Stojantiesiems

Baigus Gedimino kalno tyrinėjimus Vilnius Tech specialistai sukūrė 3D kalno modelį

Spalio 2, 2020

Gedimino kalne baigti metus trukę geologiniai tyrimai, leisiantys apsispręsti dėl tolesnių galutinių kalno tvarkymo sprendimų.

Pasak muziejaus Investicijų, projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Vaido Petroko, atsakingo už kalno tvarkymo eigą, šie geologiniai tyrimai nacionalinę svarbą turinčiame kalne buvo patys sudėtingiausi kada nors atlikti Lietuvoje. Tyrimų pagrindu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) mokslininkai sukūrė trijų dimensijų (3D) kalno modelį, kuris leis inžinieriams ir geologams parengti techninį projektą, t. y. pasiūlyti aiškius sprendimus, kaip, pirmiausia, tinkamai sutvirtinti kalno pietrytinį šlaitą ir ant jo stovinčius Kunigaikščių rūmus, o vėliau – ir visą kalną.

„Geologiniai tyrimai buvo viena iš pagrindinių ir sudėtingiausiu dalių – ištirti visą kalną, kokia jo struktūra. Tam padaryta 15 gręžinių nuo pat kalno viršaus iki, populiariai tariant, kalno pado: šeši jų – vertikalūs gręžiniai, devyni buvo skersuoti pjūviai. Tai, galima sakyti, buvo patys sudėtingiausi geologiniai tyrimai, atlikti Lietuvoje. 3D modelis leidžia „pjaustyti“ kalną įvairiais pjūviais, matyti, kur formuojasi nuošliaužos, kokia yra geologinė struktūra ir kokių reikia sprendinių priimti, kad statiniai laikytų ir patys šlaitai būtų sutvirtinti. 3D modelis mums tai parodys, bet geologiniai tyrimai yra pagrindas’“, – pabrėžė jis.

„Kodėl reikalingas 3D modelis – šiame objekte yra ne tik gruntai, šlaitai, kurie yra statūs, daug statinių, taip pat ir apačioje, keliai, takai. Net kai buvo tvarkoma šiaurinė dalis, vien ten buvo daug reikalų viską įvertinant, o kai reikia įvertinti atskirai dar 11 šlaitų, tampa aktualu pasidaryti ne tik dvimatį, bet ir trimatį vaizdą“, – Geologijos tarnybos seminare, skirtame aptarti geologinius tyrinėjimus, sakė modelį kūręs Vilnius Tech Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius Šarūnas Skuodis. 

Jo teigimu, priėmus teisingus projektinius sprendinius, šlaitus sutvarkyti įmanoma. „Pavyzdžiui, 17 pjūvyje pagrindinės nuošliaužos formuojasi piltiniame grunte. Tada galima pasidaryti skaičiavimus. (…) Jeigu būtų toks projektinis pasiūlymas ir sustiprintume šlaitą, koks būtų šlaito stabilumas, ar jis vis dar slinktų, ar ne. Pagal priimtą modelį, sustiprinto šlaito stabilumas yra 60 proc., tai išnaudota šlaito laikomoji galia tik 60 proc.“, – sakė Š. Skuodis.

„Vadinasi, įmanoma sutvarkyti kalną, jo šlaitus, tik reikia teisingai įvertinti skirtingas vietas ir pozicijas bei teisingai priimti projektinius sprendinius“, – sakė specialistas. 

Pastarąjį kartą kiek išsamesni kalno geologiniai tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.

Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.

Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

Tekstas parengtas pagal Kornelijos Mykolaitytės (ELTA) ir Igno Jačausko (BNS) informaciją
Nuotraukos autorius: Marius Morkevičius (ELTA)

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau