Pradžia
Universitetas
Žiniasklaidai
VGTU rektorius A. Daniūnas: „Stojamojo balo kėlimas turės įtakos aukštojo mokslo kokybei“
2017-12-21
VGTU rektorius A. Daniūnas: „Stojamojo balo kėlimas turės įtakos aukštojo mokslo kokybei“
Nuo to, su kokiomis turimomis žiniomis bei įgūdžiais į universitetą ateina stojantysis, iš dalies priklauso ir aukštojo mokslo kokybė bei tai, ką studentas gebės pasiimti iš universiteto – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Taigi, pasak jo, tinkamas stojamasis balas yra viena iš būtinų priemonių, siekiant patobulinti aukštojo mokslo sistemą.
„Užtikrinti aukštą studijų kokybę ir ją nuolat gerinti yra vienas svarbiausių universiteto uždavinių. Studijų kokybė labai priklauso nuo to, kokį bagažą atsineša stojantysis. Vienas iš kriterijų, kuris parodo, kaip jis pasirengęs studijoms, yra stojamasis balas. VGTU stojamąjį balą laiko itin svarbiu studijų kokybės užtikrinimo rodikliu. Sutelkiant dėmesį į tolimesnį kokybės užtikrinimą bei gerinimą, 2018 metais stojant į valstybės finansuojamas vietas, balas turėtų būti 4 – tai yra pakankamas slenkstis, leisiantis užtikrinti mokslo kokybę,“ – sako VGTU rektorius.
Pasak A. Daniūno, didinant stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas ir taip siekiant geresnės studijų kokybės, labai svarbu dėti pastangų, kad kuo daugiau moksleivių turėtų visas galimybes jį pasiekti. Didelis dėmesys moksleivių ugdymui, regioninio vidurinio mokslo stiprinimas ir vaikų dominimas technologijų sritimi – tai yra raktas į tvarią šalies ateitį.
„Norėdami gerinti švietimo kokybę, turime pasistengti, kad dar daugiau moksleivių turėtų visas galimybes pasiekti kuo geresnius vidurinio mokslo rezultatus ir toliau gilinti savo žinias aukštosiose mokyklose. Kitaip tariant, turime ne tik didinti stojamąjį balą, bet ir dėti pastangų, kad kuo daugiau moksleivių jį sugebėtų pasiekti. Suprasdami, kad mūsų, kaip universiteto, misija yra prisidėti prie šalies gerovės, imamės veiksmų, siekdami vaikus dominti mokslu tiek sostinėje, tiek mažesniuose miesteliuose. Kryptingą ugdymą reikia pradėti nuo jaunų dienų, ir, nepaisant gyvenamosios vietovės, visiems moksleiviams suteikti lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir stiprinti jų motyvaciją mokytis aukštosiose mokyklose“, – sako VGTU rektorius.
A. Daniūnas pastebėjo, jog itin daug dėmesio reikėtų skirti regionams: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2017 metais stojančiųjų Vilniaus mokyklų absolventų vidutinis balas buvo gerokai aukštesnis už mažesniųjų miestų.
Kaip vieną iš situaciją keičiančių universiteto iniciatyvų, VGTU rektorius nurodė visoje Lietuvoje įsteigtas net 24 VGTU klases, kurių pusė veikia ne sostinės mokyklose. Jų rasite ne tik Panevėžyje ar Utenoje, bet ir Kėdainiuose, Kupiškyje, Anykščiuose, Prienuose, Jurbarke. VGTU klasėse gilinamos mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų žinios, padedama pasirengti technologinių ir fizinių mokslų krypčių studijoms, mokiniams suteikiama galimybė naudotis VGTU mokymo baze, laboratorijomis ir jų įranga. Siekiama, kad VGTU klasės mokykloje skatintų mokinius ateityje rinktis studijuoti technologinius bei fizinius mokslus, geriau pažinti studijų procesą ir galimybes universitete.
Kita svarbi technologijos mokslų ir su jais susietų kitų mokslų populiarinimo iniciatyva – techninės kūrybos užsiėmimai „Ateities inžinerija“. Jais siekiama su šiuolaikinėmis technologijomis ir technine kūryba supažindinti visus Lietuvos mokinius, suteikti mokytojams metodinės medžiagos, galinčios veiksmingai papildyti esamas ugdymo formas. Šiuo metu VGTU siūlo 8 šiuolaikinių technologijų akredituotas programas – nuo programėlių mobiliems telefonams iki robotų kūrimo. Taip pat sukurta „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma, kuri nuotoliniu būdu suteikia dalykinę bei metodinę medžiagą, IT įrankius ir konsultacijas, mokiniams padeda atlikti savarankiškus darbus ar tiesiog patobulėti plačioje šiuolaikinių technologijų srityje, o mokytojams – paįvairinti savo dėstomo dalyko pamokas.
A. Daniūno teigimu, šiame robotizacijos ir automatizacijos amžiuje jau neabejojama, kad būtent platus technologijų srities išsilavinimas gali garantuoti sėkmingą ateitį, todėl mokinių domėjimasis šia sritimi turi tiesioginį ryšį tiek su individų karjeros sėkme, tiek su visos valstybės pažanga.
„Užtikrinti aukštą studijų kokybę ir ją nuolat gerinti yra vienas svarbiausių universiteto uždavinių. Studijų kokybė labai priklauso nuo to, kokį bagažą atsineša stojantysis. Vienas iš kriterijų, kuris parodo, kaip jis pasirengęs studijoms, yra stojamasis balas. VGTU stojamąjį balą laiko itin svarbiu studijų kokybės užtikrinimo rodikliu. Sutelkiant dėmesį į tolimesnį kokybės užtikrinimą bei gerinimą, 2018 metais stojant į valstybės finansuojamas vietas, balas turėtų būti 4 – tai yra pakankamas slenkstis, leisiantis užtikrinti mokslo kokybę,“ – sako VGTU rektorius.
Pasak A. Daniūno, didinant stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas ir taip siekiant geresnės studijų kokybės, labai svarbu dėti pastangų, kad kuo daugiau moksleivių turėtų visas galimybes jį pasiekti. Didelis dėmesys moksleivių ugdymui, regioninio vidurinio mokslo stiprinimas ir vaikų dominimas technologijų sritimi – tai yra raktas į tvarią šalies ateitį.
„Norėdami gerinti švietimo kokybę, turime pasistengti, kad dar daugiau moksleivių turėtų visas galimybes pasiekti kuo geresnius vidurinio mokslo rezultatus ir toliau gilinti savo žinias aukštosiose mokyklose. Kitaip tariant, turime ne tik didinti stojamąjį balą, bet ir dėti pastangų, kad kuo daugiau moksleivių jį sugebėtų pasiekti. Suprasdami, kad mūsų, kaip universiteto, misija yra prisidėti prie šalies gerovės, imamės veiksmų, siekdami vaikus dominti mokslu tiek sostinėje, tiek mažesniuose miesteliuose. Kryptingą ugdymą reikia pradėti nuo jaunų dienų, ir, nepaisant gyvenamosios vietovės, visiems moksleiviams suteikti lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir stiprinti jų motyvaciją mokytis aukštosiose mokyklose“, – sako VGTU rektorius.
A. Daniūnas pastebėjo, jog itin daug dėmesio reikėtų skirti regionams: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2017 metais stojančiųjų Vilniaus mokyklų absolventų vidutinis balas buvo gerokai aukštesnis už mažesniųjų miestų.
Kaip vieną iš situaciją keičiančių universiteto iniciatyvų, VGTU rektorius nurodė visoje Lietuvoje įsteigtas net 24 VGTU klases, kurių pusė veikia ne sostinės mokyklose. Jų rasite ne tik Panevėžyje ar Utenoje, bet ir Kėdainiuose, Kupiškyje, Anykščiuose, Prienuose, Jurbarke. VGTU klasėse gilinamos mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų žinios, padedama pasirengti technologinių ir fizinių mokslų krypčių studijoms, mokiniams suteikiama galimybė naudotis VGTU mokymo baze, laboratorijomis ir jų įranga. Siekiama, kad VGTU klasės mokykloje skatintų mokinius ateityje rinktis studijuoti technologinius bei fizinius mokslus, geriau pažinti studijų procesą ir galimybes universitete.
Kita svarbi technologijos mokslų ir su jais susietų kitų mokslų populiarinimo iniciatyva – techninės kūrybos užsiėmimai „Ateities inžinerija“. Jais siekiama su šiuolaikinėmis technologijomis ir technine kūryba supažindinti visus Lietuvos mokinius, suteikti mokytojams metodinės medžiagos, galinčios veiksmingai papildyti esamas ugdymo formas. Šiuo metu VGTU siūlo 8 šiuolaikinių technologijų akredituotas programas – nuo programėlių mobiliems telefonams iki robotų kūrimo. Taip pat sukurta „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma, kuri nuotoliniu būdu suteikia dalykinę bei metodinę medžiagą, IT įrankius ir konsultacijas, mokiniams padeda atlikti savarankiškus darbus ar tiesiog patobulėti plačioje šiuolaikinių technologijų srityje, o mokytojams – paįvairinti savo dėstomo dalyko pamokas.
A. Daniūno teigimu, šiame robotizacijos ir automatizacijos amžiuje jau neabejojama, kad būtent platus technologijų srities išsilavinimas gali garantuoti sėkmingą ateitį, todėl mokinių domėjimasis šia sritimi turi tiesioginį ryšį tiek su individų karjeros sėkme, tiek su visos valstybės pažanga.
