Anot VILNIUS TECH docentės Giedrės Ingridos Laukaitytės-Malžinskienės, kraštovaizdžio architektai geba suprasti kraštovaizdžio pokyčių priežastis, numatyti ilgalaikes ir integralias vietos kraštovaizdžių perspektyvas bei formuoti „bendraujančias“ ir gyvybingas miestų erdves. „Kraštovaizdžio kokybė yra svarbi išlikimo sąlyga. Kraštovaizdžio architekto darbo centre yra žmogus, tačiau mes, kraštovaizdžio architektai, ieškome ne santykio su gamta, o sambūvio“, – teigia docentė.
Lietuvoje Kraštovaizdžio architektų sąjunga įkurta 1995 m., o 2000 m. pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija, kuria remiantis visuotinai pripažinta, kad kraštovaizdis yra kompleksiškas objektas, reikšmingas visuomenei kultūros, ekologijos, aplinkos kokybės bei socialinėje srityse. Kraštovaizdžio, kraštovaizdžio architektūros temos diskusijos laukas itin platus, nors jau ir praeitame amžiuje buvo atliekamos išsamios kraštovaizdžio studijos bei projektai.
Rudenį pasirodė XX a. Kraštovaizdžio architektūrai dedikuotas DOCOMOMO leidinys, kuriam vieną iš skyrių parengė VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docentė G. I. Laukaitytė-Malžinskienė: „Pagrindinis pokytis – šiandien kraštovaizdžio architektūros tyrimų, planavimo ir projektavimo lauke taikomi metodai tampa esminiais ir atraminiais, siekiant tvarių miestų plėtros tikslų įgyvendinimo, o miesto, kaip kraštovaizdžio suvokimas – stabilios visumos sąlyga“.
Europoje pirmosios kraštovaizdžio architektūros mokyklos atsirado Norvegijoje ir Vokietijoje, o 2000 m. buvo nuspręsta plėtoti buvusį kraštovaizdžio architektūros mokyklų susivienijimą, įkuriant ECLAS (European Council of Landscape Architecture Schools). Taip pat iškart po Europos kraštovaizdžio konvencijos pasirašymo pradėtas tinklinis projektas „Le:Notre“ tapęs LE:NOTRE institutu, veikiančiu kaip ECLAS dalimi ir siekiančiu vystyti tarpdiscipliniškumą kraštovaizdžio architektūroje.
Šių iniciatyvų pagrindu VILNIUS TECH buvo kuriama Kraštovaizdžio architektūros studijų programa. VILNIUS TECH šiais metais pasveikino pirmuosius Kraštovaizdžio architektūros bakalaurus ir tik šiais metais startavo Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros programa. „Pirmieji mūsų magistrantai ypatingi. Aš nuolat jiems kartoju, kad jūs turite apsiginti profesinę kvalifikaciją savo darbais, projektais ir ateityje prisidėti prie teisinės bazės kūrimo Lietuvoje“, – dalinasi G. I. Laukaitytė-Malžinskienė.
Iki 2000 m. pasirašytos Europos kraštovaizdžio konvencijos būta į kitus dokumentus integruotų aspektų, svarbių kraštovaizdžiui, tačiau daugiasluoksnis, sujungiantis daugybę skirtingų specialistų, siekiančių kokybiškos aplinkos ir gvildenančių ryšį tarp žmogaus ir gamtos požiūris nuosekliai vystomas būtent pastaraisiais dešimtmečiais.
DOCOMOMO leidinį „Landscape Architecture and Infrastructure of the Twentieth Century“ galima perskaityti šioje nuorodoje.
Nuotraukos: asmeninis G. I. Laukaitytės-Malžinskienės archyvas.
Galerija
