Stojantiesiems

Atvirų durų diena besidomintiems bakalauro studijomis

Kovo 19, 2015
2015 m. kovo 20 d. 11:00 val. VGTU Mechanikos rūmuose (J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius) vyko atvirų durų dienos renginys.
 
Renginio metu:

  • buvo galima sužinoti, kokias studijas verta rinktis;
  • stojantieji apsilankė universiteto įdomiausiose laboratorijose;
  • į stojančiųjų klausimus atsakė dėstytojai, studentai, VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro darbuotojai.
 
RENGINIO PROGRAMA:
 
11:00–12:30 val. Paskaitos VGTU Mechanikos rūmų aktų salė:
  • Įžanginis žodis ir programos pristatymas – VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Valerija Bernotienė;
  • Studijos VGTU – rimtas požiūris į ateitį – universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas;
  • Inžinierius – tai skamba išdidžiai – Sigitas Leonavičius, UAB „Traidenis“ generalinis direktorius, VGTU Tarybos pirmininkas;
  • Robotai mūsų gyvenime – Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija partneris, robotikos instruktorius;
  • Bendrojo priėmimo 2015 m. naujovės – VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro atstovas Olegas Prentkovskis.
12.30–15.00 val. Studijų programų mugė VGTU Mechanikos rūmuose: 
 
Aplinkos inžinerijos, Architektūros, Elektronikos, Fundamentinių mokslų fakultetų ir Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų programų pristatymas:
  • pokalbiai su dėstytojais ir studentais apie studijas, studentišką gyvenimą ir būsimą karjerą.
Kūrybinių industrijų fakultetas:
  • ekskursija į auditorijas ir kūrybines dirbtuves;
  • paskaita apie Kūrybinių industrijų fakulteto studijų programas – doc. Vaida Asakavičiūtė.
Mechanikos fakultetas:
 
Ekskursijos į laboratorijas, auditorijas ir kas jose įdomaus:
  • Medžiagotyros ir suvirinimo katedros laboratorijoje – „3D metalo formavimo karaliaus roboto Motoman NX100 karūna“;
  • Biomechanikos katedroje – demonstruojamas bioninis rankos protezas, jos valdymas biosignalų pagalba, interaktyvi judesiais paremta reabilitacijos sistema;
  • Mechanikos inžinerijos katedroje: atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginiai; įrenginiai, užtikrinantys sveiką aplinką, studentų sukonstruoti oro valymo įrenginių prototipai; šiuolaikiniai mašinų detalių mechaninio apdirbimo centrai, valdomi kompiuteriais;
  • Mechatronikos ir robotikos laboratorijose – robotų kūrimo ir valdymo ypatybės, pramoninis 6 laisvės laipsnių robotas, studentų sukonstruoti robotai;
  • Poligrafinių mašinų katedros laboratorijoje – spaudos medijos bei 3D spausdinimas.
Statybos fakultetas:
  • pokalbiai su dėstytojais ir studentais apie studijas;
  • Jaunojo inžinieriaus paskaita VGTU Mechanikos rūmuose: 12:00 val. – „Pastatų inžinerinis valdymas. Kas tai?“ – doc. Jonas Šaparauskas;
  • Jaunojo inžinieriaus paskaita  VGTU Saulėtekio rūmuose: 14:00 val. – Skaitmeninė (5D) statyba: jau šiandien ar tik rytoj? – doc. Darius Migilinskas;
  • Jaunojo inžinieriaus paskaita  VGTU Saulėtekio rūmuose: 14:55 val. – Eksperimento vaidmuo projektuojant moderniuosius statinius – asist. Adas Meškėnas ir asist. Ronaldas Jakubovskis.
Transporto inžinerijos fakultetas:
 
Ekskursijos į laboratorijas, auditorijas ir kas jose įdomaus; paskaita apie transporto technologinius įrenginius:
  • Geležinkelių saugos mokomoji laboratorija;
  • Elektromobilio demonstravimas;
  • Eismo dalyvių psichofizioginių savybių nustatymo mokomoji laboratorija;
  • paskaita „Transporto technologiniai įrenginiai: IDĖJA – 3D MODELIS – PROTOTIPAS“ ir transporto technologinių įrenginių studentų sukurtų modelių demonstravimas – lekt. Šarūnas Šukevičius.
Verslo vadybos fakultetas:
  • pokalbiai su dėstytojais ir studentais apie studijas;
  • paskaita  „Kodėl “galvok kitaip” svarbiau nei bet kada?” – lekt. Eigirdas Žemaitis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau