Stojantiesiems

ARCHITEKTŪROS KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ ATIDARYMAS IR KURATORIŲ PASKAITOS

Rugpjūčio 30, 2016
Rugsėjo 1 dieną, ketvirtadienį, 11 val. VGTU Architektūros fakultetas kviečia į rudeninių Architektūros kūrybinių dirbtuvių atidarymą ir viešas kuratorių paskaitas.
Jau treti metai akademinis sezonas Architektūros fakultete prasideda intensyviu dviejų savaičių trukmės kūrybiniu moduliu „Architektūros kūrybinės dirbtuvės“, šį rudenį jų net trys: „MODERN EDUCATIONAL SPACE“, „PLAY EAST!“ ir „DIY RAPID IMPLEMENTATION WORKSHOP 1:1“, kurioms vadovaus šeši kuratoriai iš Vokietijos ir Nyderlandų – Barbara Pampe, Vittoria Capresi, Carla Schwarz, Leonie Weber, Slavis Lew Poczebutas ir Dolf Broekhuizen. Kūrybinių dirbtuvių startas rugsėjo 1 d. – tai ne tik puiki proga visiems sužinoti daugiau apie būsimą kūrybinį dviejų savaičių procesą, bet taip pat ir susipažinti su kuratorių patirtimis kūrybinėse dirbtuvėse ir jų architektūriniais tyrimais:
Atviros Architektūros kūrybinių dirbtuvių kuratorių paskaitos:
2016 09 01, 11.00–13.30 val., 3.10 aud., Architektūros fakultetas (Trakų g.1)
_ DOLF BROEKHUIZEN (Nyderlandai) / Unique or Uniform? Standardisation of School Buildings
_ BARBARA PAMPE, VITTORIA CAPRESI (Vokietija) / The Learn-Move-Play-Ground Projects
_ SLAVIS LEW POCZEBUTAS (Vokietija) / Experience with Architectural Workshops at Faculty of Architecture VGTU
 
Architektūros kūrybinės dirbtuvės
2016 09 01 – 14
„MODERN EDUCATIONAL SPACE“, kuratoriai – Architektūros istorikas, olandiškojo avangardo istorijos žinovas ir edukacijai skirtos architektūros raidos Nyderlanduose ekspertas Dolf Broekhuizen (NL), Edita Riaubienė ir Liutauras Nekrošius. Kūrybinių dirbtuvių temą lėmė tai, kad Lietuvoje bendrojo ugdymo sistemoje daugiausia dėmesio gauna pradinis ugdymas ir gimnazistai, o pagrindinio ugdymo grandis (5-8 klasių mokiniai) suvokiama kaip tarpinė, save kurianti ir savaime egzistuojanti ugdymo dalis. Būtent šio tarpsnio moksleivių ugdymui skirta fizinė aplinka nėra pritaikyta jų specifiniams poreikiams. Kūrybinės dirbtuvės – tai netipinių Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų erdvių tyrimas ir pasiūlymai kaip jau suformuotas bendrojo lavinimo mokyklų fizines aplinkas pritaikyti paauglių ugdymui, kaip skirtingais laikotarpiais pastatytų mokyklų patalpas transformuoti į 5-8 klasių mokiniams patrauklias, norą mokytis ir pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti stimuliuojančias aplinkas. Kūrybines dirbtuves remia: Nyderlandų ambasada, Partners4Value.
 
„PLAY EAST!“, tarptautinė vasaros mokykla, kuratorės – architektės Barbara Pampe, Vittoria Capresi, Carla Schwarz, Leonie Weber (baladilab, DE), Indrė Ruseckaitė ir Aistė Galaunytė. Kuratorės iš Vokietijos atstovauja architektūrinę komandą baladilab, plėtojanti programą „learn-move-play-ground“, kurios tikslas – pagerinti pradinių mokyklų kiemelių aplinką taikant aktyviąją metodologiją, įtraukiant vaikus, mokytojus į kūrybinį procesą tiesiogiai iki paties projekto įgyvendinimo. Kūrybinių dirbtuvių metu kuratorės ir tarptautinė architektūros studentų grupė kartu su Katalikiškos Versmės gimnazijos mokiniais, mokytojais ir tėvais dirbs kartu permąstydami ir naujai atrasdami „Versmės“ gimnazijos kiemo aplinką bei pastatydami kūrybišką ir įkvepiančią žaidimo aikštelę. Kūrybinių dirbtuvių rėmėjai ir bendradarbiai: DAAD, Partners4Value, Vilniaus statybininkų rengimo centras, Tesus, Specializuota komplektavimo valdyba.
 
„DIY RAPID IMPLEMENTATION WORKSHOP 1:1“, kuratoriai – architektas Slavis Lew Poczebutas (DE) ir Eglė Navickienė. Slavis Lew Poczebutas 2010–2015 m. dirbo projektų vadovu OMA Roterdame, šiuo metu startuoja su savo įkurta architektūrinio projektavimo įmone „Mekado“ Berlyne. Architektūrinių dirbtuvių metu bus pateikiami siūlymai įvažiavimo į Architektūros rūmus sutvarkymui, iškart įgyvendinant idėjas mastelyje 1:1. Tai probleminė ir sprendimo laukianti rūmų vieta, kuriai studentai siūlys nesudėtingai įgyvendinamus sumanymus, kaip pertvarkyti ir estetiškai pagerinti įvažiavimą, kad jis taptų patrauklesne ir patogesne erdve. Dėmesys kreipiamas į architektūrinius elementus: grindinys, sienos ir lubos, ir į priemones: apšvietimas, spalva, medžiaga. Siūlymai vystomi ir įgyvendinami kuriant ir dirbant komandoje. Kūrybines dirbtuves remia: Švietimo ir mokslo ministerija.
 
Renginys vyks anglų kalba, pradžia – rugsėjo 1 d., 11 val. VGTU Architektūros fakultete, Trakų g. 1 (įėjimas iš Pylimo g.), 3.10 auditorijoje. Preliminari trukmė – iki 13.30 val. Renginys atviras ir be išankstinės registracijos. Rugsėjo 14 d. po pietų vyks visų trijų Architektūrinių kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas Architektūros fakulteto kiemelyje, laiką ir programą tikslinsime.
 
Jei kiltų klausimą: indre.ruseckaite@vgtu.lt, +37067506605
 
Laukiame Jūsų!
Iki greito susitikimo,
Architektūros kūrybinių dirbtuvių komanda

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau