„Hnit-Baltic“, įgaliota Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kompanijos „Esri Inc“ atstovė Baltijos šalyse, kasmet kviečia Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų studentus, naudojantis „ArcGIS“ platforma, rengti kursinius, projektinius, bakalaurinius ar magistrinius darbus ir dalyvauti „Esri“ jaunųjų mokslininkų darbų konkurse. Šiais metais, pristatydami savo su kolegomis atliktus tyrimus, konkurse dalyvavo ir du Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto studentai.
Penkto kurso architektūros studentė Milda Urbonavičiūtė, pristačiusi savo ir kolegų, Justino Adomaičio, Polinos Kaluginos, Redos Petravičiūtės bei Ievos Vigėlytės atliktą tyrimą, laimėjo „Esri“ jaunųjų mokslininkų darbų konkursą Lietuvoje. Šiam konkursui ji pateikė komandinį tyrimą pavadinimu „Vilnius – bendruomenių rinkinys“, kurį komisija ir įvertino geriausiai.
Tyrėjų grupės nariai, suprasdami miestą kaip individualiu charakteriu pasižyminčių bendruomenių rinkinį, būsto fondo plėtrą suprasto kaip priemonę, kurią galima panaudoti šiuolaikiniams didmiesčiams būdingų socialinių ir ekonominių įtampų mažinimui.
Saugumas, ekonominis gyvybingumas, demografinės struktūros kaita ir kiti mieste vykstantys procesai tapo pagrindiniais studijos autorių tyrimo objektais, kuriuos nagrinėjant siekta sudaryti atskirų miesto dalių socialinius-ekonominius profilius.
Pasak tyrėjų, Vilniaus miestas yra nevienalytis – pastebimas netolygus darbo vietų, socialinių, amžiaus ir kitų grupių pasiskirstymas. Todėl autoriai sau kėlė iššūkį nustatyti principus, kurių laikantis vykdoma miesto plėtra ne skaldytų, o stiprintų esamas bendruomenes.
Nuo įprastų fizinės struktūros parametrų analizės sąmoningai atsieta tyrimo metodika leido tyrėjams susikoncentruoti į dažnai plika akimi nepastebimus, tačiau tiesiogiai miesto gyventojų poreikius atsakančius probleminius klausimus.
Remiantis gausiais duomenimis, Vilniaus miesto rajonai buvo klasifikuoti į grupes pagal jiems būdingus socialinius, ekonominius ir kitus rodiklius. Tyrėjus ypač sudomino ryškia ir specifine problematika pasižyminčių, tačiau tuo pat metu didelį plėtros potencialą turinčių rajonų atvejai: Lazdynų-Karoliniškių, Jeruzalės, Pupinės, Gurelių, Verkių, Pavilnionių, Naujininkų-Markučių-Vilkpėdės klasteriai. Pastaruosiuose, labiausiai pokyčių reikalaujančiuose rajonuose, pasiūlyta apgyvendinti apie 56 tūkst. naujų gyventojų, nors, vadovaujantis miesto bendrojo plano duomenimis, prieaugis galėtų būti du kartus didesnis.
Būsto fondo plėtros strategijos iššūkius ir sprendimus pasirinka iliustruoti šiuo metu patrauklumo stokojančio Vilkpėdės rajono pavyzdžiu, pasižyminčiu viena prasčiausių mieste socialine, ekonomine ir saugumo situacija.
Tyrėjai rajoną taip pat suvokė ir kaip Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose numatytą miesto centro slinkties Panerių kryptimi, ribojantį veiksnį. Vilkpėdės rajonas, išsidėstęs strategiškai svarbioje miesto vietoje, yra stipriai fragmentuotas, skaidomas geografiniame jo centre susikertančių Savanorių pr. ir Oslo-Tūkstantmečio g., struktūriškai savo teritorija skylančių į greta intensyvių magistralinių gatvių ir gamtinių teritorijų (Neries upės, miškingų kalvų), plytinčias konversines zonas bei sovietmečiu suformuotas ir masinės statybos daugiabučių namų dominuojamas gyvenamąsias teritorijas.
Atsižvelgdami į šią ypatybę, studijos autoriai siūlo taikyti skirtingus urbanistinių intervencijų scenarijus: miesto centro plėtros kelyje atsidūrusias pramonines teritorijas siūlomas konvertuoti į daugiafunkces, labiau gyvenamojo-visuomeninio (bendruomeniško) charakterio arba administracinės-komercinės (biurų, paslaugų ir laisvalaikio) veiklos zonas.
Masinės statybos gyvenamąsias teritorijas – transformuoti, renovuojant ir modernizuojant esamus daugiabučius pastatus. Šitaip modifikuojant tipinius pastatus ne tik siekiama įvairinti teritorijos naudojimą, tūrinę-erdvinę raišką, bet ir spręsti socialines problemas, nes esama užstatymo struktūra taip pat būtų papildoma naujais objektais, kurie leistų struktūruoti laisvo planavimo teritoriją, formuoti joje patrauklesnes ir patogesnes viešąsias erdves. Prie siūlymų pridedamas galimo modernizuoti esamo ir naujo užstatymo katalogas.
Susipažinti su laimėtojos ir kitų „Esri“ jaunųjų mokslininkų darbų konkurso dalyvių pateiktais tyrimais galite čia.
Parengta remiantis „Hnit-Baltic“ informacija
Galerija
