Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė
Besitęsianti pandemija išryškino inovatyvių pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) įrankių trūkumą. Europoje vis dažniau netyla kalbos, kad artėja bankrotų banga. Europos komisijos duomenimis, dar prieš pandemiją, kiekvienais metais Europos Sąjungoje bankrutuoja daugiau nei 200 tūkst. įmonių. Siekiant padėti SVV įmonėms įveikti krizes dar prieš joms prasidedant, vis plačiau kalbama apie ankstyvojo perspėjimo sistemos programų kūrimą. Kuo jos naudingos?
„Ankstyvojo perspėjimo (angl. Early Warning) sistema ¬skirta padėti įmonėms, kurios susiduria su sunkumais. Sistema ne tik laiku perspėja apie artėjančią krizę, bet ir suteikia joms tikslingą informaciją dėl galimos patyrusių specialistų pagalbos ar konsultacijos. Kitų ES šalių patirtis rodo, kad tinkami ir laiku suteikti patarimai padeda verslui išvengti didesnių krizių. Taip pat skatina įmones ieškoti galimybių keisti savo veiklos kryptį, nukreipti ją į kitas rinkas ir taip išlaikyti tolimesnį verslo augimą,“ – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė, prisidedanti prie Ankstyvojo perspėjimo sistemos galimo modelio kūrimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.
Ankstyvojo perspėjimo programa Baltijos jūros regione
Baltijos jūros regionui (BJR) priklausančios Švedija, Danija, Vokietija ir Suomija, laikomos vienomis inovatyviausių valstybių visoje ES. Nepaisant to, „Creditreform“ duomenys rodo, kad 2015–2016 m., nepaisant bankrotų atvejų sumažėjimo daugelyje BJR šalių, visose regiono šalyse, išskyrus Vokietiją, bankrotų skaičius vis dar gerokai viršija prieš krizinį lygį. „Creditreform“ 2017 m. duomenimis, bankrotų skaičius Danijoje ir Lietuvoje netgi didėjo.
Reaguojant į šį bankroto atvejų skaičių ir Baltijos jūros regiono valstybių turimas skirtingas priemones šiai problemai spręsti, prie ankstyvojo perspėjimo programų plėtros stengiasi prisidėti „Interreg Baltic Sea Region“ programos projektas „Restartuokime mažas ir vidutines įmones Baltijos jūros regione“ („Restart BSR“). Jį koordinuoja Lenkijos Žemutinės Silezijos įstaiga.
Pasak V. Purienės, VILNIUS TECH, dalyvaujančio „Restart BSR“ projekte, Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorės, šis projektas pabrėžia ne tik pagalbos įmonėms krizės metu svarbą. Jame kalbama ir apie įrankių, motyvuojančių su verslo krize susiduriančių ar bankrutuojančių įmonių vadovus identifikuoti veiklos sunkumus, kreiptis pagalbos bei pradėti kitas veiklas, kūrimo poreikį.
„Projekto konsorciumas, atstovaujantis partnerius iš Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos ir Estijos, panaudodamas „Dizaino mąstymo“ (angl. Design thinking) metodiką, kuria veiksmų ir įrankių žemėlapius, padedančius skatinti netechnologines inovacijas. Šių įrankių pagalba, įmonių vadovai, padedant mentoriams, identifikuoja problemų židinius ir iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, patiriančios stagnaciją ar esančios ant bankroto ribos. Kuriami nacionaliniai paramos ir mentorystės veiksmų ir įrankių žemėlapiai orientuoti į rekomendacijas ir gebėjimų ugdymą bei paramą sunkumus patiriančių įmonių savininkams. Tokiu būdu siekiama padėti sunkumus patiriančio verslo savininkui pradėti veiklą iš naujo ar jį restruktūrizuoti ir taip išvengti bankroto, darbo vietų praradimo. Blogiausiu atveju, su profesionalaus mentoriaus pagalba, įmonei padedama bankrutuoti, patiriant mažiausias išlaidas, ir pradėti su nauja verslo kryptimi, produktu, rinka. Matuojant ilguoju periodu – tapti kylančiu ir naujas darbo vietas kuriančiu verslu,“ – teigia V. Purienė.
Be to, Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorės teigimu, „Restart BSR“ projektas taip pat orientuotas ir į politikos instrumentus. Taip į tarptautinį dialogą siekiama įtraukti su smulkaus ir vidutinio verslo bei inovacijomis susijusius politikos formavimo atstovus, įmones, suinteresuotas šalis, valdžios institucijas.
Ankstyvojo perspėjimo programos poreikis Lietuvoje ir Europoje
„Restart BSR“ projektas pabrėžia tiek Lietuvos, tiek ES poreikį sukurti Ankstyvojo perspėjimo sistemą, ją pritaikyti valstybėse narėse.
2020 m. VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu, pristatė galimus Ankstyvojo perspėjimo sistemos diegimo modelius Lietuvoje.
Sistemos diegimas Lietuvoje būtinas ir dėl 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos įgyvendinimo. Vienas pagrindinių direktyvos elementų – Ankstyvojo įspėjimo sistemos sukūrimas, kuris turi būti įgyvendintas iki 2021 m. liepos 17 d.
Keletas Europos šalių, įskaitant Vokietiją („Team U“), Daniją („Early Warning Denmark“), Švediją („Företagsjouren“) ir Lenkiją („Early Warning Poland“), jau pradėjo nacionalines krizių valdymo programas, padedančias išvengti SVV įmonių bankrotų. Atlikti tyrimai rodo, kad šios programos ne tik padeda išvengti bankrotų sukeliamų neigiamų padarinių. Taip pat jos – ekonomiškai efektyvios programos: padeda išsaugoti mokesčius, sutaupo nedarbo išmokas.
Pasak V. Purienės, svarbu paminėti ir tai, kad „Restart BSR“ projekto veiklos skirtos gerinti Baltijos jūros regiono šalių rezultatus inovacijų veiklos srityje. Būtent inovatyvių sprendimų ar būdų naudojimas suteiks geresnes augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvas regione, padidins regiono konkurencingumą pasaulyje.
„Restart BSR“ projektas – Europos regioninio plėtros fondo programos „Interreg Baltic Sea Region“ dalis. Projekto koordinatorius – Lower Silesian Intermediate Body (Lenkija). Projekto partneriai – Design School Kolding (Danija), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva), Latvian Technological Center Foundation (Latvija), Ministry of Economics of the Republic of Latvia (Latvija), Harju County Entrepreneurship and Development Consultancy (Estija).
Galerija
