Įsibėgėja pernai startavęs ATHENA aljanso karjeros tarnybos inicijuotas projektas „Alumni Talks“ (liet. Alumnų pokalbiai). Į jį aktyviai įsitraukia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventai.
Diskusijose alumnai su studentų bendruomene dalinasi patirtimis, įžvalgomis ir žiniomis. Šįsyk VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros alumnų pirmininkė Renata Žaliauskaitė ATHENA Alumnų pokalbių serijose pasidalijo savo patirtimi apie sėkmingą projektų valdymą, tvarius sprendimus ir atskleidė esmines sėkmingo projektų vadovo savybes.
Jau daugiau kaip 15 metų projektų valdymo srityje dirbanti Renata Žaliauskaitė per visą savo karjerą dirbo su itin skirtingais projektais: nuo informacinių sistemų diegimo – iki infrastruktūros projektų valdymo, vadovavimo projektų vadovų komandoms, projektinio valdymo diegimo įmonėse.
Kokios asmeninės savybės padeda sėkmingai valdyti projektus?
Pašnekovė Renata Žaliauskaitė įsitikinusi, kad yra keletas esminių savybių. „Pirmiausiai, labai svarbi orientacija į rezultatą, nes tai padeda susikoncentruoti į siekiamą projekto tikslą. Labai lengva užsisukti procesuose, o tikslas – pasiekti rezultatą. Kitos svarbios projektų vadovo savybės – strateginis mąstymas, geri komunikaciniai gebėjimai ir emocinis atsparumas“, – teigia R. Žaliauskaitė.
Visos šios savybės, kaip iš vadovėlių, atitinka ir lyderio savybes. Tad ar projektų vadovas turi būti lyderiu?
R. Žaliauskaitė net neabejoja, kad taip. „Profesionalo ir sėkmingo projektų vadovo formulė – ne atlikti projekto valdymo procesus teisingai, bet atlikti reikalingus projekto valdymo procesus tinkamu laiku“, – įsitikinusi ji.
Tvarūs sprendimai projektų valdyme
Pasak R. Žaliauskaitės, tvarumas šiandien yra neatsiejama projektinio valdymo dalis, parenkant ilgaamžiškesnius, mažiau aplinką teršiančius, labiau aplinką tausojančius sprendimus. Tačiau sprendimą priima projekto užsakovas. Nesvarbu, kad ir koks tai projektas – infrastruktūros ar ne.
„Šiandien tvarumas reiškia ir didesnę kainą. Nėra lengva pasirinkti mokėti daugiau, tačiau tai ateina keičiantis kultūrai ir požiūriui. Kuo mes daugiau, kaip visuomenė, kalbėsime apie tai, kad mes ryžomės mokėti didesnę kainą, nes tvarumas mums svarbus, tuo daugiau tvarių projektų sukursime. Norėčiau, kad tai taptų mūsų filosofija ir savaime suprantamu dalyku“, – teigia R. Žaliauskaitė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad keičiantis aplinkos požiūriui, formuojantis naujai tvarumo kultūrai, teisiniam reglamentavimui, palaipsniui pereisime prie tvaresnių sprendimų. Šis pokytis neateina per dieną, nes tai visuomenės požiūrio klausimas.
„Ką mes galime padaryti šiandien, tai diegti naują kultūrą savo visuomenėje ir tai pradėti daryti pirmiausiai savo šeimose, darželiuose, mokyklose. Tikiu, kad ateis diena, kai tvarumas net nebebus diskusijų tema, taip, kaip yra įprasta užsisegti saugos diržą, įsėdus į automobilį”, – pasakoja R. Žaliauskaitė.
LEAN metodų taikymas
R. Žaliauskaitė atskleidžia, kad nuo 2017 metų kasdien naudojanti LEAN įrankius.
„Ne veltui sakoma, kad LEAN yra filosofija ir kai išbandai, pajunti naudą, nesinori šių įrankių paleisti, nes tai tiesiog tampa mąstymo principu”, – įsitikinusi R. Žaliauskaitė.
Pasak pašnekovės, geriausi įrankiai procesams tobulinimui, valdyti projektus yra „Mini Kaizen“, „PDCA Kaizen“, „Gemba“.
„Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad LEAN jau įaugęs į kraują, kiekvieną procesą vertinu per kuriamos vertės prizmę. Kaip sakė vienas įtakingiausių austrų ir amerikiečių konsultantų, laikomas šiuolaikinės vadybos tėvu Peter Druckeris – nėra nieko beprasmiškesnio, nei efektyviai daryti tai, kas apskritai neturėtų būti daroma”, – akcentuoja R. Žaliauskaitė.
Kas padeda pasiekti projekto sėkmę?
„Mano patirtis rodo, kad projekto sėkmei svarbiausia – prasmė ir komandos bendradarbiavimas. Jeigu projekto komandai nebus aišku, kodėl mes tai darome, net ir patyrusiam projektų vadovui bus itin sudėtinga įgyvendinti projektą”, – pasakoja R. Žaliauskaitė.
Pašnekovė prisimena vieną įsimintiniausių jai projektų – kai rezultatus komanda turėjo sukurti 3 mėnesiais anksčiau sutarto termino.
„Raktą į sėkmę šioje situacijoje radome komunikuodami ir bendradarbiaudami. Kartu su įmonės vadovu dirbome vienoje komandoje, kad visi vienodai suprastume, kodėl mums, kaip įmonei, tai svarbu ir kodėl šiandien turime susitelkti. Be aukščiausio lygio vadovų palaikymo ir aiškaus prioritetų sudėliojimo sėkmės nebūtume pasiekę.” – įsitikinusi pašnekovė.
Dar daugiau apie projektų valdymą VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros alumnų pirmininkė Renata Žaliauskaitė pasakoja šiame vaizdo įraše. Kviečiame žiūrėti!
VILNIUS TECH yra ATHENA Europos universitetų aljanso dalis, kuris nuolat siūlo mobilumo ir tobulėjimo galimybes studentams ir darbuotojams. ATHENA siekia plėtoti visuomenės skaitmeninės transformacijos poreikius atliepiantį, pažangiomis technologijos grįstą, tarptautiniu mastu konkurencingą aukštąjį mokslą. ATHENA aljanso partneriai yra universitetai dešimtyje Europos šalių (Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje). Norėdami sužinoti daugiau apie ATHENA siūlomas galimybes, apsilankykite ATHENA svetainėje arba socialiniuose tinkluose!
Galerija
