BIM Lietuvoje: palikti Vyriausybei nesikišti. Kur dėti kablelį?

Viena didžiausių šiuolaikinės aviacijos sektoriaus užduočių – ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir gebėti jiems pasirengti. Geopolitiniai konfliktai, ekonominiai svyravimai, klimato kaitos iššūkiai, technologinė pažanga ir besikeičiantys reguliavimo reikalavimai nuolat keičia aviacijos organizacijų veiklos aplinką.  Kaip tokiomis sąlygomis priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą, savo daktaro disertacijoje tyrė VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacijos mokymo centro direktorė dr. Virginija Leonavičiūtė. Svarbu netik reaguoti, bet ir ruoštis iš anksto.  VILNIUS TECH sėkmingai apgintoje disertacijoje „Aviacijos paslaugas teikiančių organizacijų veiklos pokyčių valdymo sprendimai“ mokslininkė nagrinėjo, kaip aviacijos organizacijos gali efektyviau valdyti pokyčius ir prisitaikyti prie neapibrėžtų išorės sąlygų. Tyrimo metu sukurtas modelis, kuris padeda įvertinti išorinės aplinkos poveikį organizacijos veiklai, modeliuoti galimus ateities scenarijus ir parinkti tinkamiausius pokyčių valdymo sprendimus. Pasak dr. V. Leonavičiūtės, šiandien aviacijos organizacijos veikia itin dinamiškoje aplinkoje, todėl vien gebėjimo reaguoti į jau įvykusius pokyčius nebepakanka. „Aviacijoje pokyčių valdymas yra glaudžiai susijęs su saugos užtikrinimu, veiklos tęstinumu ir organizacijų gebėjimu prisitaikyti prie neapibrėžtumo sąlygų. Organizacijoms svarbu ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos numatyti, vertinti galimas pasekmes bei priimti pagrįstus sprendimus“, – sako tyrėja. Taip pat disertacijoje buvo analizuojama, kaip įvairūs politiniai, ekonominiai, socialiniai, demografiniai ir technologiniai veiksniai veikia aviacijos sektoriaus rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad aviacijos organizacijų veikla yra glaudžiai susijusi su platesniais visuomenėje vykstančiais procesais – nuo gyventojų gerovės ir vartojimo pokyčių iki technologinės pažangos ar tarptautinės aplinkos tendencijų. Viena svarbiausių tyrimo išvadų – skirtingose situacijose organizacijoms reikalingi skirtingi pokyčių valdymo sprendimai. Nustatyta, kad nepalankiomis išorės sąlygomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiklos stabilizavimui, rizikų valdymui ir organizacijos atsparumo didinimui. Tuo tarpu palankesnėmis aplinkybėmis svarbesniais tampa organizacinės transformacijos, technologinės pažangos, lankstumo ir darbuotojų kompetencijų stiprinimo sprendimai. „Tyrimo rezultatai parodė, kad universalūs pokyčių valdymo sprendimai nėra vienodai veiksmingi visose situacijose. Jų pasirinkimas turi priklausyti nuo konkrečių aplinkybių ir išorinės aplinkos poveikio pobūdžio“, – teigia dr. V. Leonavičiūtė. Mokslininkės sukurtas modelis gali būti taikomas aviacijos paslaugas teikiančiose organizacijose kaip sisteminga priemonė sprendimams priimti neapibrėžtumo sąlygomis. Jis padeda identifikuoti svarbiausius išorinės aplinkos veiksnius, įvertinti jų poveikį veiklos rezultatams ir pasirinkti tinkamiausias pokyčių valdymo priemones. Tyrėjos teigimu, pagrindinė motyvacija atlikti šį darbą buvo siekis prisidėti prie aktualios mokslinės ir praktinės problemos sprendimo – kaip organizacijoms priimti pagrįstus sprendimus sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Dr. V. leonavičiūtė tikisi, kad tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėms aviacijos organizacijoms, siekiančioms stiprinti atsparumą ir geriau pasirengti ateities iššūkiams.  

Kasmet universitete vykstantys Geriausių dėstytojų apdovanojimai tampa proga padėkoti akademinės bendruomenės nariams už jų indėlį į studijų kokybę, studentų ugdymą ir universiteto vertybių puoselėjimą. Praėjusiais metais mūsų fakulteto dėstytojai pelnė net tris reikšmingus apdovanojimus. Edukacinių aukštumų lyderis – prof. dr. Darius Plonis Prof. dr. Darius Plonis buvo įvertintas apdovanojimu „Edukacinių aukštumų lyderis“. Pasak profesoriaus, dėstytojo kelią paskatino doktorantūros studijos ir tuometinio Elektroninių sistemų katedros vedėjo emerito prof. habil. dr. Romano Martavičiaus kvietimas vesti laboratorinius darbus bei pratybas. „Pradėjęs vesti užsiėmimus ėmiau svarstyti, ką būtų galima pakeisti, kad jie studentams taptų įdomesni ir patrauklesni. Tai ir paskatino rinktis dėstytojo kelią“, – prisimena profesorius. Kalbėdamas apie dėstymo patirtį, jis pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų studentų poreikių, motyvacijos ir mokymosi tempo. Anot prof. dr. D. Plonio, šiandien studentai yra pragmatiškesni, orientuoti į konkrečių įgūdžių įgijimą, todėl dialogas ir aktyvus įsitraukimas studijų procese tampa ypač svarbūs.  Apdovanojimas profesoriui skirtas už nuoseklų siekį kurti šiuolaikišką, į studentą orientuotą inžinerinį ugdymą. „Šį įvertinimą sieju su siekiu sudėtingus inžinerinius dalykus studentams pateikti suprantamai ir praktiškai, teoriją siejant su realių problemų sprendimu, šiuolaikinių įrankių taikymu bei kritinio mąstymo ugdymu“, – teigia profesorius. Dėstytojas už lygias galimybes – doc. dr. Vytautas Abromavičius Apdovanojimą „Dėstytojas už lygias galimybes“ pelnęs doc. dr. Vytautas Abromavičius pabrėžia, kad dėstytojo darbas jam suteikė galimybę save realizuoti ne tik mokslo srityje, bet ir studijų organizavimo, administracinėje bei bendruomeninėje veikloje. Pasak dėstytojo, nors dirbtinio intelekto įrankiai keičia mokymosi procesą, esminis požiūris į žinių įgijimą išlieka toks pats: „yra gerų, pažangių studentų, kuriems DI įrankiai padeda lengviau įsisavinti žinias, taip pat yra ir tokių, kurie prioritetą teikia kitoms veikloms, tačiau vis tiek sėkmingai studijuoja.“ Šis įvertinimas doc. dr. V. Abromavičiui skirtas už darbą su užsienio ir specialiųjų poreikių studentais. Jo indėlis kuriant atvirą, įtraukią ir visiems prieinamą studijų aplinką yra svarbi brandžios akademinės bendruomenės dalis. Ilgametė mokymo kultūros puoselėtoja – doc. dr. Zita Savickienė „Ilgametės mokymo kultūros puoselėtojos“ vardas skirtas doc. dr. Zitai Savickienei, kurios ilgametė veikla reikšmingai prisidėjo prie studijų kokybės stiprinimo. Dėstytoja pasakoja, kad akademinis kelias prasidėjo tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), kur dirbo inžiniere. 1990 m. padidėjus studentų skaičiui, jai buvo pasiūlyta pereiti į dėstytojo pareigas. „Dar nuo mokyklos laikų turėjau pedagogo „geną“, todėl nedvejodama sutikau“, – dalijasi docentė. Pradėjusi dėstyti ji nesitikėjo, kad šis darbas pareikalaus ne tik akademinių žinių, bet ir psichologo gebėjimų, o studentų darbų vertinimas dažnai persikels į vakarus ir savaitgalius. Kalbėdama apie studentų kartų kaitą, docentė pastebi, kad motyvuotų ir žinių siekiančių studentų buvo visais laikais, tačiau labiausiai pasikeitė bendravimo kultūra. Anot jos, šiandien studentai yra drąsesni, tačiau gyvą bendravimą vis dažniau pakeičia ekranai. „Visada buvo studentų, kuriems penketas atrodė didžiausias pasiekimas, ir tokių, kuriems net devynetas buvo per mažai. Tačiau didžiausi pokyčiai matyti bendravime: anksčiau pertraukų metu koridoriai šurmuliuodavo, o šiandien juose dažniau vyrauja tyla“ Apdovanojimas doc. dr. Z. Savickienei skirtas už ilgametį indėlį į studijų kokybės gerinimą, studijų programų tobulinimą ir edukacinių kompetencijų stiprinimą. Prie šio įvertinimo prisidėjo ir aktyvi veikla fakulteto bei universiteto bendruomenėje, taip pat studentų įvertinimas. Kviečiame dalyvauti šių metų apdovanojimuose Sveikiname praėjusių metų laureatus ir dėkojame jiems už jų profesionalumą, atsidavimą bei įkvepiantį darbą su studentais. Primename, kad šių metų Geriausių dėstytojų apdovanojimai vyks birželio 5 d., 12 val., Centrinių rūmų (S1) 6 a. hole. Kviečiame universiteto bendruomenę dalyvauti renginyje ir kartu pasidžiaugti dėstytojais, kurių darbas kasdien prisideda prie studijų kokybės ir akademinės kultūros stiprinimo.