Stojantiesiems

Atvirosios prieigos savaitė 2022: „Atvirumas klimato teisingumui!“

Spalio 24, 2022

Jau tapo tradicija kasmet spalio pabaigoje minėti tarptautinę Atviros prieigos savaitę.

Ši savaitė – tai neįkainojama galimybė susieti pasaulinį atvirųjų žinių dalijimosi postūmį su politikos pokyčių pažanga ir socialinių klausimų, turinčių įtakos žmonėms visame pasaulyje, svarba. Ši iniciatyva svarbi asmenims, institucijoms ir organizacijoms visame pasaulyje, o jos koordinavimui vadovauja pasaulinis Patariamasis komitetas.

2022 metų Tarptautinės atvirosios prieigos savaitės (spalio 24-30 d.) tema – „Atvirumas klimato teisingumui".

Klimato teisingumas – tai aiškus pripažinimas, kad klimato krizė turi toli siekiančių padarinių, o jos poveikis „nėra vienodai ar teisingai patiriamas turtingųjų ir vargšų, moterų ir vyrų, vyresniųjų ir jaunesniųjų kartų", kaip pažymi Jungtinės Tautos. Šis galios disbalansas taip pat daro įtaką bendruomenių gebėjimams kurti, skleisti ir naudoti žinias apie klimato krizę. Atvirumas gali sukurti kelius teisingesniam dalijimuisi žiniomis ir tapti priemone spręsti nelygybės, lemiančios klimato kaitos poveikį ir mūsų atsaką į jį, problemą.

Šiais metais klimato teisingumui skirta tema siekiama skatinti klimato judėjimo ir tarptautinės atviros bendruomenės ryšius ir bendradarbiavimą. Dalijimasis žiniomis yra žmogaus teisė, o sprendžiant klimato krizę reikia sparčiai keistis žiniomis, peržengiant geografines, ekonomines ir disciplinines jų ribas.

Tarptautinė atvirosios prieigos savaitė – tai laikas koordinuoti bendruomenių veiksmus, kad atvirumas taptų standartine mokslinių tyrimų nuostata, ir užtikrinti, kad šios veiklos centre būtų teisingumas. Šių metų tema, parinkta Atvirosios prieigos savaitės Patariamojo komiteto, yra  galimybė susivienyti, imtis veiksmų ir didinti informuotumą apie tai, kaip atvirumas užtikrina klimato teisingumą.  2022 m. Atvirosios prieigos savaitė vyks spalio 24-30 d., tačiau visi kviečiami rengti diskusijas ir imtis veiksmų, susijusių su tema  „Atvirumas klimato teisingumui", ištisus metus, pritaikant temą bei veiklą prie vietinio konteksto. 

Šių metų Atvirosios prieigos savaitės renginius galima rasti čia.

Plačiau: https://www.openaccessweek.org
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau