Padaliniai | Aplinkos inžinerijos fakultetas

Aplinkos inžinerijos fakultetas Padaliniai Mokslas

Vandens ruošimo technologija ‑ geležies, mangano šalinimas iš požeminio vandens, paviršinio vandens ruošimas pramoniniams vandentiekiams
Nuotekų valymo technologija ‑ nuotekų biologinis valymas veikliuoju dumblu, fosforo ir azoto šalinimas iš nuotekų biologiniu metodu
Dumblo, susidariusio vandenvalos įrenginiuose, apdirbimo technologija ‑ dumblo tankinimas, aerobinis bei anaerobinis pūdymas, sausinimas, džiovinimas, kompostavimas ir panaudojimas
Lietaus nuotekų šalinimas ir valymo sistemos
Vandentiekio ir nuotekų tinklų hidraulinis modeliavimas
Vandens nuostoliai ir jų mažinimo būdai. Hidraulinis smūgis ir jo prevencija
Hidrotechnikos statinių techninės būklės vertinimas, matematinis modeliavimas, poveikio upių hidrologiniam režimui ir upių vagų erozijai statinių žemutiniame bjefe vertinimas
Žmogaus ūkinės veiklos įtakos vandens kokybei vertinimas
Atvirų vagų hidrologiniai ir hidrauliniai skaičiavimai
Konsultacijos vamzdynų hidraulinių skaičiavimų klausimais

Natūralaus adsorbento panaudojimas gamtinio vandens valymui

Patento numeris: 5104. Int.CI.⁷: C02F 1/28

Išradėjai: Marina VALENTUKEVIČIENĖ, Juozas JANKAUSKAS.

Patento savininkas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 2040 Vilnlus, LT

Išradimas priklauso gamtinio vandens, kuriame yra neleistini organinių medžiagų kiekiai, valymo medžiagų sričiai ir gali būti panaudotas vandens ruošimo įrenginiuose gamtiniam vandeniui valyti. Išradimo tikslas - natūralios, neturinčios aktyvuotos anglies miltelių trūkumų, medžiagos - ceolito miltelių adsorbcinių savybių panaudojimas šalinant organinius junginius iš gamtinio vandens jo ruošimo įrenginiuose. Siekiant gauti organinių junginių šalinimo efektą, adsorbcijos procesas turi būti vykdomas statinėse sąlygose, užtikrinant ceolito dozės kontakto laiką neilgiau kaip vieną valandą. Tam, kad gautų organinių junginių adsorbcijos efektą, yra būtina prisilaikyti gamtinio ceolito miltelių dozavimo, priklausomai nuo pradinio ruošiamo vandens permanganato skaičius ir nuo reikiamo paruošto vandens permanganato skaičiaus.

Išradimo apibrėžtis

Naujas žinomos medžiagos gamtinio ceolito miltelių panaudojimas organinių medžiagų adsorbcijai iš gamtinio vandens.
Ceolito miltelių panaudojimas pagal pirmą punktą besiskiriantis tuo, kad taikomas organinių junginių adsorbcijai iš gamtinivandens statinėse sąlygose.
Ceolito miltelių panaudojimas pagal pirmą punktą besiskiriantis tuo, kad taikoma natūrali, nereikalaujantį specialaus paruošimo medžiagą.

Pateikiamo išradimo prototipas yra žinomas adsorbento panaudojimas pagal technologinę schemą, kurioje organinių medžiagų iš vandens salinimui taikomi aktyvuotos anglies milteliai (Gordon McKay. Use of Adsorbents for the Removal of Pollutants. New York London, CRC Press, 1996. 181 p.).

Pagrindiniai trūkumai, taikant organinių junginių adsorbcijai aktyvuotos anglies miltelius, yra jų pagaminimo proceso sudėtingumas, sandėliavimo (sprogimo grėsmė) ir dozavimo (dėl anglies lengvumo yra perdozavimo galimybė) įrangos problemos, panaudotų anglies miltelių nusodinimas.

Tikslas pasiekiamas panaudojant gamtinį adsorbentą - ceolito miltelius - pagal tokią technologinių procesų seką: vandens aeravimas- ceolitų miltelių dozavimas organinių medžiagų koncentracijos jame sumažinimui užtikrinant palankų sorbcinio proceso režimą - iš taip apdoroto vandens panaudotų ceolito miltelių atskyrimas. Ceolito sudėtis: nuo 55 iki 85% masės sudaro klinoptilolitas, 15-20% masės sudaro montmorilonitas ir iki 10% kvarco. Cheminė klinoptilolito formulė yra Na(AlSi50i2)*6H20. Ceolitas atlaiko mechaninį iki 20 MPa gniuždymą. Jo terminis atsparumas siekia 700°C. Cheminė sudėtis pagal masę, %: Si02-77,9%, Ti02-0,18%, CaO-2,10%, Mn0-0,17%, Fe205-l,05%, Al203-13,04%, K:20+Na20-5,24%. Adsorbento miltelių (dalelių dydis <0,5mm) naudojimas priklauso nuo organinių medžiagų koncentracijos ruošiamajame vandenyje ir jo pH dydžio. Sumažinus organinių medžiagų koncentraciją vandenyje vanduo gali būti nukreiptas tolimesniam apdorojimui panaudojant tokias technologijas, kurios, esant pernelyg didelėms organinių medžiagų koncentracijoms vandens apdorojimui nėra tinkamos.

Naudojant gamtinį adsorbentą- ceolito miltelius galima sumažinti organinių medžiagų koncentraciją (permanganato skaičių) požeminiame vandenyje ruošiant jį gėrimui iki HN24: 2003.

Empirinė formulė gamtinio ceolito miltelių dozei apskaičiuoti, taikoma priklausomai nuo ruošiamojo vandens permanganato skaičiaus,

Siekiant gauti ankščiau aprašytą organinių junginių šalinimo efektą, adsorbcijos procesas turi būti vykdomas statinėse sąlygose, užtikrinant ceolito dozės kontakto laiką neilgiau kaip vieną valandą.

Techninį- ekonominį siūlomo gamtinio ceolito miltelių panaudojimo efektyvumą sąlygoja paprastas jo dozavimas ir sandėliavimas, reikalaujantys mažesnių medžiagų ir darbo sąnaudų, be ypač maža pačios medžiagos kaina.

Projektai

Mokslo darbai

Paviršinio vandens telkinių kokybės kaitos ir priemonių jai gerinti tyrimai. Darbo vadovas prof . dr. Valentinas Šaulys
Nuotekų valyklų darbo efektyvumo didinimo tyrimai. Įvertinti laistomų biofiltrų panaudojimo galimybes mažų nuotekų kiekių valymui, nustatyti ir ištirti naujas medžiagas biofiltrų įkrovai panaudoti, sukonstruoti naujos konstrukcijos nuotekų valymo įrenginį mažiems nuotekų kiekiams valyti. Projekto terminai 2012 – 2013 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika
Lietuvos paviršinių nuotekų šalinimo ir valymo sistemų įvertinimas ir rekomendacijos joms tobulinti. Projekto terminai 2007 – 2010 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika
Natūralių sorbentų panaudojimo teršalams iš gamtinių vandenų šalinti tyrimai bei jų taikymo rekomendacijos. Projekto terminai 2004 – 2006 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika
Vandens netekties analizė ir priemonių planas jų mažinimui. Projekto terminai 2001-2003 m. Darbo vadovas A. B. Matuzevičius
Vandentvarkos siurblinių energetinio efektyvumo vertinimas. Projekto terminai 1998-2001 m. Darbo vadovas A. B. Matuzevičius

Tarptautiniai projektai

Balandžio 14–16 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos inžinerijos katedros doc. dr. Marina Valentukevičienė dalyvavo tarptautinio projekto paraiškos pristatyme Europos Sąjungos atstovybėje Baku (Azerbaidžane). Vizitas buvo skirtas projekto paraiškos pristatymui ir diskusijoms apie tolimesnį bendradarbiavimą Europos Sąjungos (ES) paramos programoje „Twinning“ bei rengiant įvairius tarptautinius projektus.

VGTU docentė skaitė pranešimą Europos Sąjungos delegacijos atstovams, projekto paraiškos vertintojams ir Azerbaidžano Respublikos Ekologijos ir natūraliųjų išteklių ministerijos atstovams. Pranešimo metu pristatyti Lietuvoje ir ES naudojamų aplinkos monitoringo technologijų pavyzdžiai. Azerbaidžano atstovai dalyvavo projekto programos aptarime, domėjosi ir svarstė galimybes atvykti į VGTU pagal bendradarbiavimo programą.

Vizito metu VGTU atstovė Europos Sąjungos paramos programą administruojantiems delegacijos atstovams VGTU pristatė kaip perspektyvų programos partnerį, pasidalino informacija apie VGTU siūlomas studijų programas anglų kalba. Po susitikimo su Azerbaidžano Respublikos atstovais susitarta dėl galimo mainų programos tęsimo ir plėtros.

Projekto paraiškos pristatymą organizavo Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė, taip pat Lietuvos Respublikos Ambasados Azerbaidžano Respublikoje Ambasadorius Valdas Lastauskas ir ES delegacijos atstovė dr. Aušra Raisytė-Daukantienė. Jame dalyvavo ir Lietuvos geologijos tarnybos direktorius doc. dr. Jonas Satkūnas.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos – Šveicarijos programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ ir finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Institucijų partnerystės Projekte dalyvaujantys Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos inžinerijos katedros mokslininkai, bendradarbiaujant su Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitetu (University of Applied Sciences and Arts Northwestern Switzerland) siekia nustatyti ir sistemiškai įvertinti išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybes Lietuvai svarbiose pramonės šakose.

Programos metu penki Lietuvos mokslininkai stažuosis ir semsis patirties Šveicarijoje, sprendžiamos problemos bus gvildenamos dviejuose tematiniuose seminaruose, o projekto rezultatai pristatomi baigiamojoje konferencijoje, vyksiančioje Lietuvoje. Projektas apjungia dalyvių turimas žinias bei kompetenciją keliose mokslinėse disciplinose: inžinerijoje, aplinkosaugos moksluose ir ekonomikoje. Bendradarbiaujant siekiama sukurti konkurencinį pranašumą, sumažinti išteklių vartojimą ir poveikį aplinkai, naudojant išteklius tausojančios ir švaresnės gamybos, bei fizinių medžiagų, energijos, vandens ir (arba) šalutinių produktų mainų metodus.

Esminis požiūris, kuriuo remiasi „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“, yra susijęs su „Pramoninės ekologijos“, „Pramonės simbiozės“ principų taikymu srityse, kurios iki šiol šia perspektyva Lietuvoje dar nebuvo nagrinėtos. Svarbu ir tai, kad pramoninės ekologijos koncepcijos objektas yra ne tik privataus sektoriaus, gamybos ar paslaugų pramonines sistemos. Pramoninė ekologija apima ir viešojo sektoriaus infrastruktūros sistemas, todėl šiame projekte bus nagrinėjamos ir išteklių efektyvaus naudojimo didinimo galimybės Lietuvos vandens tiekimo sistemose.

Pasitelkiant Šveicarijos partnerių patirtį, bei naudojantis jų sukurtais sprendimų priėmimo įrankiais bus įvairiais aspektais (aplinkosauginiu, ekonominiu, technologinio įgyvendinamumo) įvertintos išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybės pasirinktose Lietuvos pramones įmonėse. Projekte bus analizuojami medžiagų ir energijos srautai susiję su plastikų, neperdirbamų gaminių bei pakuočių gamyba ir geriamo vandens tiekimo sistemos veikimu. Daugelyje pramonės įmonių medžiagos ir energija sudaro pagrindines gamybos sąnaudas, dėl to tai yra svarbus efektyvaus išteklių naudojimo veiksnys.

Europos Sąjungos programa Leonardo da Vinci Mobility ir Pro Water Europe. Vandens kokybinių parametrų atstatymas istoriniuose parkuose, Zichtau (Vokietija) ir Aštrioji Kiršna (Lietuva) naudojant aktyvius mikroorganizmus. Projekto terminai 2011 – 2012 m. Projekto VGTU dalies vadovas dr. M. Rimeika
Europos komisijos programa EUREKA. Projektas „EUREKABUILD“.Vykdymo terminai 2005–2007 m. Projekto VGTU dalies vadovė dr. M. Valentukevičienė.
Europos Komisijos programa Framework-6. Projektas “Tyrimų ir vystymo projektų skatinimas siekiant sumažinti įvairaus pobūdžio jūrinę taršą“ (Enhancing Research and Development Projects to find Solutions to Struggle against various Marine Pollutions – MAPO). Vykdymo terminai 2005–2007 m. Projekto VGTU dalies vadovė dr. M. Valentukevičienė.
Britų Ambasados Vilniuje programa British Embassy Vilnius Small Grants Project Fund. Projektas „Anglų kalba aplinkos inžinerijoje“ („Environmental Engineering English“. EEE). Vykdymo terminai 2005-2006 m. Projekto VGTU dalies vadovė dr. M. Valentukevičienė

Užsakomieji darbai

Sutankinto krakmolo flokuliantu dumblo pūdymo proceso preliminarus įvertinimas. Užsakovas Kauno technologijos universitetas,Cheminės technologijos fakultetas. Projekto terminai 2011 m. Darbo vadovas dr. R. Dauknys.
Karoliniškių baseino lietaus nuotekų tinklo hidraulinis skaičiavimas. Užsakovas UAB „Grinda“. Projekto terminai 2011 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Nuotekų valymo kainos už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo parengimas. Užsakovas Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Projekto terminai 2011 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Alytaus miesto vandentiekio tinklo aukšto slėgio zonos hidraulinio modelio parengimas. Užsakovas UAB „Dzūkijos vandenys“. Projekto terminai 2010 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Medžiagų nuotekų filtravimui parinkimas ir technologinių parametrų tyrimai. Užsakovas UAB „Arginta“. Projekto terminai 2010 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Slėgiminės nuotekų linijos nuo Studentų siurblinės iki diukerio Vilniuje apsauga nuo hidraulinio smūgio. Užsakovas UAB „Vilniaus vandenys“. Projekto terminai 2009 – 2010 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Aeracinės sistemos parinkimas UAB „Feliksnavis“ gaminamiems nuotekų valymo įrenginiams. Užsakovas UAB „Feliksnavis“. Projekto terminai 2010 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Upelio g. išleistuvo nuotėkio baseino lietaus nuotekų tinklo hidraulinio modelio parengimas. Užsakovas UAB „Dzūkijos vandenys“. Projekto terminai 2009 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
WTE Wassertechnik GmbH ir Cambi AS įmonių dumblo pūdytuvo konstrukcijos medžiagos keitimo pasiūlymo įvertinimą projekte „Dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje. Užsakovas UAB „GreenWorks Industry“. Projekto terminai 2009 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Nuotekų valymo įrenginiuose naudojamos aeracinės sistemos tyrimas. Užsakovas UAB „Feliksnavis“. Projekto terminai 2009 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Ekspertų paslaugų, įvertinant esamų nuotekų valymo įrenginių technologinius parametrus, atlikimas. Užsakovas LR Aplinkos ministerija. Projekto terminai 2007 – 2008 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.
Slėginės nuotekų linijos hidraulinis modeliavimas (Vilniaus miesto pagrindinė slėginė linija). Užsakovas UAB „Vilniaus vandenys“. Projekto terminai 2007 – 2008 m. Darbo vadovas dr. M. Rimeika.

DGA

Projekto pavadinimas:	Darniosios gyvenamosios aplinkos studijų srities programų atnaujinimas, inovatyvių mokymosi metodų pagalba stiprinant tarpdalykines sąsajas ir diegiant darniosios raidos sampratas
Pavadinimo santrumpa:	DGA
Projekto pradžia:	2010 m. Gegužė
Projekto trukmė:	2012 m. Gruodis
Projekto tikslas:	Atnaujinti studijų programas, stiprinti darnios gyvenamosios aplinkos studijų srities tarpdalykines sąsajas
Projekto veiklos:	Projekto metu bus atnaujintos penkios pirmosios pakopos studijų programos, siekiant stiprinti darnios gyvenamosios aplinkos studijų srities tarpdalykines sąsajas, orientuotas į studijų kokybės gerinimą ir tarptautiškumo didinimą Europos Sąjungos lygmenyje. Bus parengta elektronine forma atnaujinamų modulių visa būtina mokymosi medžiaga, kuri bus patalpinta atitinkamo dalyko dėstytojo tinklalapyje. Bus parengti 10-ies kompleksinių projektų metodiniai nurodymai elektronine forma. Atnaujintos studijų programos turės atitikti LR ir Europos Sąjungos teisinę bazę bei Bolonijos proceso principus.
Projekto dalyviai:	Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos inžinerijos fakulteto katedros: - Miestų statybos katedra; - Aplinkos apsaugos katedra; - Geodezijos ir kadastro katedra; - Hidraulikos katedra; - Pastatų energetikos katedra; - Vandentvarkos katedra.

Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos inžinerijos katedros mokslininkai dalyvauja 2016 metų pradžioje prasidėjusiame tarptautiniame institucijų partnerystės projekte
Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas

Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ projektas.

Projekto tikslas - nustatyti ir sistemiškai įvertinti išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybes Lietuvai svarbiose pramonės šakose.
Projektui įgyvendinti skiriama iki 98937,47 eurų iš kurių 85 %– Šveicarijos paramos lėšos, 15 % - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos.
Numatyta projekto trukmė - 9 mėn.

Me – Loops projekto partnerių susitikimas Baselyje

Šių metų kovo 21 d. Baselyje (Šveicarija) įvyko Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ projekto „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“ (Me-Loops) partnerių susitikimas. Susitikime dalyvavo projekto partneriai iš Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino Universiteto (VGTU) bei Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto (FHNW).
Susitikimo metu aptarti projekto tikslai, planai bei bendradarbiavimo gairės. Šiuo metu besistažuojantys Mindaugas Rimeika (VGTU) bei Monika Raugevičiūtė (KTU) susitikimo dalyviams parengė pranešimus vykdomomis tyrimų tematikomis: Vandens tiekimo sistemos efektyvumo didinimas taikant vandens nuostolių mažinimo priemones bei Išteklių naudojimo efektyvumo didinimas Lietuvos plastiko pramonėje (PET pakuočių srautų analizė ir valdymas kuriant žiedinę ekonomiką).

Darnus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?

Šių metų rugsėjo 27 – 28 dienomis Kauno technologijos universitete vyko tarptautinė konferencija „Darnus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“. Konferencija tai Lietuvos – Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekto „Žiedinė ekonomika efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“ baigiamais renginys.

Konferencijos metu pristatyti projekto rezultatai – vandens nuostolių mažinimo tema, pristatyta PET pakuočių srautų analizė bei valdymas, kuriant žiedinę ekonomiką aptartas vienkartinių neperdirbamų pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo didinimo galimybės. Mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Šiaurės vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto dalinosi patirtimi, skaitė pranešimus darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos, švaresnės gamybos, efektyvaus išteklių naudojimo tematikomis.

Plenarinius pranešimus skaitė į Kauno technologijos universitetą atvykęs pasaulinio garso mokslininkas, švaresnės gamybos koncepcijos pradininkas Tenesio (JAV), Lundo (Švedija), Erasmus (Olandija) universitetų profesorius Donaldas Huisinghas, Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto profesorius Christophas Hugis bei Aplinkos inžinerijos instituto direktorius – Jurgis Kazimieras Staniškis.

Kviečiame susipažinti su pranešimų medžiaga:

Prof. dr. habil. Donald Huisingh KAIP ir KODĖL MES turime dirbti, kad sparčiau pereitume link socialiai teisingos ir darnios visuomenės, nenaudojančios iškastinio kuro/“WHY and HOW Should WE Work to Accelerate the Transition to Equitable, Sustainable, Liv

Prof. dr. habil. Jurgis Kazimieras Staniškis Darnus universitetas: anapus trečiosios misijos/ Sustainable University: Behind the Third Mission

Monika Raugevičiūtė Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas (Me – loops)/ Circular Economy – Closing Material and Energy Flows in Industry Efficiently

doc. dr. Mindaugas Rimeika Vandens nuostolių mažinimas/ Water Loss Reduction

dr. Daina Kliaugaitė, Corinna Baumgartner PET pakuočių srautų analizė ir valdymas kuriant žiedinę ekonomiką / PET Packaging Flow Analysis and Management Toward Circular Economy

Valdonė Daugėlaitė Vienkartinių neperdirbamų pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo didinimas/ Improvement of Environmental Performance of Non-Recyclable Packages

Konferencijos

Kviečiame sudalyvauti kasmetinėje respublikinėje VGTU 2017 metų 20-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo

"MOKSLAS - LIETUVOS ATEITIS" teminėje konferencijoje "Pastatų inžinerinės sistemos",

kuri vyks 2017 m. balandžio 20 dieną Siemens arenoje „Super namai 2017“ parodos metu.

Vandentvarkos sekcija 12:00 val.

Agnė ALEKSAITĖ. Paviršinių nuotekų tinklo hidraulinių skaičiavimų metodų analizė
Karolis KARALIŪNAS. Organinių medžiagų šalinimas iš vandens naudojant geležies prisotintas paplavas
Marius PAKALNIŠKIS. Dumblo tiekimo režimo poveikio dumblo pūdymo procesui tyrimas
Gintarė VAIČIŪTĖ. Išlyginamosios talpos įtaka paukščių skerdyklos nuotekų koaguliacijos/flokuliacijos procesui

Diskusijos 13:00 val.
Konferencijos „Pastatų inžinerinės sistemos“ uždarymas

Aplinkos inžinerija Environmental engineering

9-oji tarptautinė konferencija

Aplinkos inžinerija

Environmental engineering

2014 metų gegužės 19-20 dienomis Vilniuje vyko 8-oji tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“ („Environmental engineering“).

Konferencija yra organizuojama karta į tris metus, pirmoji konferencija įvyko 1994 metais.

2014 metais surengtoje konferencijoje iš viso dalyvavo 361 mokslininkas iš 18 šalių. Didžioji dalis dalyvių (245 dalyviai) buvo iš Lietuvos. Tačiau netrūko ir svečių iš užsienio.

Konferencija organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademija, Darnios plėtros akademija, Europos šildymo ir oro kondicionavimo asociacija, tarptautine matininkų asociacija, Baltijos kelių asociacija, Tarptautine ekologijos ir gyvybės saugos akademija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, Europos erdvinio planavimo stebėjimo tinklas.

Konferencija „Aplinkos inžinerija“ skirta aptarti aktualias aplinkosaugines ir vandentvarkos problemas, taip pat kelių ir geležinkelių srities klausimus, pristatyti geodezijos ir kadastro technologijas, o taip pat susipažinti su vertinimo ir optimizavimo tyrimais energijos tiekimo ir naudojimo sistemose.

Pagrindiniai konferencijos „Aplinkos inžinerija“ tikslai:

Palengvinti tiesiogines diskusijas ir įvairiapusį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio mokslininkų, inžinierių, pramonės įmonių ir savivaldybių atstovų.
Suburti potencialius partnerius sėkmingam ilgalaikiam bendradarbiavimui aplinkos inžinerijos srityje.
Aptarti tolesnes taikomųjų mokslų tyrimų kryptis ir įgyvendinti tyrimus praktikoje.

Konferenciją sudarė 6 sekcijos:

Aplinkos apsauga;
Vandentvarka;
Tvarioji miestų plėtra;
Keliai ir geležinkeliai;
Geodezija ir kadastro technologijos;
Pastatų energetika.

Vandentvarkos sekcijoje buvo aptarti aktualūs klausimai:

Geriamojo vandens kokybė ir valymas. Nuotekų valymas ir dumblo utilizacija. Vandentiekio ir nuotekų tinklų modeliavimas, nuotekio / infiltracijos prevencija. Vandens ūkio ekonomika. Vandens ištekliu apsauga ir monitoringas. Vandens išteklių valdymas. Hidrauliniai skaičiavimai ir modeliavimas. Hidrotechniniai statiniai. Hidroenergetika.

Vandentvarkos sekcijoje dalyvavo 38 pranešėjai, didžioji dalis Lietuvių mokslininkai. Netrūko dalyvių ir iš svetur.

8-oji tarptautinė konferencija

Aplinkos inžinerija

Environmental engineering

2011 metų gegužės 19-20 dienomis Vilniuje vyko 8-oji tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“ („Environmental engineering“).

Konferencija yra organizuojama karta į tris metus, pirmoji konferencija įvyko 1994 metais.

2011 metais surengtoje konferencijoje iš viso dalyvavo 361 mokslininkas iš 18 šalių. Didžioji dalis dalyvių (245 dalyviai) buvo iš Lietuvos. Tačiau netrūko ir svečių iš užsienio.

Pagrindiniai konferencijos „Aplinkos inžinerija“ tikslai:

Palengvinti tiesiogines diskusijas ir įvairiapusį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio mokslininkų, inžinierių, pramonės įmonių ir savivaldybių atstovų.
Suburti potencialius partnerius sėkmingam ilgalaikiam bendradarbiavimui aplinkos inžinerijos srityje.
Aptarti tolesnes taikomųjų mokslų tyrimų kryptis ir įgyvendinti tyrimus praktikoje.

Konferenciją sudarė 6 sekcijos:

Aplinkos apsauga;
Vandentvarka;
Tvarioji miestų plėtra;
Keliai ir geležinkeliai;
Geodezija ir kadastro technologijos;
Pastatų energetika.

Vandentvarkos sekcijoje buvo aptarti aktualūs klausimai:

Vandentvarkos sekcijoje dalyvavo 38 pranešėjai, didžioji dalis Lietuvių mokslininkai. Netrūko dalyvių ir iš svetur.

Mokslas – Lietuvos ateitis

2015 metų balandžio 16 d. Siemens arenoje 2-osios statybos ir interjero parodos "Super Namai 2015" metu, vyko

18-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija ,,Pastatų inžinerinės sistemos”

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

Patalpų mikroklimato parametrų eksperimentiniai tyrimai bei modeliavimas.
Oro ruošimo įrenginių ekserginis vertinimas naudojant modeliavimo priemones.
Pastatų atitvarų atnaujinimo efektyvumo gyvavimo ciklo analizės požiūriu vertinimas.
Atsinaujinančių energijos išteklių ir technologijų panaudojimo galimybės, jų efektyvumo tyrimai, modeliavimas.
Vandens ruošimas.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių tyrimai.
Dumblo apdorojimo technologijos.

Bendras dalyvių skaičius 56

Bendras pranešimų skaičius 10

Dalyvių iš VGTU skaičius 30

Pranešimų iš VGTU skaičius 10

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas

Pranešėjai nagrinėjo gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimato parametrų tyrimo, modeliavimo, inžinerinių sistemų energinio, ekserginio efektyvumo nustatymo klausimus. Taip pat buvo diskutuojama apie pastato atitvarų atnaujinimo efektyvumo vertinimą gyvavimo ciklo požiūriu. Pranešimuose buvo akcentuojamos aktualios problemos susijusios su atsinaujinančių energijos išteklių, ypač saulės energijos naudojimu vėsai generuoti, vėdinimo sistemų orui ruošti bei atsinaujinančią energiją naudojančių technologijų (šilumos siurblio, adsorbcinės vėsos mašinos) efektyvumo analizė. Be saulės energijos taikymo statinių inžinerinėms sistemoms pranešėjai nagrinėjo į pastatą integruotų fotovoltinių elementų panaudojimo galimybę.

Konferencijos metu pranešėjai nagrinėjo ir vandentvarkos ūkio problemas bei galimus jų sprendimo būdus. Skaityti pranešimai susiję su vandens ruošimo, nuotekų apdorojimo ir valymo tematika.

Dauguma pranešimų buvo paremti analitiniais skaičiavimais, modeliavimo bei eksperimentinių tyrimų rezultatais.

2014 metų balandžio 25-26 d. Siemens arenoje 21-osios tarptautinės statybos ir remonto parodos "RESTA 2014" metu, vyko

17-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija ,,Pastatų inžinerinės sistemos”

Bendras dalyvių skaičius 55

Bendras pranešimų skaičius 26

Dalyvių iš VGTU skaičius 25

Pranešimų iš VGTU skaičius 21

Dalyvių iš užsienio skaičius 9

Pranešimų iš užsienio skaičius 4

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

Šilumos gamybos ir tiekimo pastatams problemos.
Energijos vartojimo efektyvumo tyrimai.
Patalpų oro vėdinimo ir vėsinimo įrangos efektyvumo analizė.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės.
Vandens nuostoliai vandentiekio tinkle ir jų mažinimo priemonės.
Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo ypatumai.
Vandens gerinimo įrenginių tobulinimas.
Vandens kokybės kitimas vandentiekio sistemoje.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai.

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas

Pranešėjai nagrinėjo energijos vartojimo efektyvumo problemas gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose, pastatų mikroklimato sistemų efektyvumą, jų įtaką komfortui bei pastatų aprūpinimo energija klausimus. Pranešimuose buvo akcentuojamos aktualios problemos susijusios su pasyviais ir beveik nulinės energijos pastatais bei atsinaujinančių energijos išteklių, ypač saulės energijos, panaudojimo galimybių analizė.

Konferencijos pranešėjai taip pat pristatė įvairias vandentvarkos ūkio problemas, bei galimus jų sprendimo būdus. Skaityti pranešimai susiję su aktualia nuotekų dumblo apdorojimo tema, dumblo kokybės bei cheminių medžiagų šalinimo iš dumblo galimybės. Taip pat pristatyta lietaus nuotekų įtaka mišraus nuotakyno darbui, vamzdžių nuosėdų tyrimai bei vandens filtravimo būdų tyrimai.

Dauguma pranešimų buvo paremti analitiniais skaičiavimais, modeliavimo bei eksperimentinių tyrimų rezultatais.

2013 metų balandžio 25-26 d. LITEXPO rūmuose 20-osios tarptautinės statybos ir remonto parodos "RESTA 2013" metu, vyko

16-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija ,,Pastatų inžinerinės sistemos”

Bendras dalyvių skaičius 55

Bendras pranešimų skaičius 26

Dalyvių iš VGTU skaičius 25

Pranešimų iš VGTU skaičius 21

Dalyvių iš užsienio skaičius 9

Pranešimų iš užsienio skaičius 4

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

Šilumos gamybos ir tiekimo pastatams problemos.
Energijos vartojimo efektyvumo tyrimai.
Patalpų oro vėdinimo ir vėsinimo įrangos efektyvumo analizė.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės.
Vandens nuostoliai vandentiekio tinkle ir jų mažinimo priemonės.
Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo ypatumai.
Vandens gerinimo įrenginių tobulinimas.
Vandens kokybės kitimas vandentiekio sistemoje.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai.

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas

Dauguma pranešimų buvo paremti analitiniais skaičiavimais, modeliavimo bei eksperimentinių tyrimų rezultatais.

2012 m. balandžio 12-13 d. Litexpo parodų rūmuose (Laisvės pr. 5), 3 paviljone vyko

15-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „MOKSLAS – LIETUVOS ATEITIS“ Pastatų inžinerinės sistemos

Bendras dalyvių skaičius 118

Bendras pranešimų skaičius 33

Dalyvių iš VGTU skaičius 92

Pranešimų iš VGTU skaičius 27

Dalyvių iš užsienio skaičius 5

Pranešimų iš užsienio skaičius 5

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

Šilumos gamybos ir tiekimo pastatams problemos.
Energijos vartojimo efektyvumo tyrimai.
Patalpų oro vėdinimo ir vėsinimo įrangos efektyvumo analizė.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės.
Vandens nuostoliai vandentiekio tinkle ir jų mažinimo priemonės.
Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo ypatumai.
Vandens gerinimo įrenginių tobulinimas.
Vandens kokybės kitimas vandentiekio sistemoje.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai.

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas.

Pranešėjai nagrinėjo energijos vartojimo efektyvumo problemas gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose, pastatų mikroklimato sistemų efektyvumą, jų įtaką komfortui. Pranešimuose buvo akcentuojamos aktualios problemos susijusios su pasyviais ir beveik nulinės energijos pastatais bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybių analizė. Ypatingo susidomėjimo sulaukė pranešimas susijęs su šilumos siurbliu su šiluminiu poliumi, nes tai nauja ir mažai išnagrinėta technologija.

Konferencijos pranešėjai pristatė įvairias vandentvarkos ūkio problemas, bei galimus jų sprendimo būdus. Skaityti pranešimai susiję su aktualia nuotekų dumblo pūdymo tema, analizuoti metodai skatinantys didesnį dujų susidarymą. Pristatyti nauji lietaus nuotekų valymo metodai, bei potvynių lietaus nuotekų tinkluose eliminavimo galimybės. Analizuotos vandentiekio tinklų hidraulinio modeliavimo panaudojimo galimybės siekiant užtikrinti geresnį vartotojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir mažinti elektros sąnaudas. Konferencijos metu pristatyti tyrimai susiję su buitinių nuotekų valymu, ieškant technologijų, kurios būtų paprastos, nenaudojančios elektros energijos, tačiau užtikrinančios tinkamą nuotekų išvalymą.

Visi pranešimai buvo paremti analitiniais skaičiavimais, modeliavimo bei eksperimentinių tyrimų rezultatais.

LITEXPO rūmuose 18-sios tarptautinės statybos ir remonto parodos "RESTA 2011" metu, vyko VGTU 2011 metų balandžio 14-15 d.

14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija ,,Pastatų inžinerinės sistemos”.

Bendras dalyvių skaičius 76

Bendras pranešimų skaičius 24

Dalyvių iš VGTU skaičius 63

Pranešimų iš VGTU skaičius 21

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

Šilumos gamybos ir tiekimo pastatams problemos.
Energijos vartojimo efektyvumo tyrimai.
Patalpų oro vėdinimo ir vėsinimo įrangos efektyvumo analizė.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės.
Vandens nuostoliai vandentiekio tinkle ir jų mažinimo priemonės.
Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo ypatumai.
Vandens gerinimo įrenginių tobulinimas.
Vandens kokybės kitimas vandentiekio sistemoje.
Buitinių nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai.

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas

Pranešėjai nagrinėjo energijos vartojimo efektyvumo problemas tiek pastatuose, tiek pramonės įmonėse. Kiti pranešėjai nagrinėjo energetinių išteklių (neatsinaujinančių ir atsinaujinančių) panaudojimo galimybes, tokias kaip Lietuvos gamtinių dujų plėtros galimybės, vėjo jėgainių sausumoje bei jūroje perspektyvas bei šiaudų panaudojimo galimybes šilumos gamybai. Pasiūlytas įrenginys iš šiaudais kūrenamų katilų papildomam šilumos kiekiui iš dūmų išgauti bei šiluminei taršai sumažinti bei praktinis pelenų panaudojimo būdas, išvengiant jų saugojimo sąvartynuose. Buvo pristatymas aerodinaminio vamzdžio, kuris kuriamas Pastatų energetikos katedros vėdinimo laboratorijai, modelis; išnagrinėta administracinio pastato vėsinimo sistemų su skirtingais šilumnešiais efektyvumas bei išanalizuotos informacinių technologijų sektoriaus efektyvaus energijos vartojimo galimybės. Nagrinėta, kaip padidinti energijos gamybos efektyvumą kogeneracinėse jėgainėse įrengiant akumuliacines talpas.

