Remiantis dienraščio „The Telegraph“ paskelbto tyrimo duomenis, Jungtinėje Karalystėje vienas dešimties metų vaikas vidutiniškai turi 238 žaislus, tačiau kasdien žaidžia tik su 12 iš jų. Europos Sąjungos Statistikos departamento duomenimis, kiekvienas europietis vidutiniškai per metus išmeta 12,5 kg drabužių, kurių didžioji dalis naudota maždaug 7-8 kartus. Daugelis savo namuose gali rasti ne vieną daiktą, kurį įsigijo, tačiau panaudojo tik kartą, o gal ir nė karto arba visai pamiršo, kad jį turi. Lapkričio 27 d. minint Tarptautinę nieko nepirkimo dieną vertėtų susimąstyti, kad daiktams pagaminti buvo naudojami, greičiausiai, neatsinaujinantys gamtiniai ištekliai, išleisti uždirbti pinigai.
Šiandieninis vartojimas kenkia ateities kartoms
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės, vertėtų atsisakyti vartotojiško požiūrio daugiau yra geriau ir pereiti prie idėjos mažiau yra gražiau ir sveikiau.
Pasak VILNIUS TECH ekspertės, labai svarbu žinoti ir suvokti, kad taupiau naudodami išteklius turime pradėti kitaip vertinti tai, kaip mąstome, elgiamės. Suvokti, kokį poveikį mūsų sprendimai gali turėti gamtiniams ištekliams. Svarbu ne vartoti mažiau – o vartoti kitaip.
„Kiekvienas iš mūsų galime pradėti nuo paprastų dalykų – atliekų rūšiavimo, maisto nešvaistymo, nereikalingų, bet tinkamų naudojimui daiktų dalijimosi su kitais, natūralesnių medžiagų naudojimo. Prieš pirkdami maisto produktus pagalvokite, kokį kelią jie nukeliavo. Susimąstykite ir apie tai, kad vietinės produkcijos pirkimas yra tvaresnis“, – sako A. Zigmontienė.
Jau ne pirmą dešimtmetį žmonės eikvoja ribotus žemės išteklius kur kas greičiau, nei jie pildosi. Vien per XX a. iškastinio kuro sunaudojimas išaugo 12 kartų, o XX a. pabaigoje buvo išgauta 34 kartus daugiau išteklių nei metų pradžioje.
Europoje kiekvienas gyventojas per metus sunaudoja apie 16 tonų medžiagų, iš kurių 10 tonų – medžiagų atsargos. Jas sudaro infrastruktūra, būsto ir ilgalaikio naudojimo prekės. 6 tonos pašalinamos iš žaliavų rato, kaip atliekos. Maždaug trečdalis komunalinių atliekų šalinamos sąvartynuose ir tik mažiau kaip pusė jų perdirbama arba kompostuojama.
„Šie skaičiai rodo, kad jei ir toliau nieko nesiimsime, naudosime išteklius taip, kaip iki šiol, iki 2050 m. mums reikės daugiau negu dviejų tokių planetų kaip Žemė, kad išgyventume”, – teigia VILNIUS TECH ekspertė.
Tvarumas: gyvenimo būdas ar mada?
Anot docentės, pastaruoju metu būti tvariam – madinga. Gyvename dinamiškoje visuomenėje, kai tam tikrus pokyčius ar net gyvenimo būdą diktuoja socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Facebook“, „Instagram“ ar influenceriai, vadinamieji, nuomonės formuotojai.
„Tikiu, kad greitai ateis laikas, kai išsiugdysime tam tikrus teisingus vartojimo įpročius ir visa tai taps ne mada, bet kiekvieno iš mūsų gyvenimo būdu“, – sako specialistė.
Visuomenei labai svarbu parodyti alternatyvas, galimus pasirinkimo kelius, pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos. Tačiau, ko gero, pats efektyviausias būdas – pradėti nuo savęs ir šį pavyzdį rodyti kitiems. Tvarus vartojimas, pirmiausiai, prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo įsigyjant prekes, perkant paslaugas, naudojantis transportu.
Tvarumas visuomenėje ilgą laiką buvo siejamas su parduotuvėje įsigytu popieriniu maišeliu, ekologiška skalbimo priemone, energiją taupančiomis lemputėmis. Tačiau jau šiandien tai tampa kertine verslų ašimi, aplink kurią sukasi kuriami produktai, plėtros planai, socialinės atsakomybės politika.
„Jau dabar visame pasaulyje trūksta gamtinių išteklių, todėl gamintojų ir vartotojų pagrindiniu uždaviniu tapo siekis mažesnėmis sąnaudomis gauti daugiau. Gamyboje ir pramonėje tampa svarbu pagerinti bendrą sukuriamų ir išleidžiamų produktų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą”, – teigia A. Zigmontienė.
Itin svarbu skatinti kokybiškesnių produktų ir gamybos technologijų paklausą, padėti vartotojams rinktis ilgaamžius, nekenksmingus, lengvai perdirbamus produktus. Svarbu pabrėžti, kad tvarumas turi būti visose srityse: aplinkoje, ekonomikoje ir visuomenėje.
„Įmonės, kurdamos savo produktus, turi užsitikrinti ne tik savo pelną. Sukurtas produktas, jo gamyba, neturi būti kenksminga aplinkai, o pagamintas produktas ar teikiama paslauga prisidėti ir prie visuomenės gerovės“, – sako VILNIUS TECH ekspertė.
Didieji metų išpardavimai – kaip neapsirikti?
Paskutinį lapkričio mėnesio penktadienį minima didžiausių metuose išpardavimų diena. Anot specialistės, daugelis šią dieną vadina „masinės beprotybės diena“. Prekybininkų skatinimas įsigyti kuo daugiau prekių tikrai neprisideda prie tvaresnio pasaulio kūrimo.
„Dažnai studentams sakau, kad šiandienos prekė – tai rytojaus atliekos. Prieš didžiąją apsipirkimų dieną siūlau įsivertinti, ar daikto tikrai reikia, ar nuolaida – tikra, o ne eilinis prekybininkų triukas. Jeigu pirkimui atsispirti negalite, esate suplanavę įsigyti buitinės technikos, įsitikinkite, kad perkate tokius prietaisus, kurie pripažinti, kaip efektyviai vartojantys energiją“, – pataria A. Zigmontienė.
Ant prietaisų derėtų ieškoti energijos suvartojimo efektyvumo ar klasės ženklo, tokio kaip „AAA“, rodančio, kad įjungtas prietaisas taupys pinigus. Patariama rinktis produktus, kuriems pagaminti naudojami tausojantys būdai. Pirkiti sąžiningos prekybos ženklu „FairTrade“ pažymėtus produktus. Jis reiškia, kad perkamas daiktas pagamintas su atsakomybe už poveikį aplinkai.
Artėjant didžiosioms metų šventėms docentė A. Zigmontienė prieš perkant dovanas pataria pagalvoti ir apie išteklių taupymą. Dovanas pakuoti galima ir jau kartą naudotu dovanų popieriumi, patiems pasigaminti atviruką iš perdirbtų medžiagų.
„Kodėl kam nors nepadovanojus dovanų kortelės ekologiškoje parduotuvėje, neužmokėjus už kursus ar pamokas? Tai – ne tik originalios idėjos. Jos padeda sąmoningiau pažvelgti į racionalaus išteklių panaudojimo problemas”, – sako VILNIUS TECH ekspertė.
Galerija
