Stojantiesiems

Baltijos geotechnikos apskritasis stalas: tradicija, stiprinanti regioninį bendradarbiavimą ir inovacijas geotechnikoje

Spalio 11, 2024
Baltijos geotechnikos apskritasis stalas – tai ilgametė ir svarbi tradicija, vienijanti geotechnikos specialistus iš Baltijos šalių, siekiant skatinti regioninį bendradarbiavimą bei dalijimąsi naujausiomis žiniomis ir patirtimi. Šių metų susitikimas vyko Siguldoje, Latvijoje, kur buvo diskutuojama „Monitoring in Geotechnics“ tema, akcentuojant naujausias stebėsenos ir analizės technologijas, padedančias užtikrinti saugų ir efektyvų statinių projektavimą bei eksploatavimą.
Džiaugiamės, kad VILNIUS TECH universiteto atstovai – doc. dr. Neringa Dirgėlienė ir doktorantas Mindaugas Zakarka – aktyviai dalyvavo šiame svarbiame renginyje. Jie ne tik įsitraukė į diskusijas, bet ir pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus, dalijosi sukaupta praktine patirtimi su kolegomis iš kitų Baltijos šalių. Tokios iniciatyvos padeda stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir skatina pažangą geotechnikos srityje.

Baltijos geotechnikos apskritasis stalas ne tik suteikia platformą akademikams ir praktikams dalytis naujomis įžvalgomis, bet ir skatina ilgalaikius bendradarbiavimo projektus tarp skirtingų šalių bei stiprina mokslinį ryšį tarp regiono universitetų ir pramonės. Esame įsitikinę, kad tokie susitikimai prisideda prie sėkmingos geotechnikos plėtros ir suteikia neįkainojamų žinių būsimiems projektams.

Dėkojame visiems dalyviams ir organizatoriams už šį įkvepiantį renginį bei tikimės, kad ši graži tradicija bus tęsiama dar daug metų, o kiekvienas apskritasis stalas taps ne tik žinių ir idėjų mainų vieta, bet ir tvirtų profesinių ryšių pradžia.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau