Annotations
| Students name, surname | Subject | Supervisor | Annotation |
|---|---|---|---|
|
Students name, surname
Monika Litvinaitė
|
Subject
Bioklimatic architecture. Rain Museum in Jonava.
|
Supervisor
doc.
Sigitas Kuncevičius
|
|
|
Annotation (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama bioklimatinės architektūroos tema – vanduo, o konkrečiai lietus. Tiriamojoje dalyje nagrinėjami lietaus surinkimo būdai istoriniame kontekste, kaip ir kokiais būdais galima surinkti lietaus vandenį, kaip galima jį panaudoti, vandens panaudojimo būdus architektūroje. Atlikus ir įvertinus bioklimatinės architektūros šaltinius, analogų studiją ir lietaus reikšmę Lietuvos gyventojams ir Lietuvai, siekiama suprojektuoti Lietaus muziejų ir apžvalgos bokštą Jonavoje. Projektuojant pastatą siekiama jautriai pritaikyti išnagrinėtą informaciją ir pritaikyti inovatyvius sprendinius projektavime. Muziejus projektuojamas požeminiuose aukštuose, o natūrali aplinka išsaugo vietos mikroklimatą ir peizažą. Lietaus muziejuje pagrindiniu ekspozicijos elementu tampa lietus, todėl jo surinkimas ir panaudojimas remiamas ištyrinėtais bioklimatiniais principais ir nereikalauja papildomos energijos. Darbą sudaro 14 dalių: įvadas, darbo tikslas, darbo uždaviniai, darbo metodika, sąvokos, tiriamoji dalis, analogų studija, vietos tyrimų analizė, projektinė dalis, išvados, šaltinių sąrašas, paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas, grafinė dalis (priedai). Darbo apimtis – 101 psl. teksto be priedų, 88 iliustr., 10 lent., šaltiniai. Atskirai pridedami priedai – grafiniai brėžiniai ir planšetai. Keywords: Lietaus muziejus, lietus, bioklimatinė architektūra, gargola, lietaus vandens surinkimas, muziejus. Annotation (užsienio k.) The final Master's thesis deals with the theme of bioclimatic architecture - water, and more specifically rain. The research part of the project focuses on rainwater harvesting in a historical context, how and in what ways rainwater can be harvested, how it can be used, and how water can be used in architecture. After a review and evaluation of bioclimatic architectural sources, a study of analogues and the significance of rain for the Lithuanian population and Lithuania, the aim is to design a rain museum and observation tower in Jonava. The design of the building aims to be sensitive to the information studied and to apply innovative solutions in the design. The museum is designed on the underground floors and the natural environment preserves the local microclimate and landscape. The Rain Museum makes rain the main element of the exhibition, so its collection and use is based on researched bioclimatic principles and does not require additional energy. The thesis consists of 14 parts: introduction, aim, objectives, methodology, concepts, exploratory part, study of analogues, analysis of local studies, design part, conclusions, list of sources, list of figures, list of tables, graphical part (annexes). The work contains 101 pages of text without appendices, 88 illustrations, 10 tables, references. Appendices - graphical drawings and plans - are attached separately. Keywords: Rain museum, rain, bioclimatic architecture, gargoyle, rainwater harvesting, museum. |
|||
|
Students name, surname
Kamilė Klimaitė
|
Subject
Connecting architecture: a hotel in Klaipėda.
|
Supervisor
prof.
Audrius Ambrasas
|
|
|
Annotation (lietuvių k.)
Baigiamajame magistro darbe analizuojama Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto galimybių studija, plėtros poreikis ir urbanistinės integracijos galimybės. Gilinamasi į skirtingus statybos ant vandens būdus, kad būtų galima įvertinti Klaipėdos išorinio uosto plėtros galimybes. Analizuojami tarptautiniai projektų pavyzdžiai, vertinami jų privalumai, trūkumai, galimos grėsmės, susijusios su dirbtinėmis salomis ir pajūrio infrastruktūra. Remiantis teorine medžiaga ir projektų pavyzdžius, kuriama urbanistinė salos koncepcija ir parengiama architektūrinė viešbučio vizija Klaipėdos išoriniame uoste. Projektuojamas viešbutis siekia įkūnyti jungiančiosios architektūros principus – tapti simboline jungtimi tarp gamtos, uosto infrastruktūros ir žmogaus. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, tiriamoji dalis, projektų studija, daugiaaspektė vietos tyrimų analizė, projektinė dalis, išvados, naudotos literatūros ir šaltinių aprašas, priedai. Darbo apimtis – 104 psl. teksto be priedų, 110 pav., 1 lent., 34 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Keywords: Jungiančioji architektūra, Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, dirbtinė sala, viešbutis, uosto infrastruktūra, Melnragė, Baltijos jūra. Annotation (užsienio k.) The master's thesis analyzes the feasibility study of the Klaipėda outer deepwater port, the need for development, and possibilities for urban integration. It explores various methods of offshore construction to assess the potential for expanding Klaipėda’s outer port. International project examples are analyzed, evaluating their advantages, disadvantages, and potential risks associated with artificial islands and coastal infrastructure. Based on theoretical material and project examples, an urban concept of the island is developed, along with an architectural vision for a hotel in the Klaipėda Outer Port. The designed hotel aims to embody the principles of connective architecture – becoming a symbolic link between nature, port infrastructure, and humans. The thesis consists of 8 parts: introduction, research section, project study, multi-aspect site analysis, project part, conclusions, bibliography and sources, and appendices. The work comprises 104 pages of text (excluding appendices), 110 illustrations, 1 table, and 34 bibliographic sources. Appendices are provided separately. Keywords: Connecting architecture, Klaipėda outer deepwater port, artificial island, hotel, port infrastructure, Melnragė, Baltic sea. |
|||
|
Students name, surname
Goda Širvinskaitė
|
Subject
Floating architecture: public building in The Hague, Netherlands
|
Supervisor
Donaldas Trainauskas
|
|
|
Annotation (lietuvių k.)
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama plūduriuojančios architektūros tema, orientuota į klimato kaitos kontekste kylančius urbanistinius ir ekologinius iššūkius pakrančių miestuose. Darbe pristatomas architektūrinis pasiūlymas – daugiafunkcis visuomeninis pastatas Hagos mieste, Nyderlanduose, Ševeningeno pakrantėje. Objektas projektuojamas kaip plūduriuojanti struktūra virš vandens, skirta sportui, viešajam maitinimui, poilsiui bei rekreacijai, įtraukiant ir inžinerinius sprendinius, užtikrinančius energinį savarankiškumą bei darnų integravimą į esamą kontekstą. Darbe keliami klausimai, kaip architektūra gali reaguoti į jūros lygio kilimą, potvynių riziką, urbanistinį tankėjimą bei didėjantį atotrūkį tarp žmogaus ir gamtos. Siekiama parodyti, kad plūduriuojanti architektūra gali būti ne tik atsakas į ekstremalius klimato reiškinius, bet ir tvari miestų plėtros forma, skatinanti ekologiškai atsakingą gyvenseną bei socialinę įtrauktį. Darbe išskirtinis dėmesys skiriamas ekologinio atsparumo stiprinimui, miestų gebėjimui prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, taip pat biofilinio dizaino reikšmei žmogaus gerovei. Tyrimas grindžiamas analitiniais, kontekstiniais bei projektiniais metodais, siekiant ne tik architektūrinio sprendinio, bet ir teorinio pagrindimo bei praktinio pritaikomumo. Baigiamojo darbo tikslas – suprojektuoti tvarų, savarankišką, inovatyvų visuomeninės paskirties plūduriuojantį pastatą, prisitaikantį prie klimato kaitos iššūkių ir kartu įtraukiantį ekologinius, urbanistinius bei psichologinius faktorius. Darbą sudaro – įvadas, teorinė dalis, tiriamoji dalis, analitinė dalis, projektinė dalis, išvados, literatūros bei kiti sąrašai, priedai. Keywords: Plūduriuojanti architektūra, tvari architektūra, visuomeninis pastatas, klimato kaita, biofilinis dizainas, atsinaujinanti energija, Haga, jūros lygio kilimas Annotation (užsienio k.) The Master's thesis explores the topic of floating architecture, focusing on urban and ecological challenges emerging in coastal cities due to climate change. The work presents an architectural proposal – a multifunctional public building located in The Hague, Netherlands, on the Scheveningen coastline. The structure is designed as a floating facility above water, dedicated to sports, public catering, leisure, and recreation. It incorporates engineering solutions to ensure energy self-sufficiency and harmonious integration into the existing urban and environmental context. The thesis raises questions about how architecture can respond to rising sea levels, flood risks, urban densification, and the growing disconnection between humans and nature. It aims to demonstrate that floating architecture can serve not only as a response to extreme climate phenomena but also as a sustainable model for future urban development, promoting environmentally responsible living and social inclusion. Special attention is given to enhancing ecological resilience, urban adaptability, and the importance of biophilic design in supporting human well-being. The research applies analytical, contextual, and design-based methods to ensure both a practical architectural solution and a strong theoretical foundation. The aim of the thesis is to design a sustainable, self-sufficient, and innovative public floating building that responds to climate change challenges while integrating ecological, urban, and psychological aspects. The structure of the thesis consists of: introduction, theoretical part, research part, analytical part, design part, conclusions, list of references, appendices, and other supplementary materials. Keywords: Floating architecture, sustainable architecure, public building, climate change, biophilic design, renewable energy, The Hague, sea level rise |
|||
-
- Page administrators:
- Agnė Vėtė
- Karolina Kardokaitė
