Valstybės finansuojamą studijų vietą pavyksta gauti ne kiekvienam, tad daugiausia nerimo nauja mokslo metų pradžia sukelia į mokamas vietas įstojusiems studentams. Tačiau jie neturėtų nusiminti ar jaustis pasirašę sau kelių metų nuosprendį. Pagal Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) statistiką, daugiau nei 50 proc. į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusių abiturientų anksčiau ar vėliau pereina į nemokamas vietas. Taip pat egzistuoja kelios vietos, kur studentas savo iniciatyva gali ieškoti būdų studijų kainai kompensuoti.
Universitetai patys remia pažangiausius
Daugelyje universitetų už gerus studijų rezultatus studentai gauna skatinamąsias stipendijas, o už kultūrinę, sportinę ir kitą visuomeninę veiklą yra skiriamos vienkartinės stipendijos. Aktyviai prisideda ir verslo įmonės, su kuriomis aukštosios mokyklos bendradarbiauja. Tokios stipendijos ne tik ragina siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir ruošia ateičiai – darbo rinkai – kur už žinias bei konkrečius darbus būsimieji specialistai bus įvertinami ne pažymiais, o materialiu atlygiu.
„Studentai laimi stipendijas bendradarbiaudami su įmonėmis, rengdami bendrus projektus, baigiamuosius darbus, dalyvaudami motyvaciniuose interviu su organizacijų atstovais. Tokiu būdu jie turi galimybę priartėti prie verslo, įsigilinti į šiuolaikinės rinkos tendencijas, pamatyti aktualias problemas bei siūlyti savo progresyvius sprendimus. Taip mezgami naudingi ryšiai ir kontaktai, studentai gali suvokti save darbo rinkoje, tobulėti ir ugdyti reikiamas asmenines savybes“, – pasakojo VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė Ugnė Narkevičiūtė, atkreipdama dėmesį ne tik į materialią stipendijų ir paramų naudą.
U. Narkevičiūtė nurodė, kad tarp VGTU studentams stipendijas skiriančių įmonių yra UAB „CSC Baltic“, AB „Hanner“, UAB „Eika“, UAB „Eksploit“, UAB „Paroc“ ir daugelis kitų. Stipendijos būna vienkartinės arba tęstinės, skirtos vienam semestrui, metams, metams su puse ir panašiai.
Verta pasidomėti vardinėmis stipendijomis ir fondais
Galimybių daliai studijų kainos ir kitoms išlaidoms padengti verta ieškoti ir už universiteto ribų. Kasmet teikiamos vardinės Lietuvos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijos, jos skiriamos talentingiems, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje arba meninėje veikloje valstybinių aukštųjų mokyklų studentams.
Vlado Jurgučio stipendija kiekvienais metais skiriama jaunuoliams, studijuojantiems bankininkystės ir finansų specialybes. Petro Vileišio premiją gauna Lietuvos studentai, pasiekę geriausių akademinių rezultatų bei aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje. Carol Martin Gruodis stipendiją gali gauti gabūs mokiniai ir studentai iš socialiai remtinų šeimų.
Valstybė taip pat teikia pagalbą
Tikėtina, kad įstoję į nemokamas vietas net nesidomi valstybės teikiamomis lengvatomis, manydami, kad tai jiems nėra aktualu. Tačiau vertėtų žinoti, kad Valstybinis studijų fondas teikia valstybės remiamas paskolas ne tik studijų kainai sumokėti, bet ir pragyvenimo išlaidoms padengti Lietuvoje bei užsienyje, išvykstant studijuoti į kitas šalis pagal mainų programas.
Valstybinis studijų fondas taip pat teikia socialines stipendijas studentams iš nepasiturinčių šeimų, tiems, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai yra mirę, taip pat turintiems nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį.
Akademinių skolų negavusiems ir turintiems ne mažesnį už aukštosios mokyklos, studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį yra galimybė gauti studijų kainos kompensavimą. Išskirtinės lengvatos teikiamos atlikusiems karo tarnybą – jiems gali būti suteikiama iki 50 procentų kompensacija faktiškai sumokėtai studijų kainai per tą studijų laikotarpį, už kurį kompensuojama. Stipendijų gavimo ir lengvatų teikimo tvarka nurodyta Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Galerija