Du pranešėjai iš Vandentvarkos katedros nagrinėjo vandens nuostolių mažinimo galimybes vandentiekio tinkluose, konkrečiai analizuojant Lentvario ir Vilkaviškio miestų vandentiekio sistemas. Buvo pateiktas šių miestų esamos būklės įvertinimas ir pateikti būdai, bei priemonės nuostolių mažinimui. Kiti trys pranešėjai skaitė pranešimus susijusius su paviršinių nuotekų valymu, viename buvo įvertintas esamų nusodinimo tvenkinių darbo efektyvumas, kituose dvejuose buvo analizuojamos sorbcinių medžiagų panaudojimo galimybės šalinant naftos produktus iš vandens, įvertintas šių medžiagų efektyvumas. Viename pranešime buvo analizuojami lietaus nuotekų tinklų hidraulinio skaičiavimo ypatumai, taikant standartinius statybos techninio reglamento reikalavimus ir lyginant gautus rezultatus su įvairių modeliavimo programų skaičiavimais. Kituose dvejuose pranešimuose buvo pristatyti vandens ruošimo įrenginių darbo efektyvumo tyrimai, akcentuojant azotinių junginių formų kitimo tendencijas ir jų šalinimo galimybes. Viename pranešime nagrinėtos vandens kokybės kitimas vandentiekio tinkle, esant ilgai išbūvimo trukmei. Viename pranešime buvo nagrinėtas buitinių nuotekų iš privačių namų valymas septikuose, pateiktas šių įrenginių išvalymo efektyvumas.

LITEXPO rūmuose 17-sios tarptautinės statybos ir remonto parodos "RESTA 2010" metu, vyko VGTU 2010 metų balandžio 15-16 d.

13-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija ,,Pastatų inžinerinės sistemos”.

Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvavo ir pranešimus skaitė įmonių atstovai iš UAB ,,HAURATON LIETUVA”, UAB ,,IMI-INTERNATIONAL”, UAB ,,AUGUST IR KO”, UAB ,,AMALVA”.

Kituose konferencijos posėdžiuose dalyvavo pranešėjai iš KTU Statybos ir architektūros fakulteto, Lietuvos energetikos instituto, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos ir Vandentvarkos katedrų magistrantai bei doktorantai.

Bendras dalyvių skaičius 117

Bendras pranešimų skaičius 30

Dalyvių iš VGTU skaičius 61

Pranešimų iš VGTU skaičius 22

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

šilumos tiekimo tinklų problemos;
šilumos siurblio darbo efektyvumo tyrimai;
atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybės;
nuotekų valymo būdų tyrimas ir analizė;
užteršto vandens eksperimentiniai tyrimai;
vandens tiekimo ir nuotekų valymo problemos;
vandens skaitiklių metrologinės charakteristikos ir kt.

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas

Pranešimuose analizuota: šilumos tiekimo tinklų problemos; šilumos siurblio darbo efektyvumas; geoterminės energijos Lietuvoje panaudojimo galimybės. Taip pat pranešimuose apie nuotekų valymą pateikti duomenys apie paviršinį nuotekų užterštumą; vandens augalų naudojimą paviršinėms nuotekoms valyti; mažų nuotekų valyklų aeravimo sistemų problemas; užterštumo kiekius Vilniaus mieste paviršinių nuotekų taršos ir debito tyrimus Kauno mieste ir kt.

LITEXPO rūmuose 16-sios tarptautinės statybos ir remonto parodos "RESTA 2009" metu, vyko VGTU 2009 metų

12-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija ,,Pastatų inžinerinės sistemos”

2009 m. balandžio mėn. 08-09 d.d

Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvavo ir pranešimus skaitė įmonių atstovai iš UAB ,,Vilpra”, UAB ,,Viessmann”, UAB ,,Vilniaus vandenys”, VĮ ,,Statybos produkcijos sertifikavimo centras”, AB ,,ITT Flygt Lituanica”.

Kituose konferencijos posėdžiuose dalyvavo pranešėjai iš KTU Statybos ir architektūros fakulteto, Lietuvos energetikos instituto, UAB ,,AF-Terma” bei VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Šildymo ir vėdinimo bei Vandentvarkos katedrų magistrantai bei doktorantai.

Iš viso padaryti 24 pranešimai. Konferencijoje dalyvavo 53 svečiai iš kitų firmų bei miestų. Bendras dalyvių skaičius – 103.

Konferencijos sekcijos (pranešimų pagrindinės temos):

šilumos tiekimo tinklų problemos;
šilumos siurblio darbo efektyvumo tyrimai;
atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybės;
nuotekų valymo būdų tyrimas ir analizė;
užteršto vandens eksperimentiniai tyrimai;
vandens tiekimo ir nuotekų valymo problemos;
vandens skaitiklių metrologinės charakteristikos ir kt.

Trumpa informacija apie nagrinėtas problemas Pranešimuose analizuota: šilumos tiekimo tinklų problemos; šilumos siurblio darbo efektyvumas; geoterminės energijos Lietuvoje panaudojimo galimybės. Taip pat pranešimuose apie nuotekų valymą pateikti duomenys apie paviršinį nuotekų užterštumą; vandens augalų naudojimą paviršinėms nuotekoms valyti; mažų nuotekų valyklų aeravimo sistemų problemas; užterštumo kiekius Vilniaus mieste paviršinių nuotekų taršos ir debito tyrimus Kauno mieste ir kt

- Puslapio administratoriai:
- Laura Ladietaitė
- Karolina Kardokaitė