Autorė apie parodą:
„Kitaip tikriausiai nebebus – geriausiai jaučiuosi gamtoje…
Rytas visada prasideda žvilgsniu pro langą, sveikinant saulę. Tada puodelis kavos ir pasilabinimas su savo sodo augalais, jei jau nubudęs pavasaris. Vasara nulekia žydinčiais, kvepiančiais laukais ir pievomis, žėrinti gėlių žiedais soduose, šiūrendama viksvinių augalų šluoteles, variu nurudindama arkliarūgštes. O dar jei takas nuveda ir panardina į papartyną… O dar voratinklių nėriniai rūke… Šitiek grožio visais metų laikais, tik spėk rinkti spalvas, kvapus, garsus ir mėgautis liejant akvareles, rašant „Augalų dienoraščius“! Apie vieną akvarelę gavau atsiliepimą – tarsi šilkas. Lai tokios būna mano pievos…“.
Autorė apie save:
„Ech, pagalvoju kartais, ar ne per vėlai suradau studijų laikų akvarelinius dažus (nepatikėsite – buvo neuždžiuvę)? Dabar tikrai žinau ir noriu paraginti kiekvieną – geriau vėliau, negu niekada! Akvarelė sugrįžo į mano gyvenimą, kai atsitiktinai po 50-mečio užsukus į dailės reikmenų parduotuvę ir buvau pakviesta į užsiėmimus, vedamus Vijos Tarabildienės. Užsilikau ilgam…“.
„Gimiau 1965 m. Panoterių miestelyje (Jonavos raj.) – trauka gamtai iš ten. Dailės pagrindus gavau Kauno 52-joje meno mokykloje (1983–1985 m.) ir Šiaulių pedagoginiame institute (1985–1990 m.). Su šeima apsigyvenus šalia Vilniaus gyvenimas nuvedė kitu keliu – esu želdintoja. Augalai – mano pagrindinis darbo įrankis ir didžioji aistra lėtai sodininkaujant savo sode. Tad ir akvarelėse dažniausiai nugula augalai“.
Paroda Galerijoje A veiks iki balandžio 9 d.
Aušros Ramanauskienės virtuali paroda >>>
Virtualių parodų archyvas >>>
Galerija
