Aplinkos inžinerijos fakultetas Padaliniai Aplinkos apsaugos institutas Apie institutą

Aplinkos apsaugos institutas

Turite klausimų?

susisiekite jums patogiu būdu

Telefonas (8 5) 274 4726

El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFhaUB2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+YWFpQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx

Apie Aplinkos apsaugos institutą

Skelbimai / Naujienos

GEOCLIC – „Nauji geoerdvių inžinerijos kursai, skirti pakrančių ekosistemų prisitaikymui prie klimato kaitos“

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) tapo naujo tarptautinio projekto Nr. 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP „Nauji geoerdvių inžinerijos kursai, skirti pakrančių ekosistemų prisitaikymui prie klimato kaitos/GEOCLIC“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos (ES) „Erasmus+ 2“ programos lėšomis, partneriu. Projekto tipas – daugiašalis projektas, teminė sritis – aplinka. Projektas siejasi su CBHE projektais – gebėjimų stiprinimu aukštojo mokslo srityje. Naujojo projekto, kurio paskirtis – stiprinti aukštojo mokslo potencialą, pradžia – 2020-11-15, pabaiga – 2023-11-14, trukmė – 36 mėn. GEOCLIC projektu siekiama modernizuoti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros programas, užtikrinant pakrančių ekosistemų aplinkosaugą naudojantis naujausiomis technologijomis (globaliniu palydovinių sistemų tinklu GEONETCast; integruota GIS programine įranga – ILWIS ir nuotolinio stebėjimo bei modeliavimo technologijomis).

Strateginis tikslas – gerinti Kaspijos jūros ekosistemą. Pagrindinis tikslas – specialistų, dirbančių ekologijos, pakrančių inžinerijos ir valdymo srityse, mokymas. Uždaviniai: dėstytojų rengimas; novatoriškos mokymo programos; daugiadisciplinės tyrimų laboratorijos GEOLAB ir statistinės programos įrankio GEOCOF kūrimas; bandomasis mokymas; mokymo programų akreditavimas. Numatomi rezultatai: naujos/atnaujintos I–III studijų pakopų programos, susijusios su geoerdvinėmis technologijomis ir pakrančių ekosistemų aplinkos monitoringu; naujos mokymo aplinkos GEOLAB ir virtualios patalpos CVE sukūrimas; perkvalifikuoti dėstytojai; kursai magistrantūros studijoms ir naujų/atnaujintų mokymo programų, susijusių su GEOLAB ir CVE, bandomasis mokymas; atnaujinti kursai su GEOCOF įrankiu.

GEOCLIC konsorciumą sudaro 17 prestižinių aukštojo mokslo institucijų ir tarptautinių organizacijų iš ES ir kitų šalių. Projekto koordinatorius – Al-Farabi Kazachstano nacionalinis universitetas, atstovė – Zaure Rakisheva. Programos šalys: Vokietija (2) – Berlyno technikos universitetas, EXOLAUNCH GmbH; Rumunija (1) – Konstantos jūrų universitetas; Lietuva (1) – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Nyderlandai (1) – Tvento universitetas. Partnerės šalys: Kazachstanas (4), Azerbaidžanas (5) ir Turkmėnistanas (3). Visos įtrauktos institucijos yra bendrai atsakingos už projekto įgyvendinamumą ir biudžeto tikslinį panaudojimą.

Atsakingas Vilnius Tech padalinys už projekto įgyvendinamumą – Aplinkos inžinerijos fakultetas, Aplinkos apsaugos institutas. Projektą administruoja ir vykdo šie Vilnius Tech darbuotojai: projekto vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai – doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis ir dr. Aleksandras Chlebnikovas, techninis darbuotojas – doktor. Luiza Usevičiūtė, administratorius – doc. dr. Jolita Bradulienė, finansininkas – Lina Bražėnienė.

Informaciją rengė: Luiza Usevičiūtė

2021 m. rugsėjo 15-17 dienomis vyks pavojingąsias atliekas eksploatuojančių įmonių vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų mokymai

KVIEČIAME DALYVAUTI MOKYMUOSE

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETE,

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETE

(II RŪMAI), SAULĖTEKIO AL. 11

2021 M. RUGSĖJO 15 - 17 DIENOMIS, VILNIUJE

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-320 patvirtintas atliekų tvarkymo specialistų programas nuolat organizuoja:

PAVOJINGĄSIAS ATLIEKAS SURENKANČIŲ, VEŽANČIŲ, LAIKANČIŲ IR APDOROJANČIŲ ĮMONIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO VADOVAUJANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ IR SPECIALISTŲ MOKYMUS

Mokymų vieta - Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos inžinerijos fakultetas (II rūmai), Saulėtekio al. 11. registracijos forma.

Mokymų dalyviams, sėkmingai išlaikiusiems kontrolinį testą, bus išduodamas jų žinias patvirtinantis Pažymėjimas.

Esant pandeminei situacijai, mokymai vyks nuotoliniu būdu.

Vadovaujančiųjų darbuotojų arba specialistų mokymų kaina 140 Eurų

Vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų mokymų kaina 240 Eurų

Pageidaujančius dalyvauti mokymuose prašome iki 2021 m. rugsėjo 10 dienos užpildyti pridedamą registracijos formą ir atsiųsti elektroniniu paštu crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnBha3Vyc2FpQHZndHUubHQiIHN0eWxlPSJsaW5lLWhlaWdodDogMTQuM3B4OyI+YXVzcmEuemlnbW9udGllbmVAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx.

Apmokėjimas tik pavedimu. Rekvizitus apmokėjimui ir mokymų tvarkaraštį atsiųsime po rugsėjo 10 dienos, kai gausime Jūsų užpildytas registracijos formas. Sąskaita bus išrašyta mokymų eigoje.

Nesusirinkus grupei, mokymai nebus vedami.

Daugiau informacijos:

Vilnius Tech, Aplinkos inžinerijos fakultetas

Aplinkos apsaugos institutas

Saulėtekio al. 11, LT-09310 Vilnius

tel.: 8-5-251-2133; el. paštas: crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnBha3Vyc2FpQHZndHUubHQiIHN0eWxlPSJsaW5lLWhlaWdodDogMTQuMzAwMDAwMTkwNzM0OXB4OyI+YXVzcmEuemlnbW9udGllbmVAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx

Maloniai laukiame Jūsų.

Profesoriui atminti

1940-2021

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras Pranas Baltrėnas 1993 metais įkūrė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Aplinkos apsaugos katedrą, taip sudaręs sąlygas 1995 m. Miestų inžinerijos fakultetui tapti Aplinkos inžinerijos fakultetu. Kaip pažymi tuometinis Universiteto rektorius, prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, “šis fakultetas buvo įkurtas metais anksčiau nei Lietuvoje įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas”, tuo tartum pastebėdamas prof. P. Baltrėno gebėjimą įžvelgti naujas tendencijas ir mokslo žinių bei studijų poreikį visuomenei. Per 20 metų vadovavimo katedrai laikotarpį, norėdamas sustiprinti mokslinių darbų žinomumą, 2002 m. Profesorius įkūrė ir Aplinkos apsaugos institutą bei Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų akredituotą laboratoriją, kuriems vadovavo 13 metų. Plėsti mokslo žinas padėjo ir 1995 metais P. Baltrėnas įkurtas mokslo žurnalas “Journal of Environmental Engineering and Landscape Management”, kurio vyriausiuoju redaktoriumi Profesorius buvo visą likusį laiką.
Kaip daugiau kaip 100 išradimų autorius ir bendraautorius Jis tikėjo praktine mokslo verte ir vystė aplinkos inžinerijos reikšmę Lietuvoje ir už jos ribų. Gaudamas Europos patentus, išleisdamas net tris mokslo monografijas “Springer” leidykloje prof. P. Baltrėnas įrodė, kad reiklumas ne tik kitiems, bet ir sau yra iškilios mokslininko asmenybės pagrindas. Kaip pirmasis VISI profesorių klubo koordinatorius, pirmasis VGTU profesorių emeritų klubo pirmininkas, Profesorius tikėjo patirties būtinybe ir nauda jaunoms kartoms. Daugiau kaip 25 metų Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys, 27 metus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės Aplinkos apsaugos ir energetikos komisijos pirmininkas, 25 metus – Standartizacijos departamento komiteto “Aplinkos apsauga” pirmininkas P. Baltrėnas garsino VGTU vardą.
Kurdamas mokslo mokyklą, iniciavęs VGTU Aplinkos inžinerijos doktorantūros mokslo komiteto kūrimą, parengęs 22 mokslo daktarus Jis dalinosi darbščios, kūrybingos mokslininko asmenybės vertybėmis.
Apie 50 metų išdirbęs aukštosiose mokyklose, o iš jų 43 metus – VGTU, Profesorius savo darbu, atsakingumu, rūpestingumu rodė meilę darbui, pagarbą praeičiai ir patirčiai.
1995 m. Jo ilgametis mokslinis darbas “Koniologinių tyrimų teoriniai pagrindai, metodai ir priemonės, jų procesų modeliavimas, optimizavimas ir praktinis pritaikymas” buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija. 2000 m. jam įteiktas M. V. Lomonosovo medalis. 2001 m. Profesorius apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, išrinktas Sankt Peterburgo miškų akademijos garbės nariu. 2015 m. už nuopelnus Vilniaus miestui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
2021 m. sausio 14 d. COVID-19 pasiglemžė mūsų brangaus profesoriaus Prano Baltrėno gyvybę. Liko nuveikti darbai, paruošti mokiniai ir dažnai Profesoriaus tariamas “Be praeities - nėra ateities”…. Profesorius palaidotas Vilniaus miesto Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Virtuali Profesoriaus darbų paroda https://sway.office.com/OxqHSnxhJuEp6cio?ref=email
Prisiminimui – filmuota medžiaga, skirta Aplinkos apsaugos katedros 20 metų sukakčiai https://www.youtube.com/watch?v=DtxuNnsRYWE

Profesoriaus dukra, prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė

Vyriausioji mokslo darbuotoja - mokslo Tarybos narė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė - Lietuvos mokslo tarybos narė.

Aplinkos apsaugos instituto kolektyvas sveikina profesorę

Daugiau informacijos čia

COST veikla CA19116 „Mikroelementų apykaita augaluose“ (PLANTMETALS)

Koordinatoriai Vilniaus Gedimino technikos universitete: atstovė veiklos valdymo komitete - prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, pavaduojanti atstovė veiklos valdymo komitete - Luiza Usevičiūtė. 2021-2024. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) patvirtinta
Informaciją rengė: Luiza Usevičiūtė

Šiaulių miesto savivaldybės administracijai parengtas aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planas 2019-2024 m.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas parengė Šiaulių miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą 2019-2024 m. laikotarpiui. Programos uždaviniai – valdyti aplinkos oro kokybę Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, įgyvendinant oro taršos mažinimo priemonių planą, įvertinti poveikį visuomenės sveikatai, suformuoti ir vykdyti Aplinkos oro monitoringo stebėseną.

Šiaulių miesto aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plane įvertintas aplinkos oro užterštumo lygis, nustatyti ir įvertinti veiksniai, sudarantys sąlygas aplinkos oro užterštumo lygio didėjimui ir nustatytų ribinių ar siektinų užterštumo verčių viršijimui, atlikti taršos mažinimo ir valdymo savivaldybės teritorijoje galimybių ir poveikio tyrimai.

Taršos šaltinių identifikavimui ir taršos emisijų apskaitai surinkta informacija iš Aplinkos apsaugos agentūros, VĮ Registrų centro duomenų bazės bei Šiaulių miesto savivaldybės Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo specialiojo plano, Šiaulių miesto darnaus judumo plano. Atliktas transporto (kelių transporto: visuomeninio, krovininio, individualių lengvųjų automobilių; geležinkelio; oro uosto) išmetamų teršalų kiekio skaičiavimai. Duomenų tikslinimui atlikta gyventojų, gyvenančių individualiuosiuose ūkiuose, apklausa.

Šiaulių miesto esamos situacijos įvertinimui miesto teritorijoje visais metų laikais (sezonais) atlikti aplinkos oro kokybės tyrimai mobilia laboratorija: kietųjų dalelių – KD10 ir KD2,5, anglies monoksido – CO, azoto dioksidas – NO2.

Surinkta informacija panaudota aplinkos oro taršos įvertinimui skaitinio modeliavimo būdu. Nustatytos teritorijos, kuriose viršijama aplinkos oro kokybės ribinė vertė bei teritorijose, kuriose oro kokybei turi būti taikomos valdymo priemonės.
Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plane įgyvendinimo laikotarpiu numatomos taikyti aplinkos oro taršos mažinimo priemonės. Pasiūlytos priemonės skirtos sumažinti aplinkos oro užterštumo lygį iki nustatytų ribinių ir, jei įmanoma, siektinų užterštumo verčių per kuo trumpesnį laikotarpį bei toliau jį mažinti.
Parengtas Šiaulių miesto oro kokybės valdymo planas 2018-04-24 suderintas su visuomene.
Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimas finansuotas iš projekto „Aplinkos oro kokybės gerinimas Šiaulių mieste“, pagal priemonę Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, 2014 – 2020 metų Europos sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

Informaciją rengė dr. Mantas Pranskevičius

VGTU mokslininkams įteiktos Lietuvos mokslų akademijos premijos

2019 m. balandžio 16 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Renginio metu iškilmingai įteikti LMA premijos laureato diplomai.

LMA premijos už geriausius jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinius darbus įteiktos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos doktorantui ir Aplinkos apsaugos instituto jaunesniajam mokslo darbuotojui Aleksandrui Chlebnikovui už mokslo darbą „Agresyvioms dujoms nuo smulkiadispersių kietųjų dalelių valyti patobulinto daugiakanalio ciklono tyrimai ir kūrimas“.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LAMC

Balandžio 1 d. pasirašyta partnerystės sutartis tarp Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto.

Daugiau informacijos čia

Instituto mokslininkai gavo patentus

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Bioskaidžių atliekų paruošimo anaerobiniam skaidymui būdas“, išradėjai – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, prof. dr. Edita Baltrėnaitė ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Vitalij Kolodynskij.
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Triukšmą mažinančios ir orą praleidžiančios žaliuzės, padengtos gumos granulatu“ išradėjams dr. Tomui Januševičiui ir inžinieriui Tomui Vilniškiui.

Iškilmingas VGTU Senato posėdis 2019 pavasaris

Iškilmingas VGTU Senato posėdis 2019 pavasaris

Daugiau informacijos čia

Išvyka į COST veiklos valdybos komiteto susitikimą Atėnuose

2019 m vasario 27 – kovo 1d. Atėnų nacionaliniame technikos universitete (Graikija) vyko COST veiklos CA15125 "Designs for Noise Reducing Materials and Structures (DENORMS) trečiųjų metų susitikimas, kurio metu buvo pristatyti nuveikti bei numatomi darbai, terminai ir gauti rezultatai. Susitikime dalyvavo Lietuvos atstovas ir valdymo komiteto narys Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas ir Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc.dr. Raimondas Grubliauskas.
Tradicines akustines priemones komponuojant su naujos kartos medžiagomis pasižyminčiomis kitokiomis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis bus išgautas apčiuopiamas efektas triukšmo mažinimo srityje. Manoma, kad ne tik slopinimas, bet ir manipuliavimas garso kompaktiniais įrenginiais ir medžiagomis bus svarbus kitas žingsnis sprendžiant šią problemą.

Informaciją rengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Dalyvavimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „20th International Conference on Ecological, Environmental and Biological Sciences”

2018 m. gruodžio 13–14 dienomis Romoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „20th International Conference on Ecological, Environmental and Biological Sciences” Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros trečio kurso doktorantas ir Aplinkos apsaugos instituto inžinierius Vitalij Kolodynskij pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupių projekto „Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas“ atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatus. Tyrimų tikslas – nustatyti medienos bioanglies priedo įtaką biodujų gamybos iš organinių atliekų procesui. Už puikiai pristatytą darbą, konferencijos organizatorių ir programos komiteto sprendimu, Vitalij Kolodynskij buvo pripažintas geriausiu konferencijos pranešėju ir apdovanotas „Best Presentation Award“ sertifikatu.

Nauji tyrimai akredituotoje srityje

Aplinkos apsaugos instituto (AAI) Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija (AADSL) praplėtė savo atliekamų tyrimų sritį: laboratorija gali atlikti ne tik
darbo, gyvenamosios ir viešojo naudojimo aplinkos charakteristikų (triukšmo, vibracijos, apšvietos, mikroklimato, elektromagnetinio lauko ir elektromagnetinės spinduliuotės), statinio ir jo dalių garso izoliavimo parametrų bei patalpų aidėjimo trukmės, aplinkos ir inžinerinės įrangos triukšmo lygio, kalbos perdavimo indekso, stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamųjų teršalų tyrimus bei kvapo mėginių paėmimą, bet ir pastatų ir jų dalių pralaidumo orui nustatymo bandymus, visų tipų išorės triukšmo užtvarų įneštinio silpninimo nustatymą.

Lietuvos mokslininkų pasiūlymą iš atliekų gaminti biodujas įvertino tarptautinė bendruomenė

Atliekų susidarymas ir valdymas yra vienas iš svarbiausių šių dienų aplinkosaugos klausimų. Netvarkomos atliekos pūva ir išskiria dujas, kurių 50–70 proc. sudaro šiltnamio efektą kuriančios metano dujos bei anglies dioksidas. Neorganinės medžiagos, esančios atliekose, patenka į dirvą su trąšomis ir sukelia neigiamą poveikį tiek dirvos derlingumui, tiek žmonių sveikatai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė nesustabdomai augantį atliekų kiekį, šiltnamio efektą bei neigiamą poveikį aplinkai siūlo mažinti pasitelkiant mažuosius bioreaktorius.

daugiau informacijos čia arba čia

Renginys "Tyrėjų naktis" 2018

2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „Linkmenų fabrikas“ vyko renginys „Tyrėjų naktis“, kurio šūkis šiemet skambėjo „Kiek TECHno genų yra mūsų kraujyje“.
Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros ir Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai dr. Tomas Januševičius, jaunesnysis mokslo darbuotojas dokt. Aleksandras Chlebnikovas ir technikas Mantas Zemleris vykdė praktinius užsiėmimus, pristatant Mobilios aplinkos tyrimų laboratorijos taikymo ir panaudojimo galimybes bei atliekant skirtingų mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės tyrimus. Taip pat, renginyje visi sutikti besidomintys dalyviai buvo supažindinti su aplinkosauginėmis technologijomis.

Žalioji olimpiada

2018 m. gegužės 9-10 d. vyko Žalioji olimpiada.

https://vilniustech.lt/vgtu-naujienu-portalas/naujienos/vgtu-zaliosios-olimpiados-pusfinaliai/246059?nid=295257

Socialinės akcijos Vilniaus miesto bendruomenėms

VGTU Aplinkos apsaugos institutas vykdė sutartį su UAB „Idea prima“: socialinių akcijų aplinkos taršos prevencijos srityje organizavimas.
Doc. dr. Eglė Marčiulaitienė ir dokt. Jurgita Seniūnaitė 2018 m. kovo 14-28 dienomis vedė elgesio įpročių pokyčius skatinančias socialines akcijas: Karoliniškių, Žirmūnų, Antakalnio ir Šeškinės bendruomenėms. Akcijų metu bendruomenės buvo skatinamos keisti kasdieninius elgesio įpročius – išjungti televizorių, radiją, kompiuterį ir kt. elektros prietaisus, jei tuo metu jais nesinaudojame; nepalikti elektros prietaisų budėjimo režimu; įvertinti, ar tikrai verta važiuoti automobiliu, kai galima rinktis kelionę pėsčiomis, dviratį ar kitą transportą be vidaus deginimo variklio ar viešąjį transportą; atliekų rūšiavimas (kiekvienam daiktui pagaminti reikia labai daug energijos ir gamtos išteklių, iš kurių didesnė dalis tampa atliekomis, o jas galima perdirbti ir pagaminti kitų daiktų); pirkti maisto tiek, kad paskui netektų išmesti; atnaujinti senus energetiškai neefektyvius (t. y. vartojančius daug elektros ar šilumos energijos) prietaisus ir net pastatus (individualius ir daugiabučius bei viešuosius).

Gauta Lietuvos mokslo tarybos parama

Gauta Lietuvos mokslo tarybos parama dr. Jelenos Titovos podoktorantūros stažuotei „Nuotekų dumblo komposto ir juo tręštų augalų biomasės naudojimas bioanglies gamybai“ (09.3.3-LMT-K-712-02-0030) VGTU Aplinkos apsaugos institute. Stažuotės vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė. Stažuotės biudžetas – 33 936,02 Eur, trukmė – 2 metai.

Lietuvos tyrimų rezultatų pristatymas Kinijoje

Prof. dr. Edita Baltrėnaitė š. m. lapkričio 11–15 d. dalyvavo 10-oje tarptautinėje konferencijoje „Aplinkos mokslų ir inžinerijos iššūkiai“ Kinijoje (Kunming mieste). Ji pristatė žodinį ir stendinį pranešimus. Stendinis pranešimas skirtas teoriniam žaliavos cheminių elementų singenetiškumo poveikio bioanglies kaip adsorbento savybėms priežastingumui aptarti (Nuotrauka Nr. 1). Šis pranešimas parengtas šiuo metu vykdomų Lietuvos mokslo tarybos nacionalinių mokslo projektų (S-MIP-17-83, vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė, ir S-MIP-17-20, vadovas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas) pagrindu. Žodinio pranešimo tema – dinaminių rodiklių metodo taikymas teršalų pernašoje. Be to, konferencijos metu vadovauta konferencijos pasekcijo darbe, susipažinta su aplinkos inžinerijos tyrimo kryptimis, lankytasi regiono valstybiniame Yunnan Minzu universitete (Nuotrauka Nr. 2), aplankytos laboratorijos, susipažinta su įranga ir veiklos kryptimis. Žinios itin vertingos ir bus pritaikytos mokslo ir pedagoginės veiklos organizavimo veikloje.

Informaciją rengė prof. dr. Edita Baltrėnaitė

Renginys "Tyrėjų naktis" 2017

2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „Linkmenų fabrikas“ vyko renginys „Tyrėjų naktis“, kuris šiemet buvo organizuotas daugumoje didžiųjų Lietuvos miestų.

Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros ir Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai dr. Tomas Januševičius, inžinierius dokt. Aleksandras Chlebnikovas ir technikas Mantas Zemleris vykdė praktinius užsiėmimus, pristatant Mobilios aplinkos tyrimų laboratorijos taikymo ir panaudojimo galimybes bei atliekant skirtingų mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės tyrimus.

Informaciją rengė dokt. Aleksandras Chlebnikovas

Aplinkos apsaugos instituto profesorius apdovanotas „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“

Spalio 3 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ apdovanojimų ceremonija, kurios metu I-ojo ir II-ojo laipsnio apdovanojimais buvo pagerbti iškilūs asmenys, sostinei ir valstybei nusipelnę savo visuomeninėmis veiklomis, atsidavimu, profesija ir darbais. Tarp apdovanotųjų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto profesorius habil. dr. Pranas Baltrėnas. Ceremonijos metu įteikti 5 I-ojo laipsnio apdovanojimai bei 10 II-ojo laipsnio apdovanojimų.

Daugiau informacijos rasite: https://vilniustech.lt/vgtu-naujienu-portalas/naujienos/vgtu-profesorius-apdovanotas-uz-nuopelnus-vilniui-ir-tautai/246059?nid=286907

Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai gavo Lietuvos patentus

2017 m. rugsėjo 26 dieną vyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato posėdis, kurio metu buvo įteikiami Lietuvos Respublikos patentai. Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros bei Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai gavo du patentus: „Katalitinis užterštų dujų valymo įrenginys ir būdas“ (autoriai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir doktorantas Vitalij Kolodynskij) ir „Bioanglies modifikavimo H₂O₂ vandeniniu tirpalu įrenginys ir būdas“ (autoriai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, prof. dr. Edita Baltrėnaitė ir doktorantė Valeriia Chemerys). Katalitinis dujų valymo įrenginys yra skirtas užterštų dujų valymui nuo azoto oksidų ir anglies monoksido. Tuo tarpu bioanglies modifikavimo įrenginys yra skirtas bioanglies modifikavimui H₂O₂ tirpalu, siekiant padidinti jo gebą adsorbuoti katijoninius metalus. Šių išradimų taikymas aplinkosaugoje leis efektyviai mažinti aplinką teršiančių medžiagų koncentracijas.

Gautų Lietuvos patentų autoriai

(prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, prof. dr. Edita Baltrėnaitė, doktorantė Valeriia Chemerys, doktorantas Vitalij Kolodynskij)

Informaciją rengė dokt. V. Kolodynskij

VGTU AAI APLINKOS APSAUGOS IR DARBO SĄLYGŲ LABORATORIJA DALYVAVO VILNIAUS BENDRUOMENIŲ ŠVENTĖJE

VGTU AAI APLINKOS APSAUGOS IR DARBO SĄLYGŲ LABORATORIJA DALYVAVO VILNIAUS BENDRUOMENIŲ ŠVENTĖJE

VGTU Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija 2017 m. rugpjūčio 26 dieną dalyvavo Vilniuje, šalia Šeškučio ežero vykusioje Vilniaus bendruomenių šventėje. Renginys sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo. Jame vyko įvairių organizacijų prisistatymai, Vilniui aktualiomis temomis diskutavo Vilniaus bendruomenių nariai, sostinės valdžios atstovai. Renginio metu VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai pristatė mobilią laboratoriją skirtą Aplinkos oro užterštumui matuoti. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai. Vilniaus miesto bendruomenės nariai galėjo pasimatuoti mobiliųjų telefonų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę bei padiskutuoti aplinkosauginėmis temomis.

Parengė: Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorijos vedėjas doc. dr. Alvydas Zagorskis

Net du iš keturių 2017 m. VGTU laimėtų mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektų vykdys aplinkos apsaugos tyrėjai

Net du iš keturių 2017 m. VGTU laimėtų mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektų vykdys aplinkos apsaugos tyrėjai

Projektas „Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas“. Vadovas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas (sut. Nr. P-MIP-17-212)

Projektas „Elementų singenetiškumo lignoceliuliozinėje žaliavoje įtaka adsorbcinėms bioanglies savybėms“. Vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė (sut. Nr. P-MIP-17-271).

2017 m. pavojingųjų atliekų eksploatuojančių įmonių vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų mokymai

2017 m. kovo 29-31 d. kursus išklausė ir sėkmingai išlaikė egzaminą 23 dalyviai.

2017 metų kovo 29-31 d. dalyviai

20-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas-Lietuvos ateitis“ Aplinkos apsaugos inžinerija

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugos institutas 2017 m. kovo 20 d. organizavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų 20-osios konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ aplinkos apsaugos inžinerijos tematikos pranešimų skaitymus.

Plenarinio posėdžio dalyvius pasveikino konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Aplinkos apsaugos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. P. Baltrėnas. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. D. Čygas, LR Aplinkos viceministras M. Gudas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius A. Radavičius, UAB ,,Energesman“ darbuotojai – L. Kybartas ir G. Česnaitytė, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas – J. Dingelis ir jo pavaduotojas J. Ivoška, VGTU SA prezidentas M. Povilauskas ir VGTU SA AIF pirmininkė R. Raguckaitė. Konferencijoje dalyvavo 110 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų.

Po plenarinio posėdžio dalyviai tęsė darbą keturiuose pasekcijuose, kuriose buvo perskaityti 27 pranešimai. Stendinius pranešimus parengė 18 jaunųjų mokslininkų. Konferencijos dalyviai parengė 42 mokslinius straipsnius, kurie po recenzijų bus paskelbti recenzuojamame mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“ arba planuojamame leisti recenzuojamame mokslo straipsnių rinkinyje ,,Aplinkos apsaugos inžinerija”.

Paroda STUDIJOS 2017

2017 m. vasario 2–4 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyko 15-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS 2017. Dalyvavo Lietuvos bei užsienio aukšto ir profesinio mokslo mokyklų atstovai.

Erdvėje “Inovacijų alėja” kartu su kitais Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais dalyvavo Aplinkos apsaugos instituto inžinierius dokt. Aleksandras Chlebnikovas. Parodos dalyviai buvo supažindinti su elektromagnetinės spinduliuotės tyrimais “Elektromagnetinės spinduliuotės gaudynės”, visi norintys galėjo nustatyti savo mobilaus telefono skleidžiamo elektromagnetinio lauko parametrus. Parodos lankytojai buvo konsultuojami studijų klausimais, galimybėmis bei perspektyvomis VGTU.

Informaciją rengė dokt. Aleksandras Chlebnikovas

Aplinkos apsaugos instituto mokslininkų sukurta biotechnologija gavo pirmąjį universitete Europos patentą

Aplinkos apsaugos instituto mokslininkų sukurta biotechnologija gavo pirmąjį universitete Europos patentą

Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina. Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.

„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t.t. – visa eilė tirpiklių, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujiniai teršalai. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau šešiasdešimt devyni tarybiniai, dvidešimt keturi Lietuvos patentai ir šis – pirmasis Europos patentas.

Pačiau susipažinti galite https://vilniustech.lt/universitetas/naujienos/vgtu-mokslininku-sukurta-biotechnologija-gavo-pirmaji-universitete-europos-patenta-/26671?nid=224231

Informaciją rengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Tvarus energijos ir aplinkos kokybės valdymas vietos lygmeniu

Tvarus energijos ir aplinkos kokybės valdymas vietos lygmeniu

VGTU Aplinkos apsaugos institutas kartu su UAB Teisingi energetikos sprendimai sėkmingai įgyvendino projektą „Tvarus energijos ir aplinkos kokybės valdymas vietos lygmeniu“ (Užsakovas: Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Norvegijos savivaldybių ir regionų bei darbdavių asociacija).

Projekto tikslas – padėti savivaldybėms parengti Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planus ir Aplinkos oro kokybės valdymo programas taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos bei nacionaliniai teisės aktai energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Spalio mėnesį trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengtuose mokymuose savivaldybių specialistai buvo supažindinti su aplinkos oro kokybės valdymo programos rengimo metodika, pavyzdžiais bei oro kokybės gerinimo priemonėmis, pristatytos aplinkos oro taršos tyrimų ypatybės.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto specialistai taip pat parengė pavyzdines Aplinkos oro kokybės programas Jonavos, Panevėžio ir Vilniaus rajonų savivaldybėms.

Informaciją rengė doc. dr. R. Grubliauskas

Žaliosios pramonės inovacijų programos atliekų tvarkymo ir perdirbimo verslo kontaktų mugė

2016 m. rugsėjo 26-27 d., Vilniuje, vyko verslo kontaktų mugė skirta atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriuje veikiančioms verslo įmonėms ir organizacijoms, siekiančioms užmegzti ir plėsti verslo ryšius su Lietuvos ir Norvegijos atliekų sektoriaus atstovais, pasidalinti idėjomis, inicijuoti dvišalius projektus atliekų tvarkymo bei perdirbimo srityse.

Renginio metu buvo palyginta Lietuvos ir Norvegijos atliekų tvarkymo ir perdirbimo pramonės situacija bei tendencijomis, nagrinėti šiuolaikiniai atliekų tvarkymo būdai ir geroji atliekų tvarkymo bei perdirbimo praktika, pristatytos galimybės įgyvendinti dvišalius Lietuvos/Norvegijos projektus.

Erdvėlaivis Žemė 2016

Mokslo festivalis "ERVĖLAIVIS ŽEMĖ" 2016

2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko mokslo festivalio „Erdvėlaivis žemė“ Aplinkos apsaugos katedros ir Aplinkos apsaugos instituto organizuojami renginiai.

Aplinkosauginių technologijų laboratorijoje Aplinkos apsaugos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. Alvydas Zagorskis ir inžinierius dokt. Aleksandras Chlebnikovas vykdė praktinius užsiėmimus, pristatydami naujas oro valymo ir atliekų tvarkymo technologijas, taip pat buvo vykdomi skirtingų mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai.

Dr. Tomas Januševičius pristatė dalyviams triukšmo slopinimo kamerą, kurioje buvo išbandyti triukšmo matavimo prietaisai.

Kvapų tyrimų laboratorijoje Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Eglė Marčiūlaitienė supažindino dalyvius su vieninteliu Lietuvoje kvapo nustatymo prietaisu – olfaktometru, kuriuo buvo nustatytoma mėginių kvapo koncentracija.

Informaciją rengė dokt. Aleksandras Chlebnikovas

Svečiai iš Japonijos Ritskumeikan universiteto

Rugpjūčio 3 d. VGTU Aplinkos apsaugos institute ir Aplinkos apsaugos katedroje viešėjo svečiai iš Japonijos Ritskumeikan universiteto. Ritskumeikan universitetas yra trečias pagal dydį privatus universitetas Japonijoje, turintis sėkmingo bendradarbiavimo su verslo įmonėmis ir universitetais visame pasaulyje patirties.

Vizito metu, Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc.dr. R.Grubliauskas bei Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof.dr. Saulius Vasarevičius svečiams pristatė mokslinių tyrimų kryptis, supažindino juos su mokslinėmis ir mokomosiomis laboratorijomis bei aptarė galimų jungtinių projektų galimybes.

Informaciją rengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

IZRAELYJE PRISTATYTA „EUREKA“ PROJEKTO PARAIŠKA

IZRAELYJE PRISTATYTA „EUREKA“ PROJEKTO PARAIŠKA

„NAUJOS KARTOS BIOFILTRO, SKIRTO BIODUJŲ VALYMUI BIODUJŲ JĖGAINĖSE, TYRIMAI IR KŪRIMAS“

2016 m. liepos mėnesio 17 – 20 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto ir Aplinkos apsaugos katedros mokslininkai doc. dr. Alvydas Zagorskis ir doc. dr. Vaidotas Vaišis dalyvavo Lietuvos – Izraelio partnerių susitikime. Susitikimas Izraelio partnerių kvietimu vyko Izraelyje Afula-Illit mieste. Susitikimo metu Izraelio partneriams bei Izraelyje Eureka projektus administruojantiems ir vertinantiems atstovams buvo pristatyta „Eureka“ projekto paraiška „Naujos kartos biofiltro, skirto biodujų valymui biodujų jėgainėse, tyrimai ir kūrimas“.

Pristatant projekto paraišką renginyje dalyvavo visų projekto partnerių: Izraelio įmonės Parameter Technologies Ltd, UAB „Kosana“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto atstovai. Susitikimo metu buvo išsamiai aptartas projekto veiklų tarp partnerių pasiskirstymas, jų vykdymas bei projekto administravimas gavus finansavimą.

Taip pat renginio metu buvo užmegzti ryšiai su Izraelio technikos universiteto profesoriumi Shaul Gutman dirbančiu technologinių sistemų valdymo srityje.

Bendro pobūdžio kontaktais pasidalinta su Izraelio mokslininkais dirbančiais mikrobiologijos, chemijos srityje ir atliekančiais taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų ekspertinį vertinimą. Susitarta dėl bendradarbiavimo rengiant naujas paraiškas ir vykdant mokslinius tyrimus aplinkosauginių biotechnologijų srityje.

Informaciją rengė doc. dr. Alvydas Zagorskis

GREEN VENTURES 2016 Potsdamas

2016 m birželio 21-23 dienomis Potsdame (Vokietija) devynioliktą kartą vyko Tarptautinio bendradarbiavimo forumo renginys “Green Ventures". Šis forumas, tai vienas didžiausių verslo susitikimų Vokietijoje, kurio metu siekiama suvienyti ir sustiprinti viso pasaulio verslo, pramonės įmonių bei mokslo institucijų bendradarbiavimą aplinkosaugos, energetikos, statybos sektoriuose.
Šiais metais Aplinkos apsaugos instituto direktorius Raimondas Grubliauskas ir prof. habil.dr. Pranas Baltrėnas dalykiniuose susitikimuose ne tik pristatė Aplinkos apsaugos institute vykdomus mokslinius tyrimus bei sukurtas aplinkosaugines technologijas, bet ir užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Vokietijos, Izraelio, Ukrainos ir kitų šalių atstovais.

Informaciją rengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Tarptautinio studijų projekto Tempus NETCENG doktorantų vasaros mokykla

Tarptautinio studijų projekto Tempus NETCENG doktorantų vasaros mokykla

Vilniaus Gedimino technikos universitetas vykdo ES finansuojamą tarptautinį studijų projektą TEMPUS NETCENG “New model of the third cycle in engineering education due to Bologna Process in BY, RU, UA“ 543724-TEMPUS-1-2013-1-LT-TEMPUS-JPCR (Naujų inžinerinių modulių trečios studijų pakopos kūrimas pagal Bolonijos procesą Baltarusijai, Rusijai ir Ukrainai). Projekto vadovas yra Aplinkos apsaugos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas.

Pagal projekto planą 2016 m. birželio 14–18 d. vyko projekto koordinatorių susitikimas bei doktorantų vasaros mokykla, į kurią atvyko atstovai iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos aukštųjų mokyklų, o paskaitas skaitė dėstytojai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Susitikimo metu visi dalyviai pristatė savo universitetų patirtį, vykdant doktorantūras studijas. Apie doktorantūros studijų procesą savo šalyse taip pat pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius prof. habil. dr. A. Čenys, tarptautinių ryšių prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė bei Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys, patirtimi dalinosi Berlyno technikos universiteto (Vokietija) bei Londono Briunelio universiteto (Jungtinė Karalystė) atstovai.

Vasaros stovyklos metu dalyviai išklausė ne tik teorinį kursą, bet ir dalyvavo praktiniuose seminaruose, kurių metu pristatė savo disertacijų temas.

Pasibaigus vasaros mokyklai, dalyviai buvo dėkingi ne tik už puikiai suorganizuotą renginį, bet ir už įgytas žinias paskaitų metu bei už galimybę išklausyti kitų šalių atstovų pristatymus apie doktorantūros studijų procesą.

Daugiau informacijos apie projektą http://netceng.eu/

Žaliausios įmonės rinkimai

Žaliausios įmonės rinkimai

Tampa gražia tradicija jau 5 metus VGTU Aplinkos apsaugos institutas padeda „Verslo žinioms“ drauge su „Nordea“ rengiamuose Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose išrinkti Žaliausios įmonės nominantus.

Atsižvelgiant į įmonių investicijas į aplinkosaugą, aplinkosaugos problemų sprendimo tendencijas ir stabilumą, įmonės taršą bei jos pokytį 2015 metais, antrinių žaliavų panaudojimo dinamiką ir kt., iš 1000 įmonių sąrašo buvo išrinktos ir nominuotos trys įmonės.

Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose, kurie vyko birželio 15 d. 18 val. Lietuvos valdovų rūmuose, ilgametis Aplinkos apsaugos instituto direktorius prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, pabrėžė, kad iš tūkstančio įmonių atrinkti tris labiausiai nusipelniusias šios nominacijos – didžiulė garbė.

Šiemet garbingą Žaliausios įmonės titulą pelnė baldų gamybos įmonė UAB „Baldai Jums“.

Plačiau: http://vz.lt/2016/06/15/zaliausia-imone--baldai-jums#ixzz4GvVQ0CjV

Informaciją rengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Nacionalinis miškasodis

2016 m. balandžio 16 d., Lietuvoje startavo nacionalinis miškasodis. Šios Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos metu medžiai buvo sodinami 42 miškų urėdijose. Lietuvoje sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių.

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir miškininkams talkininkavo visi norintys šalies gyventojai, taip pat bendruomenės, organizacijos, įmonės ir kt.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto bei Aplinkos apsaugos katedros darbuotojai taip pat dalyvavo miškasodyje bei prisidėjo atsodinant 1,6 ha miško Kalvelių girininkijoje (Vilniaus raj.).

Informaciją rengė doc. dr. R. Grubliauskas

Stažuotė Marche Politechnikos universitete

2016 m. balandžio 18-22 d. Aplinkos apsaugos instituto direktorius dr. Raimondas Grubliauskas ERASMUS+ programos dėstymo vizito metu buvo išvykęs į Marche Politechnikos universitetą (Ankona, Italija). Vizito metu dr. R.Grubliauskas skaitė paskaitas bakalauro studijų studentams Aplinkos monitoringo ir fizinė taršos temomis.

Doc.dr. R.Grubliauskas susitikimų su Marche Politechnikos universiteto bendruomene metu pristatė VGTU bei Aplinkos apsaugos instituto patirtį vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės ieškant sąsajų būsimiems bendriems studijų bei mokslo projektams.

Informaciją rengė doc. dr. R. Grubliauskas

COST CA15125 - Triukšmą mažinančių medžiagų ir konstrukcijų kūrimas

COST CA15125 - Triukšmą mažinančių medžiagų ir konstrukcijų kūrimas

2016 m kovo mėnesį Briuselyje vyko pirmasis COST veiklos CA15125 "Designs for Noise Reducing Materials and Structures (DENORMS) susitikimas, kurio metu buvo pristatyti numatomi darbai, terminai ir siekiami rezultatai. Susitikime dalyvavo Lietuvos atstovas ir valdymo komiteto narys Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc.dr. Raimondas Grubliauskas.

COST veiklos vykdymo pabaiga numatyta 2019 m. spalio mėn., o darbo grupės, į kurias ketinama įsijungti yra Garso sąveikos su triukšmo mažinančiomis medžiagomis ir konstrukcijomis modeliavimas (WG1) ir Eksperimentiniai metodai (WG2).

Pagrindinis veiklos tikslas - sukurti daugiafunkcines, lengvas ir kompaktiškas triukšmo mažinimo priemones. Kad būtų pasiektas šis tikslas, COST veikla suburs ir suvienys, mokslininkų dirbančių šiose srityse, įgūdžius ir žinias.

Didžioji dalis ES mokslininkų bendruomenės, dirbančios akustinių tyrimų ir medžiagų kūrimo srityse, tai vykdo atskirai. Ši COST veikla suteiks galimybę veiksmingai keistis informacija, padės išvengti mokslinių tyrimų dubliavimo ir nukreips mokslininkų grupes, dalyvaujančias įvairiuose projektuose, dirbti siekiant bendro tikslo. Bus sukurtas naujas požiūris į teorijos ir standartinių metodų sąveiką su naujos kartos medžiagomis ir konstrukcijomis.

Daugelį metų vystymasis kuriant triukšmo slopinimo medžiagas buvo tik akustikos tyrimo objektas. Tyrėjų gauti moksliniai rezultatai tampa unikalia galimybe įnešti mokslinio naujumo triukšmą mažinančių priemonių kūrime. Fotoniniai kristalai, akustinės metamedžiagos, jų metapaviršiai, tobulinami ES šalyse, gali pakeisti triukšmo kontrolę ir daugeliu atvejų pakeisti naudojamas poringas medžiagas, kurios šiuo metu naudojamos triukšmo mažinimui.

Labiausiai tikimasi, kad tradicines akustines priemones komponuojant su naujos kartos medžiagomis pasižyminčiomis kitokiomis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis bus išgautas apčiuopiamas efektas triukšmo mažinimo srityje. Manoma, kad ne tik slopinimas, bet ir manipuliavimas garso kompaktiniais įrenginiais ir medžiagomis bus svarbus kitas žingsnis sprendžiant šią problemą.

Informaciją rengė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

19-oji jaunųjų mokslininkų konferencija "Mokslas – Lietuvos ateitis" Aplinkos apsaugos inžinerija

Š. m. balandžio 7 d. vyks 19-oji jaunųjų mokslininkų konferencija "Mokslas – Lietuvos ateitis" Aplinkos apsaugos inžinerija

19-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas-Lietuvos ateitis“ Aplinkos apsaugos inžinerija

Vieta	Data	Kontaktai	Tinklapis
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas (Saulėtekio al. 11, Vilnius) Žemėlapis	2016 m. balandžio 7 d.09:00	Tel. + 370 5 274 47 23, crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmFhaW56Lmpta0B2Z3R1Lmx0Ij5hYWluei5qbWtAdmd0dS5sdDwvYT4=:xx	http://jmk.aainz.vgtu.lt

Organizacinio komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas
Organizacinio komiteto sekretorius doc. dr. Dainius Paliulis

Mokslo komiteto pirmininkas doc. dr. Raimondas Grubliauskas
Mokslo komiteto sekretorė dr. Vaida Šerevičienė

Konferenciją organizuoja: VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugos institutas.

Konferencijos tikslai: pasidalyti žiniomis ir patirtimi su aplinkos apsaugos krypties mokslininkais, žinybų darbuotojais, pramonės įmonių atstovais.

Konferencija skirta skatinti jaunuosius mokslininkus pristatyti mokslinius darbus, keistis informacija, įgyti patirties. Konferencijos straipsniai bus spausdinami recenzuojamame mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“, referuojamame tarptautinėse duomenų bazėse (ICONDA, Gale, EBSCO Databases, Ulrich‘s, Index Copernicus), arba recenzuojamame konferencijos straipsnių rinkinyje „Aplinkos apsaugos inžinerija.

Konferencijos apžvalga:

Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Vyks plenarinis posėdis, kuriame pranešimus skaitys pramonės įmonių, valstybinių ir mokslinių institucijų atstovai.

Jaunieji mokslininkai skaitys pranešimus pasekcijuose bei pristatys stendinius pranešimus.

Konferenciją pradės plenarinis posėdis, vėliau vyks pranešimai pasekcijuose, stendiniai pranešimai.

Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto II rūmuose, Saulėtekio al. 11, Vilniuje.

Kviečiame dalyvauti!

Konferencijos programa

Pasaulinė Žemės diena 2016

Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena. Tai pavasario lygiadienis, kuomet susilygina dienos ir nakties ilgumas. Šią dieną visame pasaulyje diskutuojama aplinkosauginėmis temomis bei raginama priimti palankius aplinkai sprendimus.

Tradicija tapęs renginys „PASAULINĘ ŽEMĖS DIENĄ PASITINKANT“ šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko 2016 kovo 18 d. Renginio pradžia paskelbta prie Aplinkos inžinerijos fakulteto pakėlus Žemės vėliavą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto ir Aplinkos apsaugos katedros organizuotame renginyje buvo skaitomi pranešimai, tarti sveikinimo žodžiai, skaitytos eilės. Į renginį susirinko daugiau nei šimtas dalyvių. Pirmą kartą VGTU vyko „Protų mūšis“ skirtas Žemės dienai. Pavasarinę nuotaiką budino VGTU ansamblio „Vingis“ atliekama liaudiška muzika.

Informaciją rengė dr. E. Marčiulaitienė

Pamokos moksleiviams

2016 m. kovo 17 d. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje Gamtos ir tiksliųjų mokslų savaitės metu vyko Universitetų diena.

Mokykloje lankėsi VGTU mobiliosios aplinkos technologijų laboratorijos Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai Aleksandras Chlebnikovas ir Mantas Zemleris. Buvo pristatyti ir kartu su moksleiviais atlikti Mobiliųjų telefonų elektromagnetinio lauko, triukšmo lygių tyrimai ir nustatytas oro užterštumo lygis mokyklos teritorijoje.

Pamokos buvo atliktos 1a, 1c, 2c ir 2d klasių moksleiviams.

Informaciją rengė dokt. A. Chlebnikovas

KALMAN KS – 220 KASKADINIO IMPAKTORIAUS SISTEMA

KALMAN KS – 220 KASKADINIO IMPAKTORIAUS SISTEMA

2016 m. vasario 11–12 dienomis Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai atliko kietųjų dalelių tyrimus Varšuvos Rembertow katilinėje (Lenkija). Buvo vertinamos anglį deginančio katilo kietųjų dalelių emisijos. Tyrimų tikslas buvo nustatyti skirtingų frakcijų kietųjų dalelių koncentracijas prieš ir po valymo įrenginio (multiciklono).

Kietųjų dalelių emisijų iš stacionarių taršos šaltinių vertinimui Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institute atliekami tyrimai, panaudojant kaskadinio impaktoriaus sistemą. Šia įrangos sistema yra nustatomos dujų sraute skirtingo dydžio (KD1, KD2.5 ir KD10) kietųjų dalelių koncentracijos. Impaktoriaus patrono pakopose naudojami skirtingą porų dydį turintys KALMAN tipo kvarciniai filtrai leidžia nustatyti atskirų kietųjų dalelių frakcijų koncentracijas svorio metodu. Tyrimų metu termozondu atliekami temperatūros, Venturi matuokliu su slėgio davikliais – oro srauto greičio bei statinio ir dinaminio slėgio matavimai. Izokinetiškumo sąlygos yra vertinamos įvedant sisteminio bloko programoje srauto dujinių komponenčių sudėtį, dujų srauto drėgnį ir tankį. Prietaisu išmatuojamas atmosferos slėgis. Remiantis įvestais ortakio ir dujų srauto parametrais, sistema nurodo kitas izokinetiškumo sąlygas – mėginio paėmimo antgalį, matavimo taškų išdėstymą ir mėginio siurbimo greitį, kuris reguliuojamas automatiškai.

Tyrimų atlikimui gali būti naudojami skirtingo dydžio 0,5 ir 2 m izokinetiniai kombinuoti zondai. Dujų srauto greičio matavimo ribos yra 3-60 m/s, temperatūros matavimo intervalas – 0–600 °C.

Tyrimai atliekami remiantis ISO 9096 standartu, kuris pritaikytas kietųjų dalelių koncentracijų matavimams nuo 20 mg/m³ iki 1000 mg/m³. Yra galimybė pasirinkti matavimo metodą remiantis standartu EN 13284, kuris skirtas mažesnių nei 50 mg/m³ kietųjų dalelių koncentracijų matavimams.

Informaciją rengė A. Chlebnikovas

Žurnalo „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ redkolegijos narių susitikimas

Žurnalo „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“

Redkolegijos narių susitikimas

Susitikimas įvyko 2016 m. vasario 12 d.

Susitikime dalyvavo: žurnalo vyr. redaktorius prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas; leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė, žurnalo prezidiumo nariai prof. dr. Saulius Vasarevičius; prof. Arvydas Lietuvninkas; redkolegijos nariai prof. Donatas Butkus, prof. Aloyzas Girgždys, doc. dr. Eglė Jotautienė, prof. Jadvyga Kerienė, prof. Valentinas Baltrūnas, prof. Arūnas Bukantis, atsakingoji mokslinė sekretorė doc. dr. Edita Baltrėnaitė; techninė asistentė dr. Jolita Bradulienė.

Susitikimo metu Žurnalo vyr. redaktorius prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas pasakė įžanginį žodį ir pasveikino visus susirinkusiuosius.

Leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė trumpai pristatė kaip autoriai renkasi žurnalus, kuriuose norėtų publikuoti savo straipsnius, apie Open access populiarumą.

Atsakingoji mokslinė sekretorė doc. dr. Edita Baltrėnaitė pristatė ir pakomentavo įvairius žurnalo statistinius duomenis iš įvairių ataskaitų, recenzentų kaitą per pastaruosius metus.

Susirinkę diskutavo ir klausinėjo apie informacinę žurnalo platformą, Taylor&Francis logotipo reikšmę, kaip autoriai ieško žurnalo, kuriame spausdinti straipsnį ir pan.

VERSLININKAI IŠ IZRAELIO SUSIDOMĖJO VGTU APLINKOS APSAUGOS INSTITUTE KURIAMOMIS BIOTECHNOLOGIJOMIS

VERSLININKAI IŠ IZRAELIO SUSIDOMĖJO VGTU APLINKOS APSAUGOS INSTITUTE KURIAMOMIS BIOTECHNOLOGIJOMIS

Š. m. sausio 18-19 dienomis Aplinkos apsaugos institute lankėsi Izraelio įmonės „Parameter Technologies Ltd“ direktorius Dr. Dovik Barkay. Izraelio įmonė turi sukaupusi 15-os metų patirtį įvairių procesų valdymo bei naujų technologijų kūrimo srityje. Susitikimo metu svečiams iš Izraelio buvo pristatytos institute sukurtos oro valymo bei atliekų tvarkymo biotechnologijos. Aptartos galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kuriant inovatyvias technologijas.

Tarptautiniam bendradarbiavimui tarp Izraelio ir VGTU Aplinkos apsaugos instituto jau žengtas pirmas žingsnis. Mokslo, inovacijų ir technologinės plėtros agentūrai pagal tarptautinę programą „Eureka“ pateikta projekto „Naujos kartos biofiltro, skirto biodujų valymui biodujų jėgainėse, tyrimai ir kūrimas“ paraiška. Bendradarbiaujant Lietuvos ir užsienio partneriams planuojama sukurti naujos kartos biodujų valymo įrenginį - segmentinės konstrukcijos biofiltrą, kuris galėtų valyti biodujas nuo amoniako ir sieros vandenilio.

Informaciją parengė doc. dr. Alvydas Zagorskis

Vyr. žurnalo redaktoriui – Šv. Kristoforo statulėlė už ilgametį darbą aplinkos apsaugos srityje

Vyr. žurnalo redaktoriui – Šv. Kristoforo statulėlė už ilgametį darbą aplinkos apsaugos srityje

Už nuopelnus aplinkos apsaugai Šv. Kristoforo statulėlė įteikta VGTU Technikos mokslų profesoriui, habilituotam daktarui Pranui Baltrėnui, užterštumo kontrolės bei užterštumo mažinimo technologijų kūrimo pradininkui, jau 20 m. vadovaujančiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai, kuri daug nuveikė, kad vilniečiai kvėpuotų pilna krūtine.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto profesorius habilituotas daktaras Pranas Baltrėnas yra vienas iš oro užterštumo kontrolės bei užterštumo mažinimo technologijų kūrimo pradininkų Lietuvoje. Šioms problemoms spręsti jis jau atidavė 45 metus. Kaip šios srities specialistas jis žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jam vadovaujant vykdomi tarptautiniai projektai, nuolat kuriami nauji oro valymo įrenginiai bei technologijos bioskaidžioms atliekoms perdirbti – bioreaktoriai.

Prof. Pranas Baltrėnas jau 20 metų vadovauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai. Tai yra tam tikras jubiliejus. Komisijos darbo tikslas – formuoti Vilniaus miesto įvaizdį aplinkos apsaugos srityje gyventojams ir svečiams, kad gyventojams gyventi būtų patogu, malonu ir saugu, o svečiams susidarytų teigiamas įspūdis ir noras pakartotinai aplankyti miestą. Visais laikotarpiais iš pradžių Gamtos apsaugos, vėliau Aplinkos apsaugos komisijos dirbo aktyviai, posėdžiai vykdavo kiekvieną mėnesį, buvo aptariamos aplinkos apsaugos problemos Vilniuje. Jau yra įvykę 240 posėdžių, buvo sudaromos darbo grupės, kurios vykdavo į objektus bei problemines vietas Vilniuje. Surinkta informacija svarstoma komisijos posėdžiuose, pagal ją buvo ruošiami raštai Savivaldybės tarybai, merui, komitetams, LR aplinkos ministrui ir apskrities viršininkui. Komisijos narių skaičius svyravo nuo 15 iki 65, tačiau branduolį sudaro 15–18 aktyviausių aplinkos apsaugos specialistų.

Prof. P. Baltrėno vadovaujama komisija per minėtą laikotarpį sunkiai dirbo, kad Vilniaus miesto gyventojus veiktų kuo mažiau žalingų aplinkos veiksnių (pvz., transporto bei stacionarių šaltinių oro tarša, kvapai, triukšmas, virpesiai, elektromagnetiniai laukai), kad būtų deramai tvarkomos pavojingos ir komunalinės atliekos, būtų sutvarkyti transporto srautai, tolygiai išdėstytos poilsio vietos bei erdvės, būtų kryptingai formuojamas miesto žaliasis rūbas (medžiai, želdynai, gėlynai), būtų reguliuojamas pastatų aukštingumas, vyktų aplinkos (gatvių, skverų, upės pakrančių, parkų bei kiemų) tvarkymas. Komisijos nariai aktyviai dalyvavo formuojant miesto strategiją, svarstant kasmetinį Vilniaus m. bendrąjį planą bei aplinkos apsaugos planus. Buvo nagrinėjami oro uosto taršos įtaka aplinkai bei vykdomų aplinkos stebėsenos rezultatai, Jomanto parko būklė ir jo išlikimo problemos, Šeškinės geomorfologinio draustinio ir gamtos paminklo „Šeškinės ozas“ ir jo aplinkos tvarkymo bei apsaugos problemos, Neries slėnio dešiniojo kranto tarp Žaliojo ir Geležinio Vilko tiltų sutvarkymas, komunalinių atliekų surinkimo mokesčių sistemos tobulinimas, požeminių konteinerių naudojimas, lapų ir kitų bioskaidžių atliekų kompostavimų aikštelių įrengimas, daugiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių skaičiaus didinimas bei tinkamų joms vietų parinkimas, Sereikiškių parko projekto vertinimo ir pasiūlymų pateikimas, Neries sveikatingumo trasos įrengimas.

Komisijos iniciatyvos dėka įkurta Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcija, sumažintas „Akropolio“ administracinio pastato aukštingumas iki 6 aukštų (buvo numatyta iki 15 aukštų), nugriautos tvoros prie sklypo Birutės g. Šiais metais sprendžiama Jeruzalės tvenkinio sutvarkymo problema, apsvarstytas miesto dviračių trasos projektas bei Vilniaus m. gamtos draustinių ir gamtos paminklų būklė, numatytos priemonės jiems sutvarkyti, aptarta integruotų teritorijų vystymo programa, apsvarstytas ir parengtas Vilniaus m. atliekų tvarkymo plano 2014–2020 m. projektas, pateikti pasiūlymai.

Komisija kreipia daug dėmesio į tai, ar miesto centro bei mikrorajonų užstatymas nekenkia aplinkai, domisi aplinkkelių plėtra, miesto pakraščiuose gyvenančių gyventojų vietinių nuotekų tinklų tolimesne eksploatacija ir prijungimu prie centralizuotos sistemos, gamtos paminklų išsaugojimu bei sutvarkymu, nuotekų valymo įrenginių eksplotacija bei dumblo sutvarkymu ir biodujų išgavimu, regioninio sąvartyno vietos ir konstrukcijos parinkimu, atliekų rūšiavimu, jų deginimu, metro reikalingumu.

Kai kurių nagrinėtų aplinkosauginių problemų sprendimo pavyzdžiai:

Pavojingų atliekų tvarkymas Vilniaus mieste. Pristatė AB „Vilniaus vandenys“ ir V. Braškienė.
Transporto sistemos Vilniaus mieste svarstymas. Ar reikalingas metro? Komisija pritarė metro poreikiui.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. biudžeto asignavimų aplinkos apsaugai. Komisija nepritarė nepagrįstai mažoms lėšoms, pagal projektą skirtoms aplinkos apsaugai.
Svarstytos savavališkai aptvertos namų valdos Neries pakrantėje, Birutės gatvėje. Faktas patikrintas vietoje, surašytas aktas ir pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos.
Antakalnio bendruomenės išsakytų problemų dėl savavališkų statybų svarstymas, analizė ir pasiūlymai. Pranešėjas – K. Turonis. Vileišio gatvės gyventojų prašymas.
Karoliniškių bendruomenės išdėstytų problemų dėl savavališkų statybų svarstymas, analizė ir pasiūlymai. Darbo grupė.
Visuomenės ekologinio švietimo 2011–2013 metų programos priemonių svarstymas, įvertinimas ir pasiūlymai.
2011 m. aplinkosaugos strategija. Strategija. Probleminės sritys. Biudžetas. Pranešėja – Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja, V. Braškienė.
2011 m. veiklos strategija. Prioritetai. Probleminės sritys. Biudžetas. Pranešėja – miestovaizdžio skyriaus vedėja. V. Deveikienė.
Vilniaus miesto oro tarša kietosiomis dalelėmis ir priemonės joms mažinti. Pranešėjas – komunalinio ūkio departamento direktorius V. Pauža.
Automobilių parkavimo priežiūra Vilniaus mieste. Pranešėjas – Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Tinikas.
Šeškinės geomorfologinio draustinio ir gamtos paminklo „Šeškinės ozas“ tvarkymas ir apsauga. Pranešėjas – A. Linčius.
Vilniaus miesto parkų, želdynų stebėsenai pateiktų pastabų svarstymas. Pranešėja – V. Deveikienė.
Vilniaus miesto transporto triukšmo lygio analizė bei priemonių teikimas. Pranešėjas – V. Narbutas.
Jeruzalės tvenkinio išvalymo ir sutvarkymo problemos sprendimas. Pranešėja- M. Tamkevičiūtė
Vilniaus miesto dviračių trasos projektas. Pranešėja – L. Vileikienė
Vilniaus m. atliekų tvarkymo plano 2014–2020 m. projektas. Pranešėja – L. Juškaitė
Šeškinės geomorfologinio draustinio ir gamtos paminklo Šeškinės ozo ir jo aplinkos tvarkymas ir apsaugos problemos. Pranešėjai – dr. V. Narbutas ir dr. A. Linčius
Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planas. Pranešėjas – A. Vaišnoras
Dėl prof. Kazio Eringio vardo įamžinimo Žirmūnuose. Pranešėjas – R. Pakalnis
Dėl Neries slėnio dešiniojo kranto tarp Žaliojo ir Geležinio Vilko tiltų sutvarkymo vertinimo. Pranešėjas – A. Blotnys

Prof. Prano Baltrėno vadovaujama komisija aktyviai sprendžia įvairius kilusius aplinkosauginius klausimus, atsižvelgia į visuomenės ir valstybės tarnautojų nuomonę ir prisideda gerinant vilniečių gyvenimo kokybębei formuojant Vilniaus miesto įvaizdį.

Doc. dr. Edita Baltrėnaitė

Apie institutą

Aplinkos apsaugos institutas vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kuriant aplinkosaugines technologijas. Siekiant tobulinti mokslininkų kvalifikaciją vykdyti tyrimų rezultatų sklaidą, dalyvauja tarptautinėse mokslo konferencijose.
Kuriant aplinkosaugines technologijas bendradarbiaujama bei toliau numatoma bendradarbiauti su partneriais iš Vokietijos, D. Britanijos, JAV, Šveicarijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos bei kitų pasaulio šalių. Institutas turi tikslą ir viziją atkurti ir išsaugoti sveiką gamtinę aplinką dabarties ir būsimoms kartoms bei užtikrinantis aukštą kokybę ir kompetenciją kuriant mokslo produkciją, projektuojant naujos kartos technologinius įrenginius, vykdant aplinkosaugines ekspertizes bei auditus, užimantis lyderio poziciją tarp tokio pobūdžio institucijų Lietuvoje ir užsienyje.
Už sukurtą plokštelinės konstrukcijos biofiltrą, su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema, Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai, pirmieji VGTU, gavo Europos patentų biuro patentą. Sukurta tobulesnė biotechnologija padės reguliuoti pramonėje išsiskiriančių specifinių dujinių teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią globalinę problemą – švelninti klimato kaitą.
2017 metais Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai gavo 4 Lietuvos patentus „Daugiakanalis ciklonas - filtras agresyvioms dujoms nuo kietųjų dalelių valyti“, „Bioreaktoriai ir biodujų gamybos būdas“, „Katalitinis užterštų dujų valymo įrenginys ir būdas“ ir „Bioanglies modifikavimo H₂O₂ vandeniniu tirpalu įrenginys ir būdas“ .
Du iš keturių 2017 m. VGTU laimėtų mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektų vykdo aplinkos apsaugos tyrėjai: „Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas“ (vadovas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas) ir „Elementų singenetiškumo lignoceliuliozinėje žaliavoje įtaka adsorbcinėms bioanglies savybėms“ (vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė).
Aktyviai bendradarbiaujama su įmonėmis: UAB Fortum Heat Lietuva, UAB Enerstena, UAB Vilniaus šilumos tinklai, UAB Smart Continent, Nukem technologies, UAB Atliekų tvarkymo centras, UAB Citus construction ir kt. Kartu su UAB Lorensa ir UAB Ekologinės statybos centras, padalinyje vykdytas MITA technologinės plėtros projektas „Inovatyvių, akustiškai efektyvių elementų su gumos granulėmis triukšmą slopinančiose konstrukcijose tyrimai ir kūrimas“ (vadovas – doc. dr. Raimondas Grubliauskas).
Siekiant ne tik išsaugoti, bet ir pagerinti aplinkos būklę, 2017 metais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakymu pradėtas rengti Šiaulių miesto Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planas.
Bendradarbiaujama su Kaišiadorių, Kazlų rūdos, Kėdainių, Raseinių, Šiaulių, Utenos, Visagino ir kt. rajonų savivaldybėmis, kurių teritorijose vykdomas monitoringas – stebima aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens, dirvožemio, triukšmo taršos būklė.

Aplinkos apsaugos institutui 2002–2015 metais vadovavo prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, nuo 2015 metų – doc. dr. Raimondas Grubliauskas.

Aplinkos Apsaugos Instituto darbuotojai 2016 m.

1 eilėje: prof. dr. Saulius Vasarevičius, prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, doc. dr. Raimondas Grubliauskas (Aplinkos apsaugos instituto direktorius), dr. Alvydas Zagorskis (Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorijos vedėjas)

2 eilėje: Aleksandras Chlebnikovas, dr. Mantas Pranskevičius, doc. dr. Edita Baltrėnaitė, dr. Eglė Marčiulaitienė, dr. Jolita Bradulienė (Aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų laboratorijos kokybės vadybininkė), dokt. Valeriia Chemerys, dr. Tomas Januševičius, doc. dr. Dainius Paliulis, Tomas Astrauskas

3 eilėje: Nerijus Graužas, Mantas Zemleris, Stanislovas Blėdis, Vaidotas Danila, Andrej Naimušin, mag. Vitalij Kolodynskij

Mes visada pasirengę bendradarbiauti!

Jei turite pasiūlymų, parašykite mums: crypt:YWFpQHZndHUubHQ=:xx arba paskambinkite (+370) 5 2744726

Veiklos kryptys ir paslaugos

Aplinkosauginiai tyrimai ir vertinimas.
Aplinkosauginis švietimas.
Mokslinių susitikimų, seminarų, konferencijų organizavimas.
Naujų aplinkosauginių technologijų kūrimas.

Laboratorijoje įdiegta kokybės vadybos sistema, kurios paskirtis – užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, tenkinti užsakovų poreikius, atitinkančius standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus.

Aplinkos apsaugos instituto tyrėjai...

...atlieka:

atmosferos oro taršos šaltinių inventorizacijas;
darbo sąlygų (triukšmo, akustikos, vibracijos, apšvietos, mikroklimato, elektromagnetinių laukų, dulkėtumo ir kt.) tyrimus;
kvapo mėginių paėmimą;
aplinkos oro kokybės tyrimus;
kuria, tobulina, projektuoja oro valymo įrenginius.

...rengia:

TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) paraiškas;
poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitas;
aplinkos monitoringo programas;
aplinkos teisės aktų projektus.

...organizuoja:

kvalifikacijos kėlimo kursus aplinkos apsaugos specialistams;
mokymus aplinkos apsaugos klausimais;
mokslinius seminarus ir konferencijas.

Skambinkite Vilniuje tel. 2744726

Įranga

Kvapų tyrimų laboratorija

Stacionarūs saulėtekio slėnio prietaisai ir įranga

AAI aplinkos technologijų mobili laboratorija

Aplinkos tyrimų laboratorija

Sukurta įranga

Įvairių konstrukcijų Biofiltrai

Skirtingų modifikacijų Ciklonas

Ryšiai

Aplinkos apsaugos institutas vykdo aplinkosauginius tyrimus ir aplinkos vertinimą, aplinkosauginį švietimą, kuria naujas aplinkosaugines technologijas. Instituto partneriai – universitetai užsienio šalyse, mokslo centrai ir universitetai, valstybinės institucijos ir ūkio subjektai Lietuvoje.

Partneriai Lietuvoje ir užsienyje

Užsienio mokslo centrai: