Gedimino kalne baigti metus trukę geologiniai tyrimai, leisiantys apsispręsti dėl tolesnių galutinių kalno tvarkymo sprendimų.
Pasak muziejaus Investicijų, projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Vaido Petroko, atsakingo už kalno tvarkymo eigą, šie geologiniai tyrimai nacionalinę svarbą turinčiame kalne buvo patys sudėtingiausi kada nors atlikti Lietuvoje. Tyrimų pagrindu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) mokslininkai sukūrė trijų dimensijų (3D) kalno modelį, kuris leis inžinieriams ir geologams parengti techninį projektą, t. y. pasiūlyti aiškius sprendimus, kaip, pirmiausia, tinkamai sutvirtinti kalno pietrytinį šlaitą ir ant jo stovinčius Kunigaikščių rūmus, o vėliau – ir visą kalną.
„Geologiniai tyrimai buvo viena iš pagrindinių ir sudėtingiausiu dalių – ištirti visą kalną, kokia jo struktūra. Tam padaryta 15 gręžinių nuo pat kalno viršaus iki, populiariai tariant, kalno pado: šeši jų – vertikalūs gręžiniai, devyni buvo skersuoti pjūviai. Tai, galima sakyti, buvo patys sudėtingiausi geologiniai tyrimai, atlikti Lietuvoje. 3D modelis leidžia „pjaustyti“ kalną įvairiais pjūviais, matyti, kur formuojasi nuošliaužos, kokia yra geologinė struktūra ir kokių reikia sprendinių priimti, kad statiniai laikytų ir patys šlaitai būtų sutvirtinti. 3D modelis mums tai parodys, bet geologiniai tyrimai yra pagrindas’“, – pabrėžė jis.
„Kodėl reikalingas 3D modelis – šiame objekte yra ne tik gruntai, šlaitai, kurie yra statūs, daug statinių, taip pat ir apačioje, keliai, takai. Net kai buvo tvarkoma šiaurinė dalis, vien ten buvo daug reikalų viską įvertinant, o kai reikia įvertinti atskirai dar 11 šlaitų, tampa aktualu pasidaryti ne tik dvimatį, bet ir trimatį vaizdą“, – Geologijos tarnybos seminare, skirtame aptarti geologinius tyrinėjimus, sakė modelį kūręs Vilnius Tech Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius Šarūnas Skuodis.
Jo teigimu, priėmus teisingus projektinius sprendinius, šlaitus sutvarkyti įmanoma. „Pavyzdžiui, 17 pjūvyje pagrindinės nuošliaužos formuojasi piltiniame grunte. Tada galima pasidaryti skaičiavimus. (…) Jeigu būtų toks projektinis pasiūlymas ir sustiprintume šlaitą, koks būtų šlaito stabilumas, ar jis vis dar slinktų, ar ne. Pagal priimtą modelį, sustiprinto šlaito stabilumas yra 60 proc., tai išnaudota šlaito laikomoji galia tik 60 proc.“, – sakė Š. Skuodis.
„Vadinasi, įmanoma sutvarkyti kalną, jo šlaitus, tik reikia teisingai įvertinti skirtingas vietas ir pozicijas bei teisingai priimti projektinius sprendinius“, – sakė specialistas.
Pastarąjį kartą kiek išsamesni kalno geologiniai tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.
Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Tekstas parengtas pagal Kornelijos Mykolaitytės (ELTA) ir Igno Jačausko (BNS) informaciją
Nuotraukos autorius: Marius Morkevičius (ELTA)
Galerija
