Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius

Po 8 valandų darbo dienos nebelieka jėgų nei šeimai, nei draugams, nei pomėgiams – daugybei žmonių toks scenarijus yra tapęs kasdienybe. Perdegimą Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) įvardija kaip vieną didžiausių XXI a. iššūkių, kurį gali lemti ir netinkama darbo aplinka. VILNIUS TECH mokslininkai pabandė šią situaciją pakeisti –  jie sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biurus iš statiškų erdvių transformuoja į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas. Pasak VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros mokslininko, profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko, standartinė biuro aplinka, kuri dažnai būna statiška ir varginanti, ignoruoja individualią žmogaus būseną ir sukelia nuovargį. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojui dirbant jam netinkamoje biuro aplinkoje, mažėja jo darbo našumas ir blogėja afektinių, emocinių, loginių ir kognityvinių būklių rodikliai“, – sako mokslininkas. O kas būtų, jei ši aplinka ne skatintų stresą, nuovargį ir nerimą, o nuo jo apsaugotų – pastebėtų pirmuosius signalus ir padėtų to išvengti? Tokį klausimą iškėlęs prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas su kitais VILNIUS TECH mokslininkai įgyvendino mokslinių tyrimų projektą ir sukūrė sistemą AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings). Ji realiuoju laiku analizuoja darbuotojo emocines, afektines ir fiziologines būsenas, o pagal jas pritaiko darbo aplinką – nuo apšvietimo, kvapų, oro taršos (gera ventiliacija ir mažesnė CO₂ koncentracija), temperatūros, drėgmės iki muzikos, filmų ar darbuotojui pateikiamos informacijos. „Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus. Tik tada technologijos iš tikrųjų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai“, – tikina profesorius. Darbuotojų perdegimas kainuoja milijardus Vis dar dažnai galvojama, kad darbuotojo savijauta – jo asmeninis reikalas, tačiau iš tiesų yra priešingai. Darbe patiriamas ilgalaikis stresas, kognityvinė perkrova ir perdegimas mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir darbo efektyvumą, didina klaidų tikimybę bei skatina darbuotojų kaitą, o tai lemia kasmetinius milijardinius nuostolius verslui, valstybei ir visuomenei. Deja, dauguma organizacijų tai pastebi per vėlai. Darbuotojų apklausos, pokalbiai ar metiniai gerovės tyrimai parodo pasekmes, bet neleidžia laiku pastebėti pirmųjų ženklų. Be to, vadovai sprendimus dėl darbo krūvių dažnai priima remdamiesi intuicija arba subjektyviais skundais, o ne objektyviais duomenis. Pasak mokslininko, būtent čia atsiranda vietos naujos kartos, į žmogų orientuotoms sumanioms technologijoms, kurios sukuria visiškai naują darbo aplinkos valdymo standartą. „Mes nenorime konstatuoti, kad žmogus jau perdegė. Norime padėti pastebėti pirmuosius didesnio nuovargio, nerimo, ilgalaikio streso signalus ir bandyti šią situaciją pakeisti. Kadangi suaugę žmonės biuruose praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo, AFFECTS technologija gali veikti kaip masinė prevencinė priemonė“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Biuras gali tapti aktyviu pagalbininku Reikšmingiausia AFFECTS inovacija – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Ši technologija transformuoja biurus iš statiškų erdvių į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas: ji realiuoju laiku analizuoja dešimtis aplinkos, emocinių ir fiziologinių rodiklių, o pagal juos gali individualiai pritaikyti muziką, kvapus, apšvietimą, vaizdus ar kitus darbo aplinkos elementus. Jeigu sistema pastebi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, ji gali pasiūlyti kitokią aplinką, padedančią išlaikyti darbingumą. Svarbu ir tai, kad pats darbuotojas sprendžia, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti. „AFFECTS gali suteikti asmeninį, privatų prietaisų skydelį, kuriame darbuotojas pats mato savo afektinius, emocinius, fiziologinius, loginius ir kognityvinius išteklius. Tai gali padėti moksliškai pagrįsti sprendimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ir veikti kaip ankstyvojo įspėjimo sistema, neleidžianti pasiekti kritinės streso ir nuovargio ribos, todėl po darbo dienos darbuotojas grįžta namo turėdamas energijos asmeniniam gyvenimui, o ne visiškai emociškai ir fiziškai išsekęs“, – technologijos privalumus vardija VILNIUS TECH profesorius. Tai įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių. Rezultatai parodė, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą savo darbu. Išmani darbo aplinka – milžiniškas konkurencinis pranašumas Pasak vieno iš projekto kūrėjo, AFFECTS nėra tik darbuotojų gerovės technologija – ji gali tapti ir nauju, emociškai intelektualiu organizacijų valdymo įrankiu, suteikiančiu milžinišką konkurencinį pranašumą kovojant dėl geriausių pasaulio talentų. Sistema leidžia matyti apibendrintas organizacijos tendencijas – pavyzdžiui, didėjantį streso lygį konkrečiame padalinyje ar ilgalaikio nuovargio požymius. Tai suteiktų galimybę laiku perskirstyti darbo krūvius, perplanuoti užduotis, sudaryti naujas darbo grupes, atsižvelgiant į darbuotojų emocinį suderinamumą, priimti sprendimus dėl papildomų etatų samdymo arba terminų atidėjimo. Darbuotojų emocinio suderinamumo nustatymui būtų naudojama AFFECTS sistema ir jos el. klausimynas, kuris naudingas tuo, jog leistų palyginti darbuotojų ir AFFECTS vertinimus bei sudarytų sąlygas tolimesniam sistemos apsimokymui ir tobulinimui. Šiuo metu AFFECTS patikimumas yra pakankamai aukštas (R2=0.88). „Realiu laiku matuojami duomenys vadovui gali aiškiai parodyti, kai darbuotojai nagrinėjamu laikotarpiu dirba ties kognityvinės perkrovos riba. Tai leistų įmonės valdžiai priimti sprendimus ar imtis prevencinių priemonių remiantis patikimais duomenimis, o ne nuojauta, ir tiksliau prognozuoti projektų terminus ir rizikas“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Tiesa, individualūs darbuotojų duomenys vadovams nėra atskleidžiami – sprendimai grindžiami nuasmeninta ir apibendrinta informacija, todėl išlaikomas privatumas. „Tyrime buvo taikoma Pramonės 5.0 ir Visuomenės 5.0 vizijos esmė – masinis teikiamų paslaugų ir produktų personalizavimas bei žmogaus ir mašinos sinergija, kurioje sujungiamas robotų tikslumas ir žmogaus kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Jei darbuotojas jausis kontroliuojamas, tokia sistema praras savo vertę. Todėl skaidrumas, privatumas ir žmogaus pasirinkimo laisvė mums yra tokie pat svarbūs kaip ir dirbtinis intelektas“, – pabrėžia profesorius. Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir darbo aplinkos AFFECTS išsiskiria tuo, kad vienoje sistemoje sujungia darbuotojo emocinių, afektinių, loginių, kognityvinių ir fiziologinių būsenų analizę, darbo aplinkos išmanųjį personalizavimą (muzikos, apšvietimo spalvų, kvapų, oro taršos, žinių, filmų, video, temperatūros, drėgmės), skaitmeninį darbuotojo ir aplinkos dvynį bei dirbtinio intelekto sprendimus. Mokslininkai mato plačias technologijos pritaikymo galimybes – nuo biurų iki ligoninių, reabilitacijos centrų, mokyklų, universitetų, transporto sistemų ar net muziejų. Visur, kur žmogus ilgą laiką praleidžia uždarose erdvėse, aplinka galėtų būti pritaikoma ne vien funkcionalumui, bet ir emocinei savijautai. „Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias ir adaptyvias darbo vietas. Mūsų tikslas – parodyti, kad technologijos gali prisidėti ne tik prie produktyvumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės ir džiaugsmo“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. AFFECTS buvo kuriamas remiantis H2020 ROCK projekto patirtimi. 2019 m. sausio 25–27 dienomis nuvilnijusiame pirmajame Vilniaus šviesų festivalyje Vilniaus miesto savivaldybės ir VILNIUS TECH mokslininkų vykdomo ROCK projekto pagrindu sukurta instaliacija festivalio dalyvių išrinkta į geriausiųjų dešimtuką.

Technologinė konkurencija, mokslinių tyrimų saugumas ir mokslo diplomatija per pastaruosius metus iš akademinės darbotvarkės persikėlė į valstybių užsienio, ekonomikos ir saugumo politiką. Spalio 19–23 dienomis Vilniuje vyksianti tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“ šiuos klausimus nagrinės per penkis skirtingus renginius, jungiančius Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos, diplomatijos bei inovacijų bendruomenes. Šių metų savaitės kontekstas – ypač konkretus. Lietuva rengiasi 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, o Europa tuo pat metu ieško atsakymų, kaip išlaikyti mokslo atvirumą didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis, stiprinti technologinį konkurencingumą ir apsaugoti strategiškai svarbias žinias bei mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Penkios „(re)SEARCH 2026“ dienos: Spalio 19 d. – Lietuvos ir Japonijos mokslinio bendradarbiavimo programos 10-mečiui skirtas renginys. Spalio 20 d. – Lietuvos mokslo forumas „Kai mokslas tiesia tiltus“ Spalio 21 d. – Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumas Spalio 22 d. – konferencija „Tarpdisciplininis požiūris į mokslinių tyrimų saugumą geopolitinėms rizikoms valdyti ir atspariai visuomenei kurti“ Spalio 23 d. – prof. Vytauto Nekrošiaus paskaita „Konstitucija kaip vertybė“. Išsamią informaciją apie „(re)SEARCH 2026“ renginius galima rasti čia. Temos ir diskusijos: „(re)SEARCH 2026“ prasidės spalio 19 d. renginiu, skirtu Lietuvos ir Japonijos mokslinio bendradarbiavimo programos dešimtmečiui. Šis bendradarbiavimas leidžia į tarptautines mokslo partnerystes pažvelgti ilgesnėje perspektyvoje. Jų vertė matuojama ne vien bendrų projektų skaičiumi, bet ir tuo, ar per daugelį metų susiformuoja tvarūs tyrėjų ryšiai, naujos bendros temos ir gebėjimas bendradarbiavimą tęsti pasibaigus vienam finansavimo etapui. Spalio 20 d. vyksiančiame Lietuvos mokslo forume mokslo diplomatija bus nagrinėjama kaip praktinis valstybės įrankis – padedantis kurti tarptautines partnerystes, stiprinti Lietuvos pozicijas Europos mokslo erdvėje ir atverti mokslininkams prieigą prie tarptautinių tinklų bei infrastruktūrų. Forume bus aptariama ir Lietuvos vieta besikeičiančioje Europos mokslo politikoje. Artėjantis pirmininkavimas ES Tarybai suteikia Lietuvai progą ne tik administruoti europinę darbotvarkę, bet ir kelti klausimus, kurie svarbūs pačiai Lietuvos mokslo sistemai – nuo tarptautinio bendradarbiavimo iki mokslinių tyrimų saugumo ir konkurencingumo. Spalio 21 d. Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume dėmesys kryps į tai, kaip mokslinės žinios tampa technologijomis, o tarptautinis bendradarbiavimas kuria prielaidas naujoms technologinėms partnerystėms ir bendriems inovacijų projektams. Forume bus kalbama apie Lietuvos ir JAV ryšius biotechnologijų, lazerių, kosmoso ir kitose aukštųjų technologijų srityse bei apie sąlygas, reikalingas tam, kad mokslinis potencialas būtų panaudotas kuriant konkurencingas technologijas ir stiprinant abiejų valstybių mokslinius bei technologinius gebėjimus. Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumą organizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, partneris – Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC). Spalio 22 d. tarptautinėje konferencijoje dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų saugumui ir geopolitinių rizikų valdymui. Atvirumas, dalijimasis duomenimis ir tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinos šiuolaikinio mokslo sąlygos. Tačiau dalis žinių, technologijų ar mokslinių tyrimų infrastruktūros gali turėti ne tik akademinę, bet ir ekonominę ar strateginę vertę. Todėl universitetams, tyrimų centrams ir valstybės institucijoms vis dažniau tenka spręsti, kaip išlaikyti atvirą mokslą kartu atsakingai valdant su juo susijusias rizikas. Konferencijoje ši problema bus nagrinėjama per konkrečius klausimus – institucijų atsakomybę, tarptautinių partnerysčių rizikas, jautrių duomenų ir technologijų apsaugą bei atsparumą geopolitiniam spaudimui. Savaitę spalio 23 d. užbaigs prof. Vytauto Nekrošiaus paskaita „Konstitucija kaip vertybė“, papildysianti „(re)SEARCH 2026“ programą teisės, valstybės ir vertybių perspektyva. Oficialų LMT pranešimą rasite čia: „(re)SEARCH 2026“- mokslas tarp atvirumo, saugumo ir tarptautinės įtakos Tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ organizatorius – LMT. Organizaciniai partneriai: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, FTMC, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos mokslų akademija. Informacinis partneris – LRT