Stojantiesiems

Doc. dr. V. Misevičiūtė: „Esminis mokymo proceso dalykas – žmogiškasis ryšys“

Gegužės 20, 2025
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr. Violeta Misevičiūtė – mylima dėstytoja, jau beveik du dešimtmečius jaunąją kartą mokanti ne tik savo srities subtilybių, bet ir gyvenimiškų pamokų. Kad studentai šias pamokas išmoktų ir patirtų mokymosi džiaugsmą, dėstytoja nuolat ieško įvairių būdų ir priemonių, kurios paskaitas paverstų įdomesnėmis. Už tai pernai vykusiuose Geriausių dėstytojų apdovanojimuose pedagogė buvo įvertinta kaip geriausia vizualaus mokomojo turinio kūrėja.
 
Doc. dr. V. Misevičiūtė Pastatų inžinerijos katedroje dirba jau 18 metų – bakalauro studijų trečiakursiams dėsto Vėdinimo, Pastato inžinerinių sistemų, Vėdinimo ir šildymo studijų dalykus, o nuo 2021 m. veda Procesų ir sistemų integracijos bei Vėdinimo aerodinamikos paskaitas magistrantūros antrakursiams. Šiais mokslo metais ji taip pat ėmė kuruoti dvi iš trijų Pastatų energetikos sistemų inžinerijos programos praktikų – pažintinę ir profesinę. Kviečiame artimiau susipažinti su šios dėstytojos darbo metodais, požiūriu į ugdymą ir dėstytojo profesijos prasmę.
 
Dėstytojo profesija neišvengiamai reikalauja atsidavimo, tikėjimo švietimo prasme, o gal – ir pašaukimo. Kuo jus patraukė, sudomino dėstytojo profesija, o gal likimas čia atvedė netikėtai?
 
Dėstyti pradėjau 2007 metais, kai įstojau į technologijos mokslų srities doktorantūrą Energetikos ir termoinžinerijos kryptyje. Pagal doktorantūros metinę programą, buvo privaloma dėstyti tam tikrą valandų skaičių, kitaip tariant, reikėjo atlikti pedagoginę praktiką. Iš pradžių tai atrodė kaip formalus, būtinas žingsnis – tiesiog dar viena studijų dalis. Vis dėlto, gana greitai supratau, kad jaučiuosi savo vietoje. Buvimas auditorijoje, bendravimas su studentais, galimybė ne tik perduoti žinias, bet ir diskutuoti, kelti klausimus, įkvėpti – visa tai ėmė įtraukti. Ir tai, kas prasidėjo iš būtinybės, labai natūraliai tapo prasminga veikla, kuri motyvuoja ir įkvepia iki šiol.
 
Sulaukėte daug studentų pagyrų už įdomias paskaitas, dėstymo kokybę, draugiškumą. Kas jums pačiai yra geras dėstytojas? Kokiomis savybėmis, požiūriu jis turi pasižymėti?
 
Manau, geras dėstytojas visų pirma turi gebėti sudominti – ne tik perteikti informaciją, bet padėti studentui ją suprasti, susieti su praktika ir paskatinti mąstyti savarankiškai. Labai svarbus, o dažnai ir esminis dalykas, yra žmogiškas ryšys – pagarba, atvirumas, gebėjimas išklausyti ir suprasti. Mokymo(-si) procese šis ryšys yra tai, kas iš tikrųjų kuria pamatus viskam, leidžia studentui jaustis matomam ir svarbiam. O kai atsiranda pasitikėjimas, atsiranda ir drąsa klausti, bandyti, klysti ir mokytis – tuomet mokymasis tampa gyvu, abipusiu procesu, o ne vien kryptingu žinių perdavimu.
 
Studentai dažnai ateina ne tik su klausimais, kylančiais mokantis studijuojamo studijų dalyko, bet ir su abejonėmis, motyvacijos paieškomis – dėstytojas čia gali atlikti daug platesnį nei tik akademinio mentoriaus vaidmenį. Man labai svarbu palaikyti gyvą dialogą su studentais, būti pasiekiamai ir parodyti, kad man rūpi jų pažanga, klausimai, abejonės. Stengiuosi kurti aplinką, kurioje jie jaučiasi drąsiai, gali klausti ir klysti. O gera nuotaika bei humoro jausmas – tai dažnai nepastebimai stiprinantys dalykai. Net ir sudėtingiausios temos tampa lengviau įkandamos, kai jos perteikiamos su šypsena ir žmogišku nuoširdumu.
 
Ar pati turėjote dėstytojų, kurie jus įkvėpė, buvo pavyzdžiu?
 
Taip, per studijų metus tikrai sutikau dėstytojų, kurie padarė įtaką ne tik mano akademiniam keliui, bet ir požiūriui į pačią dėstymo profesiją. Vieni žavėjo savo giliais dalykiniais žinių klodais, kiti – gebėjimu aiškiai ir įdomiai dėstyti sudėtingas temas, bet turbūt labiausiai įsiminė tie, kurie mokėjo bendrauti žmogiškai – kurie buvo nuoširdūs, kantrūs, domėjosi studentų pažanga, skatino klausti ir ieškoti. Tai leido suprasti, kad žinios yra labai svarbu, bet dar svarbiau – kaip jas perduodi. Ir šiandien dažnai pagalvoju apie tuos pavyzdžius, kai pati ieškau būdų, kaip paskaitas padaryti įdomesnes ar artimesnes studentui.
 
Kai pati pradėjau dėstyti, dažnai pagalvodavau apie tai, kaip mokiausi aš. Prisimenu, kad ne kartą kildavo klausimų – kodėl yra taip, o ne kitaip? Kodėl tam tikri dalykai pateikiami kaip savaime suprantami, bet nepaaiškinama jų logika ar pagrindimas? Būtent tai paskatino mane pačiai ieškoti aiškumo ir stengtis studentams perteikti ne tik informaciją, bet ir jos esmę, prasmę, taikymo kontekstą. Man svarbu, kad studentas suprastų ne tik ką reikia daryti, bet ir kodėl taip daroma. Tikiu, kad toks supratimas padeda geriau įsisavinti medžiagą ir vėliau savarankiškai taikyti ją praktikoje.
 
Geriausių dėstytojų apdovanojimuose buvote apdovanota kaip geriausia vizualaus mokomojo turinio kūrėja. Buvote įvertinta už tai, kad randate įvairių būdų ir programų tam, kad galėtumėte kurti kokybišką ir patrauklų vizualų turinį studentams: prezentacijas, vaizdo įrašus, paveikslėlius, animuotus paveikslėlius ir pan., taip pat vaizdžiai patrauklius Moodle kursus. Kur semiatės žinių ir įkvėpimo?
 
Vizualaus mokomojo turinio kūrimas man yra ne tik techninis, bet ir kūrybinis procesas. Siekiu, kad medžiaga būtų ne tik informatyvi, bet ir įtraukianti, kad studentai galėtų ją lengviau įsiminti ir pritaikyti. Daug žinių ir įkvėpimo semiuosi iš įvairių šaltinių ir mėgstu išbandyti kuo daugiau. Kuriant vizualų mokomąjį turinį taikau tiek technologinius sprendimus, tiek pasitelkiu eksperimentavimą bei, žinoma, patirtį ir įvairių mokymų metu įgytas žinias. Programos ir įrankiai, tokie kaip „Canva“, „CapCut“, Moodle platforma su jos galimybėmis – ypač H5P veiklos įrankis, kurį įvaldžiau dalyvaudama „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“ projekte, turėjo didelės įtakos. Tai paskatino mane kurti ir ieškoti naujų būdų pateikti medžiagą interaktyviau ir įdomiau. Be to, įvairūs vaizdo kūrimo ir animavimo įrankiai man leidžia kurti interaktyvias, vizualiai patrauklias paskaitas. Idėjų, įkvėpimo semiuosi ir iš kitų dėstytojų, mokslininkų ir stengiuosi nuolat atrasti naujas formas bei metodus.
 
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu ir naudinga vesti įdomias, įtraukiančias paskaitas, sudominti studentus?
 
Įdomios, įtraukiančios paskaitos yra svarbios, nes jos padeda studentams geriau suprasti sudėtingas temas ir įsiminti informaciją. Šiuolaikiniai studentai vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, kur vizualinis turinys yra itin galingas įrankis. Kuriant įdomias paskaitas, mes ne tik perduodame žinias, bet ir įkvepiame smalsumą, skatindami studentus domėtis, ieškoti ir kritiškai mąstyti. Aš tikiu, kad geras vizualus turinys ne tik padeda įsiminti informaciją, bet ir padeda studentui matyti, kaip teorija susijusi su praktika ir kasdieniu gyvenimu.

Galerija

Panašios naujienos

DIZAINO SAVAITĖJE ’26 – studentų idėjos, sprendžiančios realias visuomenės problemas
DIZAINO SAVAITĖJE ’26 – studentų idėjos, sprendžiančios realias visuomenės problemas
Lietuvoje vykstanti DIZAINO SAVAITĖ ’26 kviečia pažvelgti į dizainą ne tik kaip į estetikos, bet ir kaip į idėjų, diskusijų bei bendradarbiavimo erdvę. Pasak docento Mindaugo Užkuraičio, sėkmingi produktai gimsta nuolatiniame dialoge su visuomene, vartotojais ir technologijomis – ieškant sprendimų, kurie būtų reikalingi žmogui ir prasmingi aplinkai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studentai pristato kursinius ir baigiamuosius projektus, kuriuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinės visuomenės problemos – nuo miesto infrastruktūros iki tvarių buities sprendimų. „Ekspozicijoje kiekvienas gali atrasti jiems artimą produktą. Studentų kurti gaminiai sprendžia įvairias visuomenei aktualias problemas“, – parodą pristato VILNIUS TECH Dizaino katedros vedėjas doc. Mindaugas Užkuraitis. Docentas pasakoja, kad parodoje pristatoma plati produktų įvairovė: inovatyvi išgyvenimo ekstremaliomis situacijomis įranga, viešojo transporto laukimo paviljonai, moduliniai šviestuvai ir kiti buitiniai objektai. Užduotis studentams teikė ir konsultavo ne tik dėstytojai, bet ir socialiniai partneriai, o kai kurios idėjos gimė iš pačių studentų kasdienės patirties. „Studentams didesnė motyvacija kurti gaminį, kai įsitraukia realūs užsakovai ir jie tiesiogiai gali rinkai pasiūlyti inovatyvių sprendimų. O kai kurie jų kūrė ir gaminius tiesiogiai padėti sau, pavyzdžiui, akustinę būdelę universiteto erdvėms. Darbo rinkoje pastebime, kad mūsų rengiami specialistai itin paklausūs dėl jų universalių įgūdžių“, – pažymi M. Užkuraitis. Bendradarbiaujant su JUDU, studentai šiais metais rengė viešojo transporto laukimo paviljonų pasiūlymus, o drauge su UAB „Betono mozaika“ ieškojo naujų trinkelių, smulkiųjų miesto infrastruktūros elementų sprendimų. M. Užkuraitis taip pat pabrėžia proceso svarbą, galimybę studentams patiems išbandyti gamybos technologijas: „Eksperimentavimas yra vienas svarbių metodų studijose. Pavyzdžiui, projektuodami lauko paviljonus studentai siekė pritaikyti tvaresnes medžiagas, tad popieriaus atliekas maišė su cementu ir ieškojo geriausio santykio kuriant lengvesnę, ilgaamžę ir aplinkos poveikiui atsparią struktūrą. Toks lauko paviljonas ir medžiagų bandiniai taip pat eksponuojami parodoje“. Docentas šypsosi, kad paroda gali ir praplėsti akiratį apie tai, su kokiomis problemomis susiduria įvairūs verslai, tik galbūt apie tai nepagalvojame: „Turbūt ne visi susimąsto, kad dideli pramoniniai ūkiai naudoja automatines šėryklas, o mažiesiems ūkiams tuo tarpu trūksta tinkamų šėryklų – mūsų studentai pasiūlė sprendimą. Kitas pavyzdys – ne vienas augalų entuziastas norėtų auginti samanas namuose, tačiau tam reikalingos specialios sąlygos. Studentai sprendė pasyvaus laistymo, lietaus imitacijos ir kitus iššūkius, tad gal ateityje namuose auginamas samanas išvysime dažniau“. Dizaino savaitė siekia skatinti platesnį visuomenės dialogą apie dizaino vaidmenį kasdieniame gyvenime bei aktualizuoti kūrybinių industrijų svarbą šiuolaikinėje kultūroje. VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino bakalauro studijų programa itin tarpdiscipliniška ir tai atsispindi eksponuojamoje parodoje. Parodą galima aplankyti VILNIUS TECH Architektūros fakultete (Trakų g. 1, Vilnius) iki 2026 m. birželio 15 d. Detaliau apie parodą ir daugiau DIZAINO SAVAITĖS renginių rasite šioje nuorodoje. Naujienos nuotraukos: Rimgaudo Barauskio. VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino studentų kūriniai.
Plačiau
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau