Atviras kvietimas kūrėjams

Vasario 24, 2025
„Keliaujančios architektūros dirbtuvės. Konkursas“ antrą kartą kviečia kūrėjus teikti savo idėjas nedidelės apimties projekto įgyvendinimui kartu su Rudausių kaimo (Vilniaus r.) vaikais ir jaunimu. 

„Keliaujančios architektūros dirbtuvės. Konkursas“ – tai atviras konkursas kūrėjams, skirtas ieškoti patrauklaus ir efektyvaus Lietuvos regionuose gyvenančių vaikų ir jaunimo bei meno kūrėjų bendradarbiavimo. Konkursas remiasi nuo 2013 m. įgyvendinamų „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ (KAD) vertybėmis – siekiu atkreipti visuomenės dėmesį į kasdienę supančią aplinką, bei prielaida, kad aplinkos puoselėjimas gali būti įdomus, įtraukiantis užsiėmimas, įgyvendinamas realiomis ir paprastomis priemonėmis. 

Konkursas atviras visiems kūrėjams (architektūros, dizaino, kitų meno sričių profesionalams ir studentams), kurie yra kviečiami sukurti nedidelės apimties architektūros objektą Rudausių kaime (Vilniaus r.), kuris darniai papildytų šio kaimo viešą erdvę ir taptų vietos gyventojų susibūrimo veiklų precedentu. Konkursas kviečia kūrėjus kūrybiškai interpretuoti vietos vaikų ir jaunimo išsakytus poreikius, o Konkurso laimėtojai įsipareigoja idėją įgyvendinti (pastatyti arba įrengti) kartu su vietos vaikais ir jaunimu. 

Konkursas grindžiamas pripažinimu, kad vaikai ir jaunimas aplinką patiria skirtingai, todėl siekiama atsižvelgti į jų poreikius ir įgarsinti jų balsą bendruomenėje. Konkurse susitinka didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantys kūrėjai ir Lietuvos regionuose gyvenantys vaikai ir jaunimas, taip kuriamas bendros veiklos modelis, kur galima veikti kartu nepaisant amžiaus, lyties ir socialinių skirtumų, kurie kitu atveju galėtų juos atskirti. Konkursas kuria galimybę rūpintis vienas kitu pasitelkiant viešos erdvės kūrimą, kurią vėliau būtų galima kartu prižiūrėti ir išlaikyti. 

Konkurso vietoje gyvenantys vaikai ir jaunimas tampa užduoties kūrėjams sudarytojais, vertina idėjas ir renka laimėtojus, teikia pastabas laimėtojams ir įsitraukia į laimėjusios idėjos statybas. Proceso metu vaikai ir jaunimas mokosi formuluoti užduotį, vertini savo ir aplinkinių poreikius, juos aiškiai ir išsamiai komunikuoti. Kūrėjai turi galimybę išbandyti darbą su unikalia projektavimo užduotimi ir neįprastu užsakovu – pritaikyti idėjos komunikacijos žodyną, gauti grįžtamąjį ryšį ir jo pagalba plėtoti idėjos raišką, realizuoti pasiūlytą idėją dalyvaujamosios architektūros formatu. Konkursui yra pasirinktas 2023 m. KAD dalyvavęs Rudausių kaimas (Vilniaus r.), siekiant tęsti tvarų bendradarbiavimą su aktyviausiomis Lietuvos regionų bendruomenėmis, kurios paprastai iki KAD būna sukūrusios artimą ryšį su vietos vaikais ir jaunimu. 

Atvirą konkursą rengia viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“, nuo 2025 m. perimanti vaikams ir jaunimui skirto architektūros edukacijos metodo „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ įgyvendinimą. iki 2024 m. projektas įgyvendintas viešojoje įstaigoje „Architektūros fondas“. KAD metodas siekia atkreipti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką ir parodyti, kad jos puoselėjimas gali būti įdomus, žaismingas, įtraukiantis užsiėmimas, įgyvendinamas realiomis, daug materialių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis. Kūrybinių dirbtuvių formatu drauge su vaikais ir jaunimu yra įrengiamos naujos arba perprogramuojamos esamos miestelių ir kaimų viešosios erdvės.

Kodėl skelbiame atvirą konkursą?

Pirmą kartą konkursas buvo išbandytas 2023 m. Rudilių kaime (Kupiškio r.), kur KAD pirmą kartą apsilankė 2019 m. ir sukūrė Beždžionių tiltą. Konkurso užduotis buvo parengta kartu su vietos vaikais ir jaunimu, gauti 4 architektų kolektyvų pasiūlymai. Vaikų ir jaunimo pasirinktas projektas „Tiltas į draugystės bokštą“ buvo įgyvendintas kartu projekto autorėmis, architektėmis Emilija Deksnyte ir Solveiga Buoželyte, jų suburta architektų savanorių komanda ir Rudilių bendruomene 2023 m. rugsėjo-spalio mėn. Konkurso rezultatai rodo, kad Konkursas gali tapti inovatyvia architektūros edukacijos priemone ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir meno kūrėjams, kurių galimybes kurti ir įgyvendinti idėjas riboja tokio pobūdžio konkursų kultūros stoka ir aukšti kvalifikaciniai apribojimai. Tokių atvirų kūrėjų konkursų trūksta visoje Lietuvoje, o šalies regionuose jų visiškai nėra. Šiuo atviru konkursu meno sričių profesionalus (architektus, dizainerius, menininkus) kviečiame į edukacinį pokalbį su Lietuvos regionuose gyvenančiais vaikais ir jaunimu. 
Kviečiame pasiūlyti savo idėją ir prisidėti prie kokybiškos aplinkos kūrimo Lietuvos regionuose!

Kodėl šis miestelis?
Šiame atvirame kvietime dalyvaujantys Rudausiai yra viena iš aktyviausių projekto bendruomenių, kuri savo iniciatyva sėkmingai vykdo 2023 m. vasarą vykusių „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ metu sukurtų projektų priežiūrą. Prieš du metus projekto savanorių komanda su vietos vaikais ir jaunimu sukūrė net dvi poilsio erdves: „privačią vaikų erdvę“ tarp medžių ir medinį lauko baldą atvirame kaimelio daugiabučių kieme. Rudausių bendruomenė kartu su vietos vaikais ir jaunimu rūpinasi ir prižiūri dirbtuvių metu sukurtas erdves ir tęsia erdvių atnaujinimą, todėl esame tikri, kad profesionalių kūrėjų pasiūlyti projektai bus atsakingai ir atidžiai išrinkti, įgyvendinti ir toliau prižiūrimi. Taip pat kaimelio suaugusiųjų bendruomenė yra sukūrusi tvarų ir gražų ryšį su vietos vaikais ir jaunimu bei vykdo nemažai veiklų, skirtų vietos ir regiono vaikams ir jaunimui. 

Darbus kviečiame pateikti iki 2025 m. kovo 20 d. (23:59 LT laiku) užpildant (1) elektroninę dalyvio anketą ir (2) atsiunčiant projektą skaitmeniniu pdf. formatu per platformą wetransfer.com arba elektroniniu paštu labas@keliaujanciosdirbtuves.lt. Atviro kvietimo laimėtojai bus paskelbti iki 2025 m. kovo 31 dienos. Laimėtojų idėjas planuojama įgyvendinti 2025 m. gegužės mėnesį.

Atviro kvietimo informacija:
ELEKTRONINĖ DALYVIO ANKETA
SĄLYGOS, UŽDUOTIS IR PRIEDAI

Atviro kvietimo nugalėtoją išrinks kūrėjams užduotį paruošę Rudausių kaimo (Vilniaus r.) vaikai ir jaunimas kartu su bendruomenės atstovėmis – Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Rudausių struktūrinio padalinio vyr. bibliotekininke Gražina Lapuniene ir Vilniaus r. lopšelio-darželio „Šimtas spalvų“ skyriaus Rudausių daugiafunkcio centro koordinatore Agnieška Kliukovska. Vertinimo procesą moderuos KAD konkurso projekto vadovės – VILNIUS TECH Architektūros fakulteto alumnės Evelina Vasiliauskaitė ir Margarita Kaučikaitė. 

Visi atviro kvietimo dalyviai po nugalėtojo išrinkimo gaus vaikų ir jaunimo komentarus apie pateiktą projektą. Konkurso 1-osios vietos nugalėtojai bus apdovanoti 1500 eur prizu, 2 ir 3 vietos – po 500 eur. 1-osios vietos nugalėtojai įsipareigos pasiūlytą projektą realizuoti kartu su Rudausių vaikais ir jaunimu, projekto realizacijai bus skirta 4500 eur. Prie projekto įgyvendinimo prisidės „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ komanda ir Rudausių bendruomenės nariai. Projekto realizacijos procesas ir rezultatas bus profesionaliai dokumentuojamas ir viešinamas „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ sklaidos kanalais. 

Su anksčiau sukurtais „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ objektais ir dirbtuvių metodu galima susipažinti internetiniame puslapyje www.keliaujanciosdirbtuves.lt 

Nuotrauka: Pijus Girdziušas

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau