Stojantiesiems

ATHENA „Co-Creation Hub“ jungs aljanso kūrybiškumo centrus

Balandžio 14, 2023

ATHENA aljansas, kurio nariais yra ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), pristato iniciatyvą „Co-Creation Hub“, kuri leidžia „FabLab“ dirbtuvėms, dizaino fabrikams, kūrybiškumo centrams iš ATHENA aljanso narių atverti savo kūrybines dirbtuves bendriems projektams ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Ši inovatyvi platforma siekia skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių dalyvių ATHENA ekosistemoje, įskaitant universitetų studentus, darbuotojus, verslą ir visuomenę. VILNIUS TECH prisijungė prie šios bendradarbiavimo iniciatyvos su Kūrybiškumo ir inovacijų centru „LinkMenų fabrikas“ priešakyje.

„Šis bendradarbiavimas tarp aljanso inovacinių ir kūrybinių ekosistemų suteikia galimybę tarpdisciplininiam bendradarbiavimui ir bendram inovacijų kūrimui nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Tikimės, kad VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ sustiprins šią ATHENA aljanso iniciatyvą savo patirtimi, ištekliais ir kūrybiniais projektais. Tuo tarpu toks bendradarbiavimas taip pat atvers daugiau galimybių bendriems moksliniams tyrimams, mobilumo ir edukaciniams projektams tiek VILNIUS TECH studentams, tiek mokslininkams“, – sako doc. dr. Asta Radzevičienė, ATHENA aljanso koordinatorė.

„Jau galima matyti „Co-Creation Hub“ iniciatyvos pavyzdžius, tokius kaip ATHENA aljanso narių dalyvavimą hakatonuose, žiemos ir vasaros mokyklose, kurias organizuoja VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“. Šie ir panašūs renginiai suteikia galimybes nariams dirbti kartu ir keistis idėjomis tarpdisciplininėje aplinkoje. Dalyvaujant tokiuose renginiuose, nariai gali įgyti vertingos patirties ir žinių, kurios gali būti taikomos jų pačių projektams ir iniciatyvoms. Be to, šios bendradarbiavimo iniciatyvos gali vesti prie inovatyvių sprendimų, skirtų realioms pasaulio problemoms spręsti, kurie naudingi tiek akademinei, tiek plačiajai visuomenei“, – teigia VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ direktorė dr. Lina Pečiūrė.

Inovatyvi tarptautinio bendradarbiavimo platforma

Vienas pagrindinių „Co-Creation Hub“ tikslų yra sukurti kūrybiškų, bet skirtingų ekosistemų tarptautinį tinklą, kuriame studentai, pramonė ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų pasiekti reikiamus išteklius ir resursus, siekiant savo idėjas paversti realybe.

Partnerių „FabLab“ dirbtuvės, kūrybiškumo ir inovacijų centrai, dizaino fabrikų darbo erdvės, mokymo turinys ir įranga bus atvira naudotis ATHENA iniciatyvos nariams, todėl bus lengviau sudaryti grupes tokioms užduotims, kaip taikomieji moksliniai tyrimai vykdant bendrus projektus.

Mokslininkai, tyrėjai ir studentai galės sukurti prototipus ar atlikti tyrimus tam tikrame universitete, o po to juos įvertinti ir testuoti kitame aljanso universitete. Kai kuriuose scenarijuose, yra numatomas nuotolinis procesų valdymas.

„Kai pradedame dirbti su galimybe nuotoliniu būdu kurti produktus, galima sakyti, kad mokslas tikrąja to žodžio prasme tampa apčiuopiamas tarptautiniu mastu“, – teigia Ruger Winnegge, Siegeno universiteto ATHENA koordinatorius, vadovaujantis „Co-Creation Hub“ iniciatyvai.

ATHENA atveria kelius žinių, žmonių ir išteklių mainams

„Co-Creation Hub“ taip pat skatins žinių dalinimąsi ir bendradarbiavimą tarp skirtingų inovacijų ekosistemos dalyvių, įskaitant tyrėjus, investuotojus ir pramonės ekspertus, kurie gali pasidalinti savo žiniomis ir kompetencija su ATHENA aljanso studentais ir startuoliais, kad jie galėtų sėkmingai augti.

Ši iniciatyva atsirado kritiniu laikotarpiu, kuomet pasaulis susiduria su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis inovacijų ir verslo kūrimo srityje. Todėl „Co-Creation Hub“ iniciatyvos rėmuose, ATHENA suteikia bendradarbiavimo galimybes, tokias kaip kūrybiniai ir tiriamieji darbai jungtinėse studijose, specializuotos mainų programos, dirbtuvės, hakatonai, atvirojo kodo duomenų bazės, profesionalų tinklaveika ir kitos jungtinės veiklos.

Video apie ATHENA galite rasti čia.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau