Gegužės 11 d. viešame Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje dr. Kęstutis Barkauskas apsigynė disertaciją „Cementinio kompozito su metakaolino ir stiklo atliekomis atsparumo šarminei korozijai tyrimai“ (technologijos mokslai, medžiagų inžinerija). Disertacija rengta universitete 2018–2023 m. Darbo vadovas –prof. dr. Džigita Nagrockienė (medžiagų inžinerija). Disertacijos gynimo tarybos pirmininkas: dr. Viktor Gribniak (VILNIUS TECH, medžiagų inžinerija). Tarybos nariai: dr. Valentin Antonovič (VILNIUS TECH, medžiagų inžinerija), prof. dr. Marta Kosior-Kazberuk (Balstogės technologijos universitetas, Lenkija, statybos inžinerija), dr. Jurgita Malaiškienė (VILNIUS TECH, medžiagų inžinerija), prof. dr. Danutė Vaičiukynienė (Kauno technologijos universitetas, statybos inžinerija).
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kaupiasi sunkiai utilizuojamos trupinto stiklo atliekos – jų naudojimas cementiniuose kompozituose galėtų padėti spręsti utilizavimo problemą ir mažinti gamtinio smėlio kiekius, tačiau trupintas stiklas mažina atsparumą šarminei korozijai, kuri yra viena pagrindinių cementinių kompozitų irimo priežasčių. Dr. Kęstutis Barkauskas ėmėsi darbo – sukurti atsparų šarminei korozijai cementinį kompozitą, utilizuojant kuo didesnius trupinto ir malto stiklo bei metakaolino atliekų kiekius, pakeičiančius cementą ir smėlį.
„Darbo tema susiformavo dar magistrantūroje – tuo metu gilinausi į šarminės korozijos tyrimus, tad tai buvo savotiška įžanga. Studijų metu dirbau putstiklio gamykloje Druskininkuose. Įmonė daug dėmesio skyrė moksliniams tyrimams, žinioms, kaip pagerinti produkciją, tai paskatino tęsti studijas – verslo ir mokslo sinergija atvedė mane į doktorantūrą. Tai iš dalies galima vadinti industrine doktorantūra, nes buvo naudinga ir man, ir įmonei“, – sako dr. Kęstutis Barkauskas.
Pasak dr. K. Barkausko, jo pasirinkta disertacijos tema yra itin aktuali šiandien, nes sprendžia su aplinkos tarša susijusius klausimus. „Žiedinė ekonomika, aplinkosauga, kova su klimato kaita – šiandien yra pagrindinės visų mokslo sričių temos. Įmonė, kurioje dirbau, perdirba stiklą, bet stiklo atliekų yra daug ir galime perdirbti tik dalį stiklo atliekų, nes ir naudojamas perdirbimo metodas yra brangus, tad likusias stiklo atliekas galima pašalinti iš aplinkos perdirbant paprastesniu būdu ir panaudojant jas cementinėse sistemose. Bet pasireiškia šarminė korozija, tad reikia sprendimų – šia kryptimi ir vyko mano tyrimai. O stiklo atliekų panaudojimas naudingas iš aplikosauginės pusės ir todėl, kad mažiau cemento sunaudojama“, – plačiau apie vykdytą tyrimą pasakoja dr. K. Barkauskas.
Doktorantūros studijos prasidėjo sklandžiai, nes, pasak K. Barkausko, dar magistro studijų metais užsimezgė gražus bendradarbiavimas su darbo vadove prof. dr. D. Nagrockienė. „Pirmaisiais metais doktorantūroje dar buvo studijos, bet jau pradėjau tyrimus. Bestudijuodamas doktorantūroje taip pat buvau išvykęs į stažuotę Balstogės technikos universitete (Lenkija), kur susipažinau su čia vykdomais tyrimais. Trečiame doktorantūros kurse įkūriau savo įmonę ir pradėjau teikti konsultacijas gamykloms, jų gaminamų statybinių medžiagų modifikavimo ir tobulinimo klausimais. Vėliau techninis darbas – disertacijos rašymas“, – pasakoja mokslininkas.
Vis dėlto dr. K. Barkauskas prisipažįsta, kad paskutinieji metai pareikalavo daug jėgų, ypač disertacijos rašymas. Tačiau mokslininkas su užsidegimu dirbo ir į gynimą atėjo pasitikintis savimi. „Gynimui pasiruošti padėjo paskutinieji recenzentų ir ekspertų klausimai, į kuriuos plačiai įsigilinau. Manau, visada naudinga plačiau suvokti temą. Gynimo metu jaučiausi tvirtai ir drąsiai laukiau klausimų. Buvo nedidelis jaudulys prieš pat pristatymą, bet atėjus klausimų etapui viskas klostėsi puikiai“, – sako mokslininkas.
Gynimo metu mokslo daktaras susilaukė ne tik puikių vertinimų už atliktą darbą, kuris turi didelę praktinę vertę, bet ir klausimų apie ateities planus. K. Barkauskas planuoja tęsti mokslinius tyrimus. „Mokslo daktaro laipsnis tai tarsi raktas ar bilietas naujiems darbams. Jei nenaudosi, tuomet tą pačią dieną diplomo galiojimas ir baigsis. Mano artimiausi planai – dešimties mėnesių stažuotė pagal programą „Erasmus+“ į Balstogės technikos universitetą, gynimo metu kaip tik aptariau stažuotės detales su šio universiteto rektore. Ketinu toliau rašyti mokslinius straipsnius. Ir tęsiu konsultavimo veiklą panaudodamas doktorantūroje įgytas žinias. Poreikis mokslui atėjo iš profesinės praktikos, supratau, kad turi turėti žinių“, – ateities planais dalinasi mokslininkas.
K. Barkauskas džiaugiasi, kad artimieji, šeima, darbo vadovė jį palaiko mokslininko kelyje ir kad buvo kartu doktorantūros studijų metu. „Nemeluosiu, artimieji ir šeima buvo apkrauti. Net žmonos močiutė, kuriai 94-eri, bent porą rožančių suplėšė. Bet visi buvo įsitraukę ir palaikė. Jei niekam nebūtų rūpėjęs mano darbas, gal būčiau pasidavęs. Man labai padėjo darbo vadovė, profesorė. Artimųjų ratas ir profesorė padėjo pasiekti tikslą“, – pasakoja dr. K. Barkauskas.
Darbo vadovė planuoja tolimesnį bendradarbiavimą su dr. K. Barkausku
„Dr. K. Barkausko tema yra itin aktuali, nes paliečia betono tvarumo klausimą. Siekdami mažinti cemento panaudojimą betone ieškome sprendimų, kuo jį pakeisti. Betono gamintojai nuolat bendradarbiauja su mokslininkais ieškodami sprendimų, kaip sumažinti cemento ir užpildų kiekį, pakeičiant juos sunkiai utilizuojamomis atliekomis. Vienas sprendimų – sunkiai utilizuojamų atliekų t.y. stiklo ir metakaolino panaudojimas siekiant sumažinti cemento ir smėlio kiekius betone. Atliekomis galime pakeisti net 45-50 proc. betono mišinio. Sukurtos cementinio kompozito sudėtys gali būti naudojamos gaminant atsparius šarminei korozijai cementinius kompozitus su sumažintais cemento ir smėlio kiekiais. Šie veiksniai sudaro galimybę betonų rinkai pasiūlyti sunaudoti didelį stiklo ir metakaolino atliekų kiekį kaip cemento ir smėlio pakaitalus gaminant atsparius šarminei korozijai cementinius kompozitus“, – sako mokslo darbo vadovė prof. dr. Džigita Nagrockienė.
Mokslo darbo vadovės ir dr. K. Barkausko bendradarbiavimas prasidėjo dar magistrantūroje ir sklandžiai tęsėsi doktorantūros studijų metu. Pasak profesorės, svarbu nuolat bendrauti su doktorantais ir motyvuoti juos. „Manau, palaikymas turi visada būti ne tik iš šeimos, bet ir iš darbo vadovo – tiek psichologinis, tiek dalykinis. Svarbu motyvuoti jaunuosius mokslininkus. Stengiuosi susitikti bent kartą per savaitę. Kalbame apie disertaciją, diskutuojame apie vykdomus mokslinius tyrimus, kuria kryptimi toliau judėti, planuojame mokslinius straipsnius. O susidėliodami metinį darbo planą aptariame ir mokslines konferencijas, kuriose būtų galima dalyvauti, be to, padedu doktorantams atrasti ir susiderinti stažuotes kituose universitetuose – mokslininkų mobilumas taip pat labai yra svarbus“, – teigia profesorė.
Užsimezgęs ryšys tarp darbo vadovo bei jaunojo mokslininko nenutrūksta – profesorė bendrauja ir su sėkmingai doktorantūros studijas baigusiais mokslo daktarais, kartu tęsia tyrimus, rašo mokslinius straipsnius, konsultuoja. Numatomas ir tolimesnis bendradarbiavimas su dr. K. Barkausku. „Dr. K. Barkausko temą iš tiesų būtų galima praplėsti į dvi, tris disertacijas. Šiuo metu jis planuoja stažuotę į Balstogės technikos universitetą. Su šiuo universitetu esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį dėl mokslinių tyrimų ir mokslininkų mainų. Jie turi puikią mokslo infrastruktūrą, laboratorijas“, – teigia prof. dr. Džigita Nagrockienė.
Disertacijos gynimo tarybos narė akcentavo tiek tvarumo aspektą, tiek praktinį pritaikymą
Disertacijos gynimo tarybos narė, Balstogės technikos universiteto rektorė prof. dr. Marta Kosior-Kazberuk pagyrė jaunojo mokslininko darbą bei atkreipė dėmesį ir į tvarumo aspektą, ir į praktinį pritaikymą. „Tiek VILNIUS TECH, tiek Balstogės technikos universitetas vykdydami mokslinius tyrimus paliečia tvarumo klausimus, kaip, pavyzdžiui, atliekų utilizavimas. Abi aukštosios mokyklos daug dėmesio skiria tvarumo temai – tikslingai judame šia kryptimi. Svarbu ir tai, kad šiuos darbus galime pritaikyti praktiškai – abu universitetai aktyviai bendradarbiauja su pramonės įmonėmis ir sprendžia praktines problemas“, – sako prof. dr. Marta Kosior-Kazberuk.
Prieš disertacijos gynimą rektorė susitiko ir su VILNIUS TECH rektoriumi bei Statybos fakulteto dekanu. Susitikimo metu buvo kalbama, kaip stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, taip pat apie studentų, dėstytojų ir mokslininkų mainus. „Pakviečiau VILNIUS TECH rektorių bei Statybos fakulteto dekaną atvykti į mūsų universitetą, kad susipažintų su mūsų atnaujinta mokslo infrastruktūra, naujomis laboratorijomis. Turėtume apjungti abiejų universitetų potencialą ir plėsti mokslinį bendradarbiavimą. Mes kalbame apie strateginę partnerystę ir bendrus projektus įvairių Europos Sąjungos švietimo ir mokslo programų kontekste. Esame kaimyninės šalys, Lietuva ir Lenkija turi daug bendro, o mūsų universitetai papildo vienas kitą, tad kartu galėtume pasiekti daugiau“, – teigia Balstogės technikos universiteto rektorė.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje.
Su dr. Kęstučio Barkausko moksliniais straipsniais galite susipažinti čia.
Galerija
