Šiuolaikinė visuomenė „sukurta“ sėdėti. Ypač daug dirbančių žmonių visą dieną praleidžia kėdėse, ne išimtis ir studentai. Prasėdime daugiau laiko nei bet kada ankščiau. Gaila, tačiau pastarieji tyrimai rodo, jog nuolatinis sėdėjimas daro mums nemažai žalos. Siūlome susipažinti su neigiamomis nuolatinio sėdėjimo priežastimis bei sužinoti, kaip sumažinti to žalą sveikatai.
Sėdime ilgiau nei bet kada ankščiau
Tai, jog sėdėjimas kenkia, iš pradžių gali skambėti keistai. Sėdėjimas yra įprasta žmogaus kūno padėtis – sėdime dirbdami, bendraudami, keliaudami ar mokydamiesi.
Visgi, tai nereiškia, jog sėdėjimas nėra žalingas. Tai tarsi valgymas – būtinas, tačiau su saiku. Viskas, kas per daug, tas nesveika. Taip pat yra ir su sėdėjimu.
Maždaug pusę paros laiko praleidžiame sėdimoje pozicijoje – vairuodami, dirbdami ar žiūrėdami televiziją. Ofiso darbuotojai ar studentai prasėdi dar ilgiau.
Apibendrinimas: per ilgas sėdėjimas yra kenksmingas. Žmonės sėdi ilgiau nei bet kada ankščiau, taip praleisdami apie pusę paros.
Sėdėdami sudeginame mažiau kalorijų
Organizmas degina kalorijas nuolatos. Kalorijas deginate stovėdami, vaikščiodami ar net nerimaudami. Visgi, viena veikla sudegina daugiau kalorijų, o kita – mažiau.
Sėdėjimas ar gulėjimas priskiriamas prie mažiau kalorijų sudeginančių veiklų. Fizinį darbą dirbantys sudegina žymiai daugiau kalorijų už protinį darbą atliekančius žmones.
Jeigu ilgą laiką tenka būti paskaitose, sėdimoje pozicijoje, po paskaitų pasistenkite būti aktyvesni – sportuokite, pasivaikščiokite ar tiesiog susitvarkykite namus.
Apibendrinimas: sėdėjimas ir gulėjimas sunaudoja žymiai mažiau energijos nei stovėjimas ar judėjimas. Ne veltui fizinį darbą atliekantys sunaudoja žymiai daugiau kalorijų už protinį darbą dirbančius žmones.
Sėdėjimas skatina viršsvorį ir nutukimą
Siekdami kontroliuoti savo svorį, privalote kuo daugiau judėti. Kuo mažiau kalorijų sudeginate paros metu, tuo labiau esate linkę priaugti nepageidaujamo svorio.
Ne veltui sėslus gyvenimo būdas siejamas su viršsvoriu ar nutukimu. Praktika rodo, jog viršsvorį turintys žmonės įprastai sėdi ilgiau.
Apibendrinimas: ilgai sėdintys žmonės yra labiau linkę į viršsvorį ar nutukimą.
Sėslus gyvenimo būdas sukelia įvairias ligas
Pasyvus gyvenimo būdas siejamas su įvairiomis lėtinėmis ligomis:
- 2 tipo diabetu;
- Širdies ligomis;
- Atsparumu insulinui.
Manoma, jog per dieną nueidami mažiau nei 1500 žingsnių ar ilgą laiko tarpą sėdėdami, su laiku galime sukelti atsparumą insulinui. Pastarasis susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Visgi, to galima išvengti sumažinant suvartojamų kalorijų kiekį ar tiesiog judant daugiau.
Apibendrinimas: ilgalaikis sėslus gyvenimo būdas padidina riziką susirgti diabetu ar širdies ligomis. Neveiklumas yra tiesiogiai siejamas su atsparumo insulinui išsivystymu.
Fizinė veikla galutinai rizikos nepašalina
Nors reguliari fizinė veikla yra labai rekomenduotina, ji negali visiškai pašalinti ilgo sėdėjimo padarinių.
Jei visą dieną prasėdite paskaitose ar darbe, viena valanda fizinės veiklos nesugebės atstatyti situacijos. Be to, ilgas sėdėjimas dažnai sumažina motyvaciją mankštintis. Įprastai ilgai sėdintys žmonės yra linkę treniruotis rečiau.
Apibendrinimas: fizinė veikla yra labai naudinga žmogui, tačiau visiškai nuolatinio sėdėjimo padarinių panaikinti negali.
Patarimai ilgai sėdintiems
Šiuolaikiniai žmonės praleidžia ypač daug laiko sėdėdami ir tik pastaruoju metu pradeda suprasti neigiamus to padarinius.
Visa straipsnyje išdėstyta informacija nereiškia, jog niekada negali atsisėsti ir atsipalaiduoti. Svarbu pasistengti sumažinti sėdimo laiko kiekį dienos metu.
Suderindami tai su tinkama mityba ir reguliariu fiziniu krūviu galite būti visokeriopai sveikesni, pasiekti aukštesnių mokslo rezultatų ar tiesiog jaustis geriau.
- Jei dienos bėgyje tenka ilgai sėdėti, būtų naudinga kas valandą atsistoti, pasivaikščioti ar lengvai prasitampyti;
- Po mokslų ar darbo pasistenkite daugiau judėti: sportuokite, pasivaikščiokite ar apsitvarkykite namus;
- Jei tenka ilgai sėdėti prie rašomojo stalo, apsvarstykite galimybę įsigyti reguliuojamo aukščio stalą. Jie nėra pigūs, tačiau investicija tikrai atsipirks. Dirbdami prie tokio stalo, galėsite keisti darbo pozicijas iš sėdimos į stovimą ir atvirkščiai.
- Jei būnate paskaitose, akivaizdu, jog kas valandą prasitampyti neturėsite galimybės. Taipogi, galbūt negalėsite įsigyti ir reguliuojamo aukščio stalo. Tokiu atveju, pasistenkite sėdėti kaip įmanoma taisyklingiau – taip apsaugosite savo stuburą.
Straipsnio autorius: Arnas Slėnys – svetainės apie sveiką gyvenseną, maisto papildus bei mitybą įkūrėjas.
Galerija
