Dirbtinis intelektas (DI) keičia darbo rinką, technologijos perima vis daugiau rutininių užduočių: kuria tekstus, analizuoja duomenis, planuoja projektus ir padeda priimti verslo sprendimus. Tačiau yra sričių, kuriose technologijos vis dar negali pakeisti žmogaus – įkvėpti komandą, valdyti konfliktus, priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose ar suburti žmones bendram tikslui. Būtent todėl lyderystė šiandien tampa ne tik vadovų savybe, bet ir viena svarbiausių ateities kompetencijų.
Tai patvirtina ir naujausia Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) ataskaita. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasikeis apie 39 proc. šiandien darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Tarp sparčiausiai augančios svarbos kompetencijų įvardijami ne tik technologiniai gebėjimai, bet ir analitinis mąstymas, atsparumas pokyčiams, kūrybiškumas, lyderystė bei gebėjimas motyvuoti kitus. Kitaip tariant, kuo daugiau užduočių perima technologijos, tuo svarbesni tampa gebėjimai, kurių jos atkartoti negali.
Technologijos (Pexels nuotr.)
Šios tendencijos keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip rengiami ateities vadovai. Jei anksčiau studijose buvo svarbiausia perteikti vadybos teorijas ar atskirų sričių žinias, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama gebėjimui spręsti kompleksines problemas, strategiškai mąstyti, dirbti komandose ir priimti sprendimus nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Todėl universitetai ieško studijų modelių, kurie leistų šias kompetencijas ugdyti ne tik auditorijoje, bet ir sprendžiant realius organizacijų iššūkius.
„Vadovavimas ir lyderystė nėra kompetencijos, kurias galima išmokti vien skaitant vadovėlius. Jos formuojasi sprendžiant realias situacijas, dirbant komandoje, priimant sprendimus ir mokantis iš praktinės patirties. Todėl mūsų tikslas – sudaryti studentams galimybes su tikrais organizacijų iššūkiais susidurti dar studijų metu“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentė, studijų programos „Organizacijų strategijos ir lyderystė“ vadovė dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė.
Nuo auditorijos – prie realių organizacijų iššūkių
Būtent šiuo principu paremta VILNIUS TECH bakalauro studijų programa „Organizacijų strategijos ir lyderystė“. Čia studentai neapsiriboja auditorijose įgyjamomis žiniomis – jie analizuoja realias verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų situacijas, lankosi įmonėse, susitinka su vadovais ir ieško sprendimų tikroms organizacijų problemoms.
Studijose taikomas problemomis grįstas mokymasis (problem-based learning), todėl teorinės žinios nuo pirmųjų kursų iš karto pritaikomos praktikoje. Studentai mokosi strategiškai mąstyti, analizuoti organizacijų veiklą, priimti sprendimus, dirbti komandose ir valdyti pokyčius – kompetencijas, kurios šiandien reikalingos tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus organizacijose.
„Mums svarbu, kad studentai suprastų ne tik teorinius vadybos modelius, bet ir gebėtų juos taikyti realiose situacijose. Todėl studijų metu jie nuolat dirba su praktiniais atvejais, sprendžia organizacijų problemas ir mokosi priimti argumentuotus sprendimus“, – sako programos vadovė.
Tarptautinė patirtis – ne tik studijų mainuose
Dar viena svarbi studijų dalis – tarptautiniai projektai, leidžiantys studentams dirbti kartu su kitų šalių studentais ir spręsti realius verslo iššūkius.
Vienas tokių pavyzdžių – tarptautinis projektas MICENE (Meetings Incentive Congress Events – Next Evolution), kuriame studentai dirbo tarptautinėse komandose, sprendė organizacijų uždavinius ir išbandė dirbtiniu intelektu paremtas mokymosi priemones.
Viena iš projekto dalyvių buvo ir studentas Mark Kazakevič. Anot jo, ši patirtis leido pažvelgti į verslą gerokai plačiau.
„Dalyvaudamas projekte apie MICE gavau daug naudingos patirties, kurią galėsiu pritaikyti ateityje. Pirmiausia, sužinojau, kas yra MICE, kaip organizuojami tokie renginiai, kiek partnerių reikia ir kas už ką yra atsakingas. Taip pat, dirbdamas tarptautinėje komandoje, išmokau geriau suprasti kitataučius, jų kultūrą ir požiūrį į darbą. Projektas man labai patiko, todėl rekomenduoju visiems pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Tai puiki proga įgyti naujų žinių, vertingos tarptautinės patirties ir užmegzti naujas pažintis“, – teigia jis.
Dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė
Pasak dr. L. Jesevičiūtės-Ufartienės, tokios patirtys leidžia studentams ugdyti ne tik profesines žinias, bet ir tarpkultūrinės komunikacijos, bendradarbiavimo bei lyderystės kompetencijas, kurios šiandien ypač vertinamos tarptautinėje darbo rinkoje.
Studijų darbai tampa profesine patirtimi
Studijų metu parengti darbai nelieka tik atsiskaitymais universitete. Studentai mokosi taikyti tyrimų metodus ir duomenų analizės įrankius spręsdami realias organizacijų problemas, o savo atliktus darbus pristato mokslinėse-praktinėse konferencijose.
Jau antrame kurse studentai demonstruoja kokybinių tyrimų metodų taikymo gebėjimus ir savo tyrimų rezultatus pristato akademinei bei verslo bendruomenei.
Studijų programos „Organizacijų strategijos ir lyderystė“ studentė Barbora Bakutytė prisimena dalyvavimą mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu 2026“.
„Su studijų grupe dalyvavome konferencijoje Kaune, kur pristatėme savo straipsnį tema „Darbuotojų motyvacijos vertinimas dirbant nuotoliu“. Dalyvauti norėjome, nes tai buvo puiki galimybė praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias, pristatyti savo atliktą darbą ir pasisemti naujų idėjų iš kitų pranešėjų. Visas pasiruošimo procesas – nuo temos analizės ir straipsnio rengimo iki pristatymo konferencijoje – buvo labai vertinga patirtis. Esu įsitikinusi, kad šio proceso metu įgytos žinios, komandinio darbo įgūdžiai ir viešojo kalbėjimo patirtis pravers ne tik tolimesnėse studijose, bet ir profesiniame gyvenime. Konferencija paliko labai gerą įspūdį – viskas buvo puikiai organizuota, todėl džiaugiuosi turėjusi galimybę dalyvauti“, – pasakoja studentė.
Ateities organizacijoms reikės ne tik specialistų, bet ir lyderių
Šiandien organizacijos ieško žmonių, gebančių ne tik atlikti savo pareigas, bet ir matyti platesnį organizacijos kontekstą, telkti komandas, inicijuoti pokyčius ir strategiškai mąstyti. Todėl studijų programoje daug dėmesio skiriama ne tik vadybos žinioms, bet ir lyderystei, organizacijų elgsenai, strateginiam valdymui, projektų valdymui, verslo analizei bei sprendimų priėmimui.
„Siekiame ugdyti žmones, kurie gebėtų ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir patys juos inicijuoti. Ateities vadovams reikės ne vien profesinių žinių – jie turės gebėti telkti žmones, priimti sprendimus sudėtingose situacijose ir kurti ilgalaikę vertę organizacijoms“, – pabrėžia dr. L. Jesevičiūtė-Ufartienė.
