Stojantiesiems

Baigėsi sėkmingas bendradarbiavimo projektas su Bulgarijos klasteriu

Sausio 9, 2019

Baigiantis 2018 m. užbaigtas vienas iš naudingų bei sėkmingų bendradarbiavimo projektų – „Design Lab“, kuriame aktyviai dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros profesorės – projekto vadovė prof. dr. Jurgita Raudeliūnienė ir pagrindinė tyrėja prof. dr. Vida Davidavičienė. 

Projektas „Design Lab“ buvo orientuotas į VGTU patirties perdavimą Bulgarijos klasteriui (Cluster for Education, Trainings and Qualifications), sukauptų žinių ir gerosios praktikos perėmimui. Projektas buvo finansuojamas „Human Resources Development“ programos „Transnational and Danube partnerships for employment and growth“ lėšomis.

Projekto metu atrinkti jaunieji menininkai, siekiantys pradėti savo verslą Bulgarijoje, pasitelkiant Dizaino laboratoriją jie buvo ruošiami ir ugdomi skatinant jų verslumą. Pasak projekto vadovės J. Raudeliūnienės, projekto tikslinės grupės atstovai – dizaineriai, menininkai, fotografai, amatininkai – buvo mokomi ne tik tinkamai transformuoti savo kūrybingumą surandant racionalius sprendimo būdus verslo idėjoms plėtoti, bet ir jas pagrįstai realizuoti parduodant sukurtus produktus vietinėje ir užsienio rinkose. Buvo skatinamos naujos šių dalyvių idėjos, prisidedama prie jų sukūrimo, plėtotės, išbandymo ir realizavimo, rinkų paieškos bei priemonių pasiūlos. 

„Verslo technologijų ir verslininkystės katedros suorganizuotų dviejų interaktyvių seminarų Vilniuje metu partneriams iš Bulgarijos buvo ne tik pristatyta Lietuvos patirtis, naujausi metodai bei inovacinių dizaino produktų pardavimo platformos, bet ir apsikeista neįkainojama tarpkultūrine patirtimi, išgrynintos naujos bendradarbiavimo projektų kryptys, aptarti kylantys moksliniai ir praktiniai iššūkiai abiejose šalyse, jų panašumai bei skirtumai. Seminaruose aktyviai dalyvavo ne tik VGTU atstovai iš Verslo technologijų ir verslininkystės, Vadybos katedrų bei Linkmenų fabriko, bet ir socialiniai partneriai“, – pasakoja tyrėja V. Davidavičienė.

Baigiamosios konferencijos metu buvo pabrėžta, jog projekto įgyvendinimas leido tikslinei grupei išnaudoti jų potencialą ir sukurti naujas darbo vietas. Įsisavintos naujos veiklos (tokios kaip rinkodara ir pardavimai, gamyba, logistika ir kita) pagelbėjo parduoti savo produktus užsienio rinkose pasitelkiant etsy.com, amazon.com ir kitas platformas.

V. Davidavičienės manymu, reikia pasidžiaugti, kad šis projektas turėjo nemažą poveikį regionui. Ypač tokiais aspektais, kaip keitimasis patirtimi, geriausia praktika ir modeliais, skatinančiais savarankišką darbą, verslumą ir kūrybinių įmonių steigimą; naujoviškų praktikų, pasižyminčių puikiais rezultatais kituose sektoriuose ir šalyse, pritaikymas, patvirtinimas ir bandomasis įgyvendinimas, taip pat jų protingas integravimas; tikslinės grupės atstovų galimybė išplėtoti prekybą savo produktais užsienyje.

„Neginčytinas ir poveikis ekonomikai, kur tikslinė grupė – dizaineriai, menininkai, fotografai, amatininkai – sukūrė naujas darbo vietas tiek sau, tiek kitų profesijų žmonėms, ragindami imtis tokių veiklų kaip pardavimas ir rinkodara, gamyba, logistika ir kt., reikalingų naujam internetui. O taip pat padarytas ir poveikis visuomenei, kuris pasireiškė per geriausios praktikos mainus tarp šalių“, – sako pagrindinė projekto tyrėja.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau