Stojantiesiems

Dirbtinis intelektas neaplenkia ir statybų sektoriaus: specialistas papasakojo, kaip viskas pasikeitė

Liepos 2, 2024
Šiuolaikiniai statybos inžinieriai įgyvendina pačius netikėčiausius projektus: stato milžiniškus dangoraižius, vykdo statybas jūroje, kuria išskirtinės architektūros pastatus. Jaunesnysis VILNIUS TECH mokslo darbuotojas iš Civilinės inžinerijos mokslo centro Vilius Masėnas pasakoja, kad sukurti vis įspūdingesnius projektus specialistams padeda ne tik patirtis, bet ir tobulėjančios technologijos.

Dirbtinis intelektas (DI) keičia daugybės darbuotojų darbo specifiką, ne išimtis ir statybos inžinerija. V. Masėnas pasakoja, kad inžinerinio projektavimo metu naudojamas DI padeda dirbti gerokai efektyviau ir taupyti laiką.  

„DI gali sukurti tūkstančius statinio variantų, iš kurių inžinieriai pasirenka optimaliausią. Be to, DI padeda patobulinti statybų tvarkaraščius, sumažina darbų vėlavimo tikimybę ir valdo rizikas. Tobulėjančios technologijos akivaizdžiai palengvina ir pagreitina statybų inžinierių darbą bei leidžia užtikrinti geresnę darbų kokybę“, – teigia pašnekovas.

Neapsieinama ir be iššūkių

Nors dirbtinis intelektas teikia daug naudos, tačiau iškyla ir sunkumų. Jaunesnysis VILNIUS TECH mokslo darbuotojas atkreipia dėmesį, kad vienas tokių iššūkių – duomenys, kuriais reikia papildyti DI, kad ši technologija tinkamai atliktų savo darbą.

„DI mokymuisi reikalingi didžiuliai kiekiai kokybiškų duomenų, o statybos pramonėje dažnai trūksta standartizuotų duomenų rinkimo ir valdymo sistemų“, – sako V. Masėnas.

Taip pat norint įdiegti ir pritaikyti DI reikalingos didelės investicijos, todėl šis įrankis neretai tampa sunkiai prieinamu daugeliui mažesnių ar vidutinių įmonių. Be to, net ir įdiegus DI, reikia investuoti į darbuotojų mokymus, o tai atsieina nemenkas sumas lėšų. 

„Galiausiai, viena iš pagrindinių problemų yra DI kuriamus sprendinius reglamentuojanti teisinė bazė. Pavyzdžiui, jeigu DI suprojektuotas statinys turės defektų ar kitų trūkumų, kyla klausimas, kas bus už tai atsakingas?“ – atskleidžia pašnekovas.

Didžiausi pokyčiai laukia ateityje 

Per artimiausius 10-20 metų dirbtinis intelektas turėtų radikaliai pakeisti statybos inžinierių darbo specifiką. V. Masėnas neabejoja, kad ateityje daug daugiau darbų bus atliekama pasitelkiant autonomines mašinas ir robotus, taip sumažinant žmogaus įsikišimą į pavojingus ar pasikartojančius darbus. 

„Laikui bėgant, DI gebėjimas prognozuoti bei valdyti statybų procesus, identifikuoti galimas problemas, pateikti sprendimus taps norma. Taip pat DI kartu su virtualios ir papildytos realybės technologijomis leis inžinieriams geriau vizualizuoti projektus, bendrauti su klientais ir atlikti virtualias patikras“, – teigia jaunesnysis VILNIUS TECH mokslo darbuotojas.

Dirbti su DI gali ne kiekvienas 

Nors statybų inžinieriaus darbas, pasitelkus DI, gali suvilioti daugelį, vis dėlto, V. Masėnas sako, kad ši sritis geriausiai tiks tiems, kurie turi gerus programavimo ir duomenų analizės gebėjimus. 

„Svarbu, kad žmogus suprastų apie mašininio mokymosi algoritmus ir DI principus. Na ir žinoma, dirbant su nuolat tobulėjančiomis ir besikeičiančiomis DI technologijomis, itin svarbus kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti kylančias problemas“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad būtent tokius specialistus ruošia VILNIUS TECH Statybos inžinerijos studijų programa. 

Kviečia prisijungti prie VILNIUS TECH 

Svajojate išsaugoti Gedimino kalną, išpildyti ambicingiausias architektų vizijas, o galbūt nutiesti tiltą per plačiausią upę? Šių tikslų ir galėsite pasiekti, baigę statybos inžinerijos bakalauro studijas VILNIUS TECH. Po universiteto absolventai karjeros sėkmingai siekia pastatų ir statinių projektavimo, pastatų ir statinių statybos, geotechninio projektavimo ir geotechninių darbų vykdymo, statybos priežiūros ir ekspertinėse įmonėse.  

Statybos inžinieriaus žinios leidžia suprojektuoti saugius, ilgaamžius ir patikimus statinius. Be statybos inžinieriaus nebuvo ir nebus pastatytas nė vienas pastatas – ši specialybė visada buvo ir bus paklausi visame pasaulyje. 

Jei žavitės statybų subtilybėmis, pasižymite kūrybišku ir analitiniu protu, domitės kompiuterinėmis technologijomis bei svajojate pakeisti pasaulį, tuomet statybos inžinierijos studijos – kaip tik jums!

Daugiau apie VILNIUS TECH statybos inžinerijos bakalauro studijas galite skaityti čia.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau