Stojantiesiems

Dirbtinis intelektas prieš dirbtinį intelektą: kaip internete kovojama prieš Rusijos dezinformaciją?

Lapkričio 18, 2025
VILNIUS TECH įvyko jau ketvirtoji pilietiškumo paskaita UNLOCK LITHUANIA, kurios metu universiteto bendruomenė galėjo sužinoti, kaip duomenys ir komunikacija prisideda prie nacionalinio atsparumo. Paskaitą vedė pardavimų, marketingo ir verslo vystymo profesionalas Liudvikas Andriulis. 
 
Svečias papasakojo, kokios yra didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui, kokias priemones naudoja nedraugiškos šalys bei pateikė praktinių pavyzdžių, kokius įrankius kovai su Rusijos dezinformacija naudoja jo su bendraautoriais sukurta dirbtiniu intelektu valdoma montoringo sistema „Repsense“. 
 
Informacinio karo mastas sparčiai didėja
 
NATO Strateginės komunikacijos centras, įsikūręs Rygoje, teigia, kad dezinformacija yra naujasis karas. Nors fizinė aplinka gali atrodyti taiki, informacinėje erdvėje vyksta nuolatinės atakos, manipuliacijos ir propagandos kampanijos.
 
Šios grėsmės mastą pabrėžia Pasaulio ekonomikos forumas (Davosas), kuris savo ataskaitose nustato didžiausias vidutinės ir ilgos trukmės rizikas pasauliniu mastu. 
 
„Šiandien dezinformacija ir klaidinanti informacija (ang. misinformation) yra sąrašo viršuje, laikoma pavojingesne už karą, klimato kaitą ar kitus konfliktus. Taip yra todėl, kad klaidinanti informacija veikia visus kitus aspektus – nuo žmogaus teisių pažeidimo ir valstybinių ginkluotų konfliktų iki kibernetinio šnipinėjimo ir klaidingo mokslo apie klimato kaitą“, – paaiškino L. Andriulis.
 
Internetas, ypač algoritminiai socialiniai tinklai, leido valstybiniams veikėjams (subjektams) (ang. state actors), įmonėms ir pavieniams asmenims kurti milžinišką kiekį informacijos – nuo kačių memų iki vaizdo klastočių (ang. deep fake). Žmogiškiesiems konsultantams, kurie anksčiau skaitydavo ir analizuodavo žiniasklaidą, tapo neįmanoma aprėpti visko, kas vyksta tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje („Facebook“ įrašuose, „Instagram Reels“, „TikTok“). Būtent tai paskatino „Repsense“ ieškoti technologinio sprendimo.
 
Grėsmės nacionaliam saugumui: nepasitikėjimas valdžia ir „naudingi idiotai“
 
Nors didelė dalis „Repsense“ klientų – bankai, mažmeninės prekybos įmonės ir pan., ši platforma turi dvigubą paskirtį (ang. dual-use) ir jau aktyviai naudojama gynybos srityje. 
 
Savo pranešime L. Andriulis papasakojo apie keletą grėsmių nacionaliniam saugumui kategorijų, kurias siekia aptikti „Repsense“. Pirmoji – naratyvų skleidimo operacijos, t.y. nuolatinės pastangos sėti nepasitenkinimą valstybe, politikais, valdžios institucijomis ir pan. Antroji grėsmė – koordinuotas neautentiškas elgesys, kurį puikiai iliustruoja incidentas su kontrabandiniais balionais, sutrikdžiusiais Vilniaus oro uosto veiklą. „Išanalizavus 2 tūkstančius Rusijos žiniasklaidos kanalų, buvo nustatyta, kad 40 proc. frazių ir naratyvų identiškai sutapo, o dauguma straipsnių pasirodė tuo pačiu metu. Tai įrodo koordinuotą dezinformacijos ataką“, – paaiškino specialistas.
 
Dar viena grėsmė – plintančios dirbtinio intelekto sukurtos vaizdo ir vaizdo įrašų klastotės (ang. deep fake), kuriose įvairūs valstybėms svarbūs asmenys paskelbia kontraversišką, tačiau netikrą informaciją. Tokiu būdu siekiama sukelti sąmyšį visuomenėje, sutrikdyti institucijų darbą, pakenkti diplomatiniams santykiams, sumažinti pasitikėjimą autoritetais bei jų patikimumą. Šiam procesui itin padeda „naudingi idiotai“ (ang. useful idiots) – asmenys, paveikti propagandos ir patikėję melagingais naratyvais, juos sustiprina dalindamiesi įrašais, komentuodami ir pan., todėl yra laikomi rimta grėsme nacionaliam saugumui.
 
Nauji kovos būdai: DI prieš DI
 
Deja, tačiau taikant įprastus būdus kovoti su šiomis ir kitomis grėsmėmis bei aprėpti visų medijų praktiškai neįmanoma – tai reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko resursų. L. Andriulis pateikė Rusijos įtakos masto kišantis į Moldovos rinkimus pavyzdį: šalyje, kurioje gyvena tik apie 2,5 milijono gyventojų, per vieną mėnesį buvo pašalinta 100 tūkstančių netikrų Rusijos „TikTok“ paskyrų. 
 
Be to, tradiciniai atvirojo kodo žvalgybos (OSINT) įrankiai šiandienos pasauliui nebetinka. Jie yra reaktyvūs, orientuoti į kiekybinę analizę (pvz. straipsnių skaičių) ir nesugeba atsekti naratyvo DNR – iš kur jis kilo ir kaip išplito tarp skirtingų platformų. Tačiau „Repsense“ sukūrė sistemą, padedančią šią problemą spręsti.
 
„Mūsų „Havel“ platforma veikia keturiais pagrindiniais principais. Pirmiausia – stebėjimas. Sistema tiesiogine to žodžio prasme „valgo viską“: nuo regioninės spaudos ir radijo stočių iki uždarų „Telegram“ grupių, „tamsiojo interneto“ (ang. dark web) ir „TikTok“ vaizdo įrašų. Svarbiausia, kad dirbtinis intelektas ne tik surenka duomenis, bet ir juos supranta – atpažįsta, ar vaizdo įraše kalbama apie kates, ar platinama propaganda, geba identifikuoti užkoduotą kalbą ir žinutes, dar vadinamas „šuns švilpukais“ (ang. dog whistle), taip pat draudžiamus simbolius: ginklus, vėliavas ar svastikas net tada, kai apie juos nieko neparašyta aprašyme“, – pasakojo pranešėjas.
 
Antrasis principas – aptikimas. Sistema ieško to, kas nėra pasakyta tiesiogiai – užuominų, manipuliacijų, nenatūralaus aktyvumo šuolių, pavyzdžiui, 4 valandą ryto pasirodančios informacijos apie tariamą politiko korupciją, kurią platina botų tinklai.
 
Trečiasis principas – forensika. „Havel“ gali su beveik 99 proc. tikslumu atsekti, iš kur atsirado melaginga naujiena: „Mes galime pasakyti, kokiame tamsiame „Telegram“ kampe ši nesąmonė buvo pirmiausia parašyta, net jei ji vėliau pateko į nacionalinio laikraščio antraštę. Ši galimybė leidžia ne tik paneigti melą, bet ir įrodyti jo priešišką kilmę.“
 
Paskutinis principas – atsakas. Platforma teikia įžvalgas, kada ir kaip geriausia reaguoti į kylančią dezinformacijos bangą. Užuot laukus, kol melas išplis ir taps nacionalinėmis naujienomis, galima jį „užgniaužti užuomazgose“, kai jis dar cirkuliuoja siauruose kanaluose.
 
Moldovos rinkimų atvejis: kodėl Rusijai „neišdegė“?
 
Vienas ryškiausių „Repsense“ darbo pavyzdžių – pagalba Moldovai per rinkimus. Estijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu lietuvių komanda suteikė „Havel“ platformą prezidentės Majos Sandu biurui kovai su Rusijos propaganda. Sistema stebėjo informacinį lauką ne tik Moldovoje, bet ir Rumunijoje, Turkijoje, Azerbaidžane bei Rusijoje. Analizė atskleidė didžiulį atotrūkį tarp to, kas iš tiesų rūpėjo Moldovos žmonėms, ir to, ką bandė įpiršti Kremliaus propaganda.
 
„Viešosios nuomonės apklausos rodė, kad svarbiausios temos Moldovos žmonėms yra vaikai, skurdas, infliacija, korupcija ir energetika. O ką sakė rusai? Jų pagrindinės temos buvo, kad Moldova yra Vakarų marionetė, kad valdžia neteisėtai draudžia opozicijos partijas, kad narystė ES įtrauks šalį į karą. Jie niekada nekalbėjo apie dalykus, kurie iš tikrųjų buvo svarbūs Moldovos žmonėms“, – aiškino L. Andriulis.
 
Šis „pasiūlos ir paklausos“ neatitikimas tapo viena iš priežasčių, kodėl prorusiškos jėgos pralaimėjo rinkimus. Šis principas, pasak specialisto, veikia ne tik politikoje, bet ir versle – sėkmės sulaukia tie, kurie kalba apie tai, kas svarbu jų klientams ar rinkėjams.
 
Rusijos modus operandi
 
Atlikdama analizę Europos Parlamentui, komanda taip pat atskleidė tipišką Rusijos propagandos mašinos veikimo mechanizmą (modus operandi). Viskas prasideda nuo iškraipymo – realus įvykis supaprastinamas iki skambios antraštės. Tada, siekiant patikimumo, jis susiejamas su tikra naujiena iš patikimo šaltinio. Vėliau seka memizacija – sudėtinga tema paverčiama paprastu, lengvai platinamu memu ar juokeliu. Po to vyksta masinis platinimas pirmiausia vidinei Rusijos auditorijai. Galiausiai, melas legitimizuojamas pasitelkiant apmokamus „ekspertus“ ir apipinamas kontekstu – iš dalies teisingais straipsniais, kurie sukuria realumo įspūdį.
 
Puikus šios mašinos veikimo pavyzdys – istorija apie tai, kad Lietuvos prezidentas neva pareiškė, jog Lietuva atsiims Kaliningradą. „Repsense“ atsekė visą šios melagienos „metro liniją“: ji prasidėjo viename Rusijos portale, išplito po rusišką žiniasklaidą, tada peršoko į Kroatijos, Italijos, Albanijos ir Baltarusijos portalus, kol galiausiai ja patikėjo net kai kurie ukrainiečiai, „gavę ją atgal“ per Vakarų žiniasklaidą.
 
Kaip su dezinformacija kovoti „eiliniam žmogui“?
 
Pasak L. Andriulio, svarbiausia – nelikti abejingam. Net vienas komentaras, atkreipiantis dėmesį, kad naujiena yra melaginga, atlieka didelį darbą. Pasaulyje netgi veikia savanoriškos grupės, tokios kaip NAFO socialiniame tinkle „X“, kurios masiškai „trolina“ Rusijos propagandistus ir demaskuoja jų melą.
 
„Norint atpažinti propagandą, patariama visada patikrinti šaltinio patikimumą, palyginti informaciją keliuose skirtinguose portaluose ir atkreipti dėmesį į šališkumą – jei istorija pateikiama tik juodomis ir baltomis spalvomis, be jokių pustonių, tikėtina, kad ja bandoma manipuliuoti. Galiausiai, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar tai faktas, ar nuomonė? Šis paprastas pratimas padeda ugdyti kritinį mąstymą ir psichologinį atsparumą naratyvams, kuriais kasdien esame bombarduojami“, – apsibendrino L. Andriulis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau