Informacinių technologijų ir sistemų centras

Nors žiemos šventės turi daugybę tradicijų ir papročių, kartais yra labai smagu į viską pažvelgti žaismingai bei išradingai. Būtent taip švenčių proga šiemet sveikina VILNIUS TECH, į dangų pakėlęs skraidančią Kalėdų eglę. Gravitacijos nepaisantis kalėdinis siurprizas, anot jos kūrėjų, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) inovatorių, įkvepia kurti ir įrodo, kokia įdomi, linksma ir šventiška gali būti inžinerija. Vargu, ar dažnai galima išvysti dangų skrodžiančią kalėdinę eglutę – dauguma šventėms renkasi žemiškesnius variantus. Vis tik, jaunieji inovatoriai iš VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos lengvų ir paprastų sprendimų neieško – jie nuolat dirba su kūrybiškais techniniais projektais, vykdo įvairius prototipavimo užsakymus ir konstruoja bepiločius orlaivius.  Jie itin daug dėmesio skiria ir studijų kokybei – dirba su studentais ir jų baigiamaisiais darbais, tad nenuostabu, kad skraidančią eglę su keturiais varikliais, skrydžio kompiuteriu ir GNSS imtuvu, galinčią automatiškai vykdyti misijas, kūrė mišri komanda.  Prie šventinės iniciatyvos prisidėjo tiek absolventai ir dabartiniai laboratorijos darbuotojai, tiek studentai, dalyvaujantys lenktyninių dronų dirbtuvėse: Aleksandr Lapušinskij, Laurynas Arštikys, Dominykas Petrulaitis, Kasparas Vincentas Mičiūnas, Benediktas Ščiučka, Mantas Peleckas, Domantas Gramata, Justas Novikovas, Paulina Somaryuk ir Arnoldas Novikevičius. „Mūsų komandą vienija ne tik profesinės kompetencijos, bet ir labai aiški, bendra aistra aviacijai, technologijoms ir kūrybai. Inovacijos ir kūrybiškumas – tarsi mūsų DNR dalis: į bet kokį projektą, net ir į sudėtingą inžinerinį uždavinį, stengiamės pažvelgti originaliai, o taip atsiranda naujų, netikėtų sprendimų, kurie praskaidrina ir mūsų universiteto bendruomenės gyvenimą.  Ši eglutė – taip pat kūrybinis projektas, kuris parodo, kaip technologijos gali susilieti su šventine nuotaika“, – sako VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos kolektyvas.  Tiesa, tai – ne pirmoji inovatorių kurta dronu skraidinama eglė. Vis tik, pirmoji buvo paprastesnė – be autopiloto, su vienu varikliu ir rankiniu būdu valdomomis aerodinaminėmis plokštumomis.  „Dabartinė eglutė – kur kas modernesnė, be to, jos valdymas yra paprastesnis, o dizainas – estetiškesnis“, – priduria Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij. Ją nuo pradžios iki galo komanda suprojektavo ir pagamino savo laboratorijoje: formą išgavo klijuodama putplasčio plokštes, kurias nudažė ir dekoravo kalėdiniais papuošimais, o droną sukonstravo iš aliuminio rėmo, prie kurio montavo elektronikos prietaisus ir variklius.  Vis dėlto, procese netrūko išbandymų, nes reikėjo suderinti kelis iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus – išlaikyti lengvą, bet pakankamai tvirtą konstrukciją, paslėpti propelerius ir kartu užtikrinti stabilų bei saugų skrydį.  „Didžiausias iššūkis buvo atrasti balansą tarp estetikos ir fizikos dėsnių: tai, kas gražiai atrodo ant žemės, nebūtinai gerai skrenda ore, todėl teko ieškoti kompromisų, koreguoti formas, mažinti svorį ir pergalvoti tvirtinimo sprendimus. Viską reikėjo atlikti per ribotą laiką, tačiau būtent tai pavertė šį projektą linksmu kūrybiniu iššūkiu. Kai kurie sprendimai gimė spontaniškai – bandant, stebint rezultatą realiomis sąlygomis ir pasikliaujant patirtimi. Smagiausia buvo kūrybiškai konstruoti iš to, ką turėjome laboratorijoje, ir matyti, kaip gimsta eglutė“, – sako eglutės kūrėjai.  Anot A. Lapušinskij, tokie projektai visada primena, kad inžinerija apima ne tik skaičiavimus ir brėžinius, bet ir intuiciją, eksperimentavimą bei kūrybinę laisvę, ir parodo, kad technologijos gali būti žaismingos bei sukurti šventinę nuotaiką.  „Būtent tai ir simbolizuoja mūsų kurta eglutė – net ir sudėtingus uždavinius galima spręsti su vaikišku smalsumu, o inžinerija gali būti ne tik tiksli ir racionali, bet ir kūrybiška bei džiuginanti. Kartu tai kviečia judėti į priekį, drąsiai eksperimentuoti ir prasmingai sujungti tradicijas su inovacijomis“, – dalijasi jis. Visa Aeronautikos laboratorijos komanda to linki ir kitiems VILNIUS TECH bendruomenės nariams bei visiems, kuriuos pasieks šis sveikinimas – daugiau žaismingumo ir kūrybiškumo, nepamirštant vaikystės smalsumo ir atviro, nuoširdaus žvilgsnio į pasaulį.  „Tegul tas vidinis vaikas, gyvenantis kiekviename iš mūsų, drąsiai veda link naujų idėjų, atradimų ir kūrybos, o inžinerinis smalsumas skatina klausti, kurti ir nebijoti bandyti. Tegul technologijos ir mokslas visuomet eina greta žmogiškumo, bendrystės ir šilumos. Linkime visiems ramių, šviesių švenčių, įkvėpimo artėjantiems metams ir džiaugsmo tiek darbuose, tiek kasdienėse akimirkose“, – gražiausių metų švenčių proga sveikina eglutės kūrėjai. Nuoroda į vaizdo sveikinimą – čia.

Naujų mokslo metų pradžia – šventė, kurią Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) švenčia įspūdingai: rugsėjo 1-ąją Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ nugriaudės jau ketvirtasis CREATORS‘ FEST. Didžiausias mokslo metų atidarymo festivalis šiemet – kitoks: dalyviams žadama dvigubai daugiau muzikinių pasirodymų, pramogų ir staigmenų.   CREATORS‘ FEST metai iš metų dovanoja nepamirštamą vakarėlį, kuris smagiai palydi į naujus mokslo metus. Šiemet bus švenčiama dvigubai garsiau, įsimintiniau ir gausiau – per keturis metus festivalis užaugo, tad renginio dalyvių pirmąkart lauks net du muzikiniai angarai, 6 žinomos grupės ir atlikėjai bei dar daugiau pramogų, įspūdžių ir naujų pažinčių.   Festivalis įtrauks ne tik kelis tūkstančius VILNIUS TECH naujokų, kurie įjungė drąsą keisti pasaulį – po besikilnojančiais angarų stogais šoks visa universiteto bendruomenė, alumnai, „LinkMenų fabriko“ kaimynai, vilniečiai ir miesto svečiai.   Anot renginio organizatorių, šių metų programa pritaikyta visiems muzikiniams skoniams – koncerte skambės nuo popso iki alternatyviosios muzikos. Pagrindinėje scenoje koncertuos visiems puikiai žinomi atlikėjai, o pasirodymų maratoną pradės vienas ryškiausių gyvos muzikos ansamblių „Baltasis Kiras“, jau antrą dešimtmetį kuriantis vasaros hitus ir grojęs didžiausiuose Lietuvos festivaliuose. Grupės kūryba, kurioje susilieja laisvė, lengvumas ir džiaugsmas, jau nuo pirmųjų akordų nukels į šilčiausias akimirkas ir sugrąžins vasarišką nuotaiką.    Vakarui įsibėgėjus publiką uždegs Lietuvos synth-pop pionieriai „Lemon Joy“, kurių muzika yra tapusi ištisų kartų garso takeliu. Išskirtinis Igorio Kofo balsas ir melodingos elektronikos garsai sukurs unikalią, šiek tiek melancholišką, bet kartu šviesią atmosferą.   Tokie laikui nepavaldūs hitai kaip „Kažkada“, „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“ ir kiti kūriniai apjungs visus festivalio dalyvius ir įkvėps jėgų naujiems mokslo metams.    Vakaro pabaigoje laukia staigmena, tapsianti įspūdingos programos vinimi – slapto svečio pasirodymas, kurio muzika vainikuos VILNIUS TECH CREATORS‘ FEST.   Tuo tarpu alternatyvai atstovaus ir Jaunimo scenoje paraleliai pasirodys trys grupės – „Mėtų miškas“, „Defektas“ ir „Lik“, kurios angaro erdvę užpildys melodingais gitarų garsais bei nežabota gaivališka energija.   Dvi iš jų VILNIUS TECH – daugiau nei svečiai. Grupėje „Mėtų miškas“ gitara groja VILNIUS TECH VVF Inžinerinės vadybos ir ekonomikos studentas Naglis Ignatavičius, o „LinkMenų fabriko“ studijoje grupė yra įsirašiusi dainą „Oceans“ ir nufilmavusi jos vaizdo klipą. Su „LinkMenų fabriku“ yra susijęs ir „Defektas“ – grupė dalyvavo Tarptautinėje žiemos mokykloje „Sound and Vision: Mastering Music Video Creation“ 2025.   Renginio dalyvių lauks maisto, gėrimų ir poilsio zonos bei įvairios pramogos: kūno puošyba, lauko žaidimai, nuotraukų kampelis, VILNIUS TECH Turistų klubo veiklos ir daugelis kitų.    VILNIUS TECH CREATORS‘ FEST vyks rugsėjo 1 d. (pirmadienį) nuo 16 val. „LinkMenų fabrike“ (Linkmenų g. 28). Renginio draugai – SLOWDOWN Lietuva, Lietuvos jūrininkų sąjunga, UAB Informacinė raida, UAB Esemda, UAB Conus AI.  Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, o nuotraukos bei vaizdo įrašai viešinami. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

Kalbėdami apie universitetą, neretai pirmiausia įsivaizduojame paskaitas, įgytą diplomą ir profesines žinias. Vis dėlto, šiandien vis dažniau kalbama apie tai, jog sėkmę darbo paieškose stipriai lemia ir „minkštieji“ įgūdžiai, kurie dažniausiai įgyjami už paskaitų ribų. Tai ypač aktualu dirbtinio intelekto (DI) eroje – pasirodo, pastarieji sugebėjimai gali lemti, ar išsvajotą darbą gausite, ar ne. Gyvenimiška patirtis įgyja vis didesnę reikšmę Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. ataskaitoje „Future of Jobs“ dirbtinis intelektas ir gebėjimas juo naudotis įvardijamas kaip bene svarbiausia ateinančio dešimtmečio kompetencija. Paradoksalu, tačiau iš karto po to rikiuojasi kritinis, analitinis mąstymas, kūrybiškumas, lyderystė, atsakomybė, gebėjimas dirbti komandoje ir atsparumas pokyčiams.  Tai akivaizdžiai parodo, jog ateityje didžiausią vertę kurs tie žmonės, kurie gebės derinti inžinerinį mąstymą, DI žinias ir žmogiškuosius įgūdžius – gebėjimą bendradarbiauti, priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, kurti inovacijas. „Šią tendenciją patvirtina „Cengage Group“ 2023 m. įsidarbinimo ataskaita – joje teigiama, kad net 59 % darbdavių, kurie savo įmonėse taiko DI, ieškodami darbuotojų vis didesnį dėmesį kreipia ne tik į jų diplomus, bet ir į turimą gyvenimišką patirtį bei jos metu įgytas kompetencijas. Gyvenimui ir karjerai būtini „minkštieji“ įgūdžiai dažniausiai įgyjami užsiimant veiklomis, kurios vyksta neformalioje aplinkoje“, – sako VILNIUS TECH novatorė doc. dr. Ingrida Leščauskienė. Sporto ir meno centro veiklos – visiems poreikiams Įsitraukimas į papildomas universiteto veiklas pačių studentų yra pripažįstama kaip viena vertingiausių priemonių pasiruošti ateičiai – tai padeda įgyti gebėjimų, kurių negali pakeisti joks dirbtinis intelektas. Daugiausiai neformalių veiklų VILNIUS TECH siūlo Sporto ir meno centras (SMC). Jis vienija meno kolektyvus – orkestrą, chorą „Gabija“, teatro studiją „Palėpė“, tautinių šokių ansamblį „Vingis“ – bei sporto rinktines – tinklinio, krepšinio, futbolo, imtynių (dziudo, sambo), stalo teniso, lengvosios atletikos, teniso ir kitų sporto šakų, taip pat turistų ir šachmatų klubus. Pasak SMC atstovės Giedrė Burneikaitės, sporto ir meno užsiėmimai stipriai prisideda prie visapusiško studento augimo: jie ugdo organizacinius, laiko planavimo, bendradarbiavimo įgūdžius, augina atsakomybės jausmą, lavina emocinį intelektą, strateginį ir kūrybinį mąstymą, moko siekti tikslų ir nusistatyti prioritetus, o tai leidžia tapti konkurencingesniems tiek akademinėje, tiek profesinėje aplinkoje.  „Be to, sportas stiprina fizinį pasirengimą ir psichologinį atsparumą, ištvermę, discipliną ir atkaklumą, moko džiaugtis savo pasiekimais ir susitaikyti su pralaimėjimais. Meninės veiklos – choras, teatras, šokis, orkestras – turi kitų privalumų: jos stiprina saviraišką, empatiją, kūrybiškumą, gebėjimą perteikti emocijas bei idėjas ir jas realizuoti, taip pat lavina viešąjį kalbėjimą“, – pasakoja ji. Ne paslaptis, kad nemažai studentų studijų metu patiria stresą, nuovargį, nerimą, motyvacijos stoką, tad ieško būdų atsipalaiduoti ir pasijusti geriau. Šiuo atveju sporto ir meno užsiėmimai, anot G. Burneikaitės, yra labai naudingi.  „Fizinė veikla išskiria endorfinus – „laimės hormonus“ – ir padeda atsikratyti streso, pagerina miegą, nuotaiką, atmintį, dėmesio koncentraciją, skatina energijos gamybą ir leidžia „atsijungti“ nuo kasdienių rūpesčių. Na, o meno veiklos leidžia studentams išreikšti emocijas, atitraukti mintis nuo studijų ir patirti kūrybinį džiaugsmą. Tai puikus būdas psichologiškai pailsėti ir atgauti vidinę pusiausvyrą“, – teigia SMC atstovė. Neformalios veiklos – tramplinas į karjerą Dalyvavimas sporto ar meno užsiėmimuose gali tapti daugiau nei tik užklasine veikla – tai rimta ir naudinga investicija į save, mat studentai įgyja galimybę keliauti, megzti naujas, neretai – naudingas ir reikšmingas pažintis, pavyzdžiui, koncertuojant kartu su žymiausiais šalies atlikėjais ar dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose. „Pavyzdžiui, VILNIUS TECH paplūdimio tinklininkai neseniai vyko atstovauti universitetui tarp pačių stipriausių Europos ir pasaulio aukštųjų mokyklų. Tai – tikrai ypatinga galimybė, – sako G. Burneikaitė. – Didžiuojamės, kad universiteto sportininkai ir menininkai labai stipriai prisideda prie universiteto vardo garsinimo Lietuvoje ir užsienyje – jie dažnai dalyvauja prestižiniuose čempionatuose ir konkursuose, kuriuose užima prizines vietas ir pelno apdovanojimus.“ Galimybių siekti įspūdingų rezultatų suteikia ne tik kvalifikuoti, profesionalūs treneriai ir meno kolektyvų vadovai, bet ir atnaujinta infrastruktūra, kuri suteikia pačias geriausias sąlygas užsiimti veiklomis ir tobulėti tiek asmeniškai, tiek komandiškai.  „VILNIUS TECH studentams viskas yra nemokama – pakanka tik užsiregistruoti. Be to, jie gali laisvai pasirinkti meno ar sporto modulius, lankyti paskaitas pagal pasirinktas programas ir gauti už tai kreditus. Tai – unikali galimybė, kurią turi tik nedaugelis universitetų“, – šypsosi SMC vyr. vadybininkė G. Burneikaitė. Taikoma išskirtinė pripažinimo sistema Tiesa, atpažinti ir įvardinti įgytus „minkštuosius“ įgūdžius yra daug sunkiau nei specifines, profesines žinias, ypač – jauniems žmonėms. Suprasdamas šiuos iššūkius, VILNIUS TECH dar 2023 m. pristatė didelio susidomėjimo sulaukusią skaitmeninių ženkliukų sistemą, ką daugelis pasaulio universitetų dar tik planuoja įgyvendinti. Tai universitetui suteikė unikalią poziciją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Kiekvienas ženkliukas (angl. open badges) – tai skaitmeninis sertifikatas, gaunamas už savanorystę, iniciatyvumą, kūrybiškumą, tarptautiškumą ar inovacijų kūrimą. Pavyzdžiui, jei studentas priklausė kuriam nors universiteto meno kolektyvui, sporto komandai, savanoriavo renginyje ar dalyvavo kitose veiklose, tai gali būti oficialiai pripažįstama skaitmeniniu ženkliuku. Juo lengva dalintis socialiniuose tinkluose, įterpti į savo CV ar parodyti darbdaviui darbo pokalbio metu. „Šiuo metu VILNIUS TECH siūlo daugiau nei 200 skirtingų veiklų, už kurias galima gauti skaitmeninius ženkliukus. Studentams tai primena mokomąjį  žaidimą – su lygiais, iššūkiais ir apdovanojimais. Žinojimas, jog kiekvienas ženkliukas yra susietas su konkrečia užduotimi ir darbo rinkai reikalingomis kompetencijomis, tik dar labiau sustiprina jų vertę. Be to, baigdami studijas, kartu su diplomais mūsų studentai gali gauti ir kompetencijų aplanką, kuris būsimiems darbdaviams padeda greičiau atpažinti motyvuotus, aktyvius ir reikiamas kompetencijas turinčius kandidatus“, – sako VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos vadovė doc. dr. Ingrida Leščauskienė. 2025 m. VILNIUS TECH tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, gavusiu tarptautinį „Quality Label for Badge Recognition“ sertifikatą, išduodamą Cities of Learning tinklo atstovų. Tai rodo, kad universiteto ženkliukų sistema yra patikima, saugi, skaidri ir atitinka aukštus kokybės standartus. Šiuo metu bent vieną VILNIUS TECH skaitmeninį ženkliuką turi daugiau nei 4900 studentų. Daugiau apie VILNIUS TECH Sporto ir meno centro veiklas galite sužinoti čia.