Klimato kaita, miestų plėtra ir aplinkos tarša – ir šių dienų, ir ateities iššūkiai. Ieškant jiems sprendimo, pirmenybė turėtų būti teikiama ir tvariam kraštovaizdžio išsaugojimui – parkams, vaikų žaidimo aikštelėms, laisvalaikio erdvėms. Rinkos aplinkoje pastebimas šių dienų iššūkius galinčių spręsti kraštovaizdžių architektų poreikis, nes vis daugiau miesto tvarkymo uždavinių siejami ir su gamtos procesais. Todėl trūkstamų specialistų nišą užpildys Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kur nuo rudens startuos atnaujinta kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programa.

Studijų programos rengimo vadovas, VGTU profesorius, architektas Gintaras Stauskis pastebi, kad kraštovaizdžio architektų kompetencija ir profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė. „Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinę plėtrą, modeliuoja atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinių kraštovaizdžių – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateitį“, – teigia profesorius.

Jam pritaria ir kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė sakydama, kad kraštovaizdžio architekto veikla prasideda iš karto už bet kurio pastato sienos, pradedant nuo namo kiemo, kvartalo, rajono iki viso miesto planavimo reikalų. „Kraštovaizdžio architektai reikalingi, kad galėtų kurti didelius miesto parkus, viešąsias erdves, gatvių žaliąsias pėsčiųjų ir dviratininkų zonas, žmonių poilsiui pritaikyti vandens telkinių pakrantes, tvarkyti istorinius parkus ir kultūrinį kraštovaizdį, kurti gyvenamąją aplinką daugiabučių kvartaluose ir individualaus užstatymo teritorijose“, – sako V. Deveikienė.

Kraštovaizdžio architektas šiandienos visuomenėje yra itin paklausi profesija: jo sukurtų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams, jie dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategiją, vykdo mokslo tyrimus.
 
V. Deveikienės manymu, kraštovaizdžio architekto profesija yra labai dinamiška ir reaguojanti į  miesto ir gamtos santykį. „Stebint dabartines pasaulines  urbanistines tendencijas, panašu, kad kraštovaizdžio architekto profesija stiprins savo pozicijas miesto planavime ir ateityje perimant vadovavimą stambiems miestų ar kvartalų tvarkymo projektams. Tai atsitiks dėl gamtinių išteklių apsaugos ir kūrybingo jų panaudojimo prioritetų. Manau, kad pastatų architektai ir urbanistai taip pat sieks įgyti kuo daugiau kraštovaizdžio architektūrai būdingų gebėjimų“, – sako V. Deveikienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek visuomenė, tiek bendruomenės pastaruoju metu keičia gyvenimo būdą – daugiau laiko praleidžia viešosios erdvėse ar parkuose. Žmonės nori daugiau judėti pėsčiomis, dviračiais, atsisako automobilių kaip prioritetinės susisiekimo priemonės. 

„Visuomenė įgauna daugiau sąmoningumo, reikalauja saugoti ir tausoti gamtą, vietos identitetą. Tai reiškia, kad vis svarbesnis tampa teritorijos vertybių analizės etapas, kuriame kraštovaizdžio architektas tikrai tampa svarbiu asmeniu. Galiausiai, Lietuvoje šylantis oras sudaro galimybes ilgiau būti lauke, reiškia ir atvirų erdvių projektavimo poreikis turėtų tik augti“, – teigia kraštovaizdžio architektė.

Kraštovaizdžio architektūros specialistai gali prisidėti ir prie sparčiai vykstančių klimato kaitos pokyčių. „Klimato kaitos iššūkiai skatina tausoti gamtinius išteklius, kitaip tvarkyti lietaus vandenį, jį kaupti ir kūrybingai panaudoti, didėja natūralaus šešėlio ir perkaitimo prevencijos poreikis. Kaip tik išvardintiems uždaviniams spręsti ir reikalingos kraštovaizdžio architekto kompetencijos, nes jos apjungia gamtos, inžinerijos, ekologijos ir meninio komponavimo žinias. Kraštovaizdžio architektas savo sprendiniais  sukuria ne tik ekologišką, patogią bet ir gražią, menišką aplinką“, – įsitikinusi V. Deveikienė. 

Taip pat šios srities specialistai reikalingi, sprendžiant miesto erdvių plėtros bei jų gerinimo klausimus. Žvelgiant tarptautiniu lygmeniu, kraštovaizdžio architektas valdo tris pagrindinius aplinkos tvarkymo instrumentus – pažįsta gamtos dėsnius, išmano technologijas ir moka taikyti meninės kompozicijos priemones. Visas šias žinias sujungus į vieną visumą, kuriama gyvybinga, laike nuolat kintanti vaizdų ir pojūčių įvairovė. Kraštovaizdžio architektūros kūriniai ne tik yra įdomūs ir naudingi žmonių rekreacijai ar ekologijai, bet jie padeda atskleisti pastatų, architektūrinių ansamblių grožį, išryškina miesto gamtines vertybes, erdvių struktūrą, tai vietovei būdingas panoramas.

Atnaujinta kraštovaizdžio architektūros studijų programa bus bene pirmoji Europoje, sukurta pagal Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (angl. IFLA) ir Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų tarybos (angl. ECLAS) reikalavimus ir rekomendacijas. Studijuojant bus pasiekiami ir geriausi VGTU partnerių – Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Olandijos universitetų kursai pagal pasirašytą daugiašalę bendradarbiavimo studijų srityje sutartį. Tai suteiks studentams dalį studijų rinktis universitetų partnerių aukštojo mokslo institucijose, kuriose taip pat atnaujinamos studijų programos pagal tarptautinius reikalavimus.

Kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijos iš viso truks trejus metus, studentams bus suteikiamas menų kvalifikacinis laipsnis. Baigus studijas, bus siūloma gilinti kraštovaizdžio architekto žinias magistrantūroje. Baigusieji šias studijas ir atlikę dvejų metų praktiką, studentai galės įgyti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, tada įstatymo nustatyta tvarka tapti visoje Europos Sąjungoje paslaugas teikti galinčiais atestuotais kraštovaizdžio architektais.