Kriptovaliutų bendruomenėje šiuo metu plačiai aptarinėjamas sėkmingas antros didžiausios kriptovaliutos „Ethereum“ technologinis atnaujinimas, vadinamas susijungimu (angl. merge). Rugsėjo 15 dieną „Ethereum“ blokų grandinė susijungė su beveik dvejus metus testuota lygiagrečia grandine – šis susijungimas leido pereiti prie efektyvesnio metodo, kuris sumažino elektros energijos suvartojimą 99,9 proc. ir sudaro sąlygas būsimiems atnaujinimams, kurie turėtų padaryti „Ethereum“ greitesnį, pigesnį ir leistų plėstis.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesoriaus habil. dr. Antano Čenio, „Ethereum“ technologinis pasikeitimas yra didelis šuolis į priekį. Tai buvo sudėtingas perėjimo procesas, kuris kriptovaliutų bendruomenėje buvo lyginamas su lėktuvo variklio pakeitimu skrydžio metu.
Anksčiau transakcijų įrašymui „Ethereum“ blokų grandinėje buvo naudojamas daug energijos reikalaujantis procesas, vadinamas „darbo įrodymu“ (angl. proof of work) – atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus buvo naudojama daugybė kompiuterių. Kriptovaliutos sulaukdavo daug kritikos, nes sunaudodavo tiek elektros energijos, kiek maža šalis, kaip Belgija. Naujasis metodas, vadinamas „turimos dalies įrodymu“ (angl. proof of stake), ženkliai sumažino elektros energijos suvartojimą – pagal šį modelį vartotojai naudoja jau turimus „Ethereum“ žetonus ir yra atsitiktine tvarka atrenkami įrašyti transakcijas grandinėje.
„Iš technologinės pusės tai didelis įvykis visoje kriptovaliutų ekosistemoje. Šis susijungimas atveria galimybę ateityje atlikti atnaujinimus, kurie leistų, pavyzdžiui, padidinti transakcijų greitį. Ar tai perversmas? Kriptovaliutos visada žada perversmus, bet susiduria su daug iššūkių“, – teigia profesorius.
Pasak profesoriaus, jei po šio atnaujinimo „Ethereum“ veiks sklandžiai, gali būti, kad ir kitos kriptovaliutos, kurių didžioji dalis yra „Ethereum“ ar „Bitcoin“ kopijos, paseks šiuo pavyzdžiu, juo labiau, kad ir energijos suvartojama žymiai mažiau. Bet jei „Ethereum“ susidurs su techniniais nesklandumais, tuomet tai bus didelis smūgis visoms kriptovaliutoms.
Iššūkių išlieka daug. Kai kurių ekspertų teigimu, „darbo įrodymo“ metodas, prie kurio pasilieka „Bitcoin“, yra saugesnis. Dar vienas svarbus aspektas – decentralizavimas. „Darbo įrodymo“ metodas užtikrina, kad kriptovaliuta yra decentralizuota, o „turimos dalies įrodymo“ metodas kelia klausimų – pavyzdžiui, didelė dalis „Ethereum“ žetonų yra sutelkta kelių rinkos žaidėjų, kelių didelių organizacijų rankose, tad jos ne tik gali lengvai pasididinti turimų žetonų skaičių naujo metodo dėka, bet ir įgyti iš dalies centralizuotą galią.
Nepaisant grėsmių, „Ethereum“ pranašumas prieš „Bitcoin“ yra tai, kad jis siūlo daugiau funkcijų. Nors pagal rinkos kapitalizaciją „Bitcoin“ yra vertingesnis, bet yra ribotų galimybių. Tuo metu „Ethereum“ atveria duris decentralizuotiems finansams (angl. decentralized finance, DeFi) ir kitoms paslaugoms. DeFi projektai išnaudoja „Ethereum“ kaip platformą įvairioms finansinėms operacijoms vykdyti – nuo paskolų suteikimo iki sutarčių sudarymo. Atsiranda ir vis daugiau kitokių decentralizuotų paslaugų. Pavyzdžiui, pavėžėjimo paslauga ar būsto nuomos paslauga – šias paslaugas žmonės taip pat gali teikti tiesiogiai be centralizuoto valdymo ar tarpininkų. Jei atsiras daugiau paslaugų, kurios vystysis „Ethereum“ platformoje, tuomet, pasak profesoriaus, daugumai investuotojų bus įdomiau turėti „Ethereum“ nei „Bitcoin“.
Tačiau profesorius pažymi, kad investicijos į kriptovaliutas yra labai rizikingos, nes kriptovaliutų rinka yra kaip laukiniai vakarai – čia negalioja jokios taisyklės. Bet avantiūristiškai nusiteikusius investuotojus dažniausiai patraukia galimybė investuoti į technologiją.
„Žmogus visuomet siekė sukurti vertės išsaugojimo priemonę. Didžiausias visų laikų ekonominis burbulas yra auksas. Kuo auksas skiriasi nuo „Bitcoin“? Tai filosofinis klausimas. Auksas kaip metalas turi teigiamų savybių, yra ilgaamžiškas, gali būti naudojamas elektronikoje ar kaip papuošalas, bet iš esmės neturi vertės. Tuo metu „Ethereum“ yra šis tas daugiau. Tai platforma, kuri leidžia perkelti įvairias operacijas į skaitmeninę erdvę, sudaryti išmaniąsias sutartis, teikti finansines ir kitas paslaugas, tad šiuo atveju investuojama į technologiją“, – sako profesorius.
Kaip teigia profesorius, tikri pinigai daugeliui žmonių yra patikimesni už kriptovaliutas, nes už pinigų stovi centrinis bankas, valstybė. „Vis dėlto, neatsitiktinai „Bitcoin“ atsirado 2008 metais, kai buvo ekonominis sunkmetis ir sumažėjo pasitikėjimas bankais. „Bitcoin“ ar „Ethereum“ žavesys yra bendruomenės sukuriamas pasitikėjimas vienas kitu – jis nepriklauso nuo valstybės ir jos institucijų, bankų, tad tai yra revoliucija visuomeninėje sistemoje“, – mintimis dalijasi profesorius.
Profesoriaus manymu, potencialas yra didelis, bet kyla klausimas, ar jis bus išnaudotas ir kokia kryptimi blokų grandinės technologija ir kriptovaliutos evoliucionuos. Su kokiais ateities technologiniais iššūkiais kriptovaliutos susidurs – pavyzdžiui, kas pasikeistų atsiradus kvantiniam kompiuteriui, kuris galėtų nulaužti daugiau nei 10 metų senumo „Bitcoin“ algoritmą? Taip pat svarbu kokius finansinių technologijų (angl. FinTech) sprendimus pasiūlys bankai, kurie nori išlikti svarbūs skaitmeniniame amžiuje. Bet viena ar kita forma, pasak profesoriaus, decentralizuoti finansai, kriptovaliutos išliks, jos jau įsitvirtino ekonomikoje, mąstysenoje.
Galerija
