Popkultūrinė ir svajinga herojaus sąvoka keitėsi per amžius – nuo dievobaimingo šventojo, drąsaus riterio, komikso veikėjo iki pirmojo kosmonauto. Tačiau nelaimei ištikus pagalbos šauksmą nukreipiame į kasdien gyvybes gelbėjančius herojus: gydytojus, policininkus, ugniagesius. Jeigu pirmųjų dviejų išvardintų specialybių atstovus tenka kartais sutikti net nelaimei neatsitikus, pagalbos į ugniagesį tikimės niekada nesikreipti – geriau džiaugtis ugnies romantika, nei susidurti su jos naikinamosios galios pasekmėmis. Tuo, kad iš tiesų galėtume saugiai grožėtis liepsnomis, rūpinasi gaisrinės saugos specialistai, kuriuos parengia tik viena aukštoji mokykla Lietuvoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Su ugnimi siejama tiek žmogaus buities komforto evoliucija, tiek didelės nelaimės. Keičiantis gyvenimo standartui, būsto tipologijai, architektūros tendencijoms ir statinių kokybei, kyla ir tam tikri saugumo reikalavimai. Deja, statistinio piliečio žinios apie neatsakingo elgesio sukeliamus pavojus yra menkos, kaip ir žinios apie veiksmus, kurių negalima, o kuriuos būtina atlikti gyvybei pavojingos situacijos metu. „Akivaizdu, kad gaisrinės saugos specialisto užduotis – ne tik užtikrinti žmonių saugumą tam tikrais prietaisais ar inžinieriniais sprendimais statiniuose, bet ir edukuoti, kaip tinkamai naudotis suteiktais privalumais, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo nelaimių. Tai darbas, reikalaujantis nuolatinio bendradarbiavimo tiek su kitų sričių inžinieriais, tiek su statybininkais ir architektais ir, kas svarbiausia, kasdieniais objektų vartotojais – gyventojais, darbuotojais“, – sako  VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. Ritoltas Šukys.

Anot jo, būtina suprasti, jog gaisrinės saugos priemonių taikymas – tai raktas, gebantis užkirsti kelią tragedijai, tad šios srities specialistai yra gyvybiškai svarbūs. Neretai tai inžinieriai, derinantys darbą Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Gaisrinių tyrimų centre, projektavimo įmonėse, statybose su ugniagesio uniforma.

Nors gaisrinės saugos specialisto pagrindinės užduotys – užtikrinti žmonių gyvybės, sveikatos bei turto apsaugą nuo gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių, pašalinti jų padarinius, jis geba ir valdyti ugnį, ir suteikti pagalbą nuo jos nukentėjusiems. Tai darbas reikalaujantis daug drąsos ir, kas įdomu, traukia vis daugiau moteriškos lyties atstovių. VGTU leidžiamo žurnalo „Sapere aude“ numeryje galima perskaityti pokalbį su Irmante Baranauskaite, ugniagese gelbėtoja, kuri šiuo metu derina itin rizikingą darbą su gaisrinės saugos studijomis. 

Kad tiek ugniagesiai, tiek gaisrinės saugos specialistai nusipelnė bendro modernių laikų herojaus vardo sutinka ir VGTU antrakursė Viktorija Bagdanavičiūtė: „Kartu siekiame tų pačių tikslų – užtikrinti ir kontroliuoti gaisrinę saugą, spręsti gaisrinės saugos klausimus ir, kas svarbiausia, apsaugoti žmogaus gyvybę“. Neseniai iš studijų mainų programos Slovakijoje grįžusi mergina noriai dalinosi įspūdžiais iš praeitais metais atliktos praktikos, kurios metu, kaip ir Irmantė, kovojo su liepsnomis. „Pirmieji du studijų metai daugiausiai orientuoti į teorinę dalį, o likę du labiau specializuoti, kad kuo geriau įsisavintume kas yra gaisrinė sauga ir kaip viskas veikia. Tiesa, po pirmųjų studijų metų jau turime galimybę susipažinti su savo specialybe iš arčiau, nes atliekame dviejų savaičių praktiką. Pirmąją praktikos savaitę praleidau Bendrajame pagalbos centre, kur stebėjau kaip priimami pagalbos skambučiai, kaip yra išsiunčiama pagalba į nurodytą vietą ir Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, važiuodavau kartu tikrinti gautų skundų dėl gaisrinės saugos pažeidimų mokyklose, ofisuose, namuose. Taip pat kartu vykau tirti neseniai įvykusių gaisrų. Antrąją savaitę turėjau galimybę praleisti III-iojoje gaisrininkų komandoje, kurioje pajaučiau ką reiškia dėvėti ugniagesio gelbėtojo kovinę aprangą ir važiuoti į gautą iškvietimą. Po trečiojo kurso turėsime dar vieną praktiką, kuri bus dviejų mėnesių, todėl galiu drąsiai teigti, jog būsimiems specialistams yra suteikiamos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.“

Taigi, kam yra aktualios gaisrinės saugos žinios? Iš tiesų – visiems. Kiekvienas atsakingas pilietis privalo susipažinti su tinkamo elgesio gaisro, avarijos, stichinės nelaimės metu. Tačiau gaisrinės saugos specialybę vertėtų rinktis tiems, kurie svajojo kovoti su liepsnomis, gelbėdami žmonių gyvybę – juk inžinierinės studijos suteikia žymiai daugiau praktikoje taikomų žinių, o jos neretai neleidžia nelaimei atsitikti. Ši profesija tiks ir statybos bei architektūros aktualijomis besidomintiems – pastatų gaisrinio saugumo reikalavimai nuolat kinta kartu su šiuolaikinių miestų įvaizdžiu. Savo vietą studento suole atras ir potencialūs išradėjai: nuolat ieškoma geresnių problemų sprendimų. Jautiesi galįs juos atrasti? Šių laikų inžinieriaus-superherojaus apsiaustą gali užsitarnauti pasirinkęs Gaisrinės saugos specialybės studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Tekstą parengė: Magdalena Beliavska