Stojantiesiems

Elitinės VILNIUS TECH studijos: moderniųjų technologijų matematika

Kovo 4, 2022

Moderniųjų technologijų matematikos studijas Vilniaus Gedimino Technikos universitete (VILNIUS TECH) baigusieji kuria algoritmus ir dirbtinio intelekto sprendimus. Ketinantiems šiuos mokslus rinktis būsimiesiems studentams patartina pirmiausia atsakyti į kelis paprastus klausimus.

Pavyzdžiui, ar man tai įdomu, ar ateityje galėsiu daryti tai ką noriu, ar nebijau persidirbti. 

Nuo atsakymų priklausys ar norite ir pajėgsite prisijungti prie moderniųjų technologijų matematikos elito, teigia Matematinio modeliavimo katedros vedėjas prof. Raimondas Čiegis.

Kasmet, į Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Moderniųjų technologijų programą priimami studentai, su kuriais dėstytojai dirba asmeniškai, tiesiogiai suteikdami reikalingų žinių.

Baigusieji šias VILNIUS TECH studijas arba tęsia mokslus elitiniuose pasaulio aukštosiose mokyklose, kaip britų Oksfordo ar Kembridžo universitetai, arba kviečiami į tas Lietuvos ir pasaulio verslo įmones bei įstaigas, kuriose iš esmės niekas kitas sprendimų įgyvendinti negali įgyvendinti. 

Šias studijas baigusi bakalaurė Alina Neznanova šiuo metu kuria gamybos procesų reguliavimo programą išskirtinius daiktų interneto sprendimus kuriančioje pasaulinėje kompanijoje „Teltonika“. Monika Raitelaitytė dirba su virusais – nuo kompiuterinių iki realių, tokių kaip COVID-19.
Dar labiau į medicinos sritį yra pasinėręs Mark Fukson – jis kuria algoritmus operuojantiems chirurgams. 

„Mūsų mokslas dabar yra „pastumtas“ į informatikos kryptį. Tai visiškai suprantama“, – pabrėžia Matematinio modeliavimo katedros docentas Andrėj Bugajev. 

Dievas yra matematika

„Matematikos studentui nepakanka paaiškinti, kaip prisukti ar atsukti varžtelį. Mes siekiame rasti racionalų problemos sprendimo būdą“, – pasakoja prof. R. Čiegis.

Anot jo, pasitelkus matematikos mokslus, galima mėginti įrodyti Dievo buvimą.

„Gauname atsakymus, o  po to įrodome, kad visi teiginiai yra neteisingi. Tai, kad teiginiai neteisingi nepakeičia klausimo esmės: yra Dievas ar  jo nėra. Nes klausimas taip ir liko neatsakytas. Tiesiog pasiekėme rezultatą, kad kai kuriuos teiginius atmetėme ir reikia ieškoti kitų“, – kalba katedros vedėjas. 

Jis pabrėžia, kad VILNIUS TECH studijos jokiu būdu netrukdo išsakyti savo nuomones. Svarbiausia, sako prof. R. Čiegis, kad studentas suprastų „apie ką galvoti ir  kaip savo galvojimą pagrįsti“.

Paklaustas ar moderniosios matematikos studijoms reikalingos kokios nors specialios žinios, A. Bugajev pabrėžia, kad svarbiausia, jog pradėtų studijuoti matematiškai raštingas studentas – viso kito galima išmokti. 

„Nepagrįsta nuomonė, kad čia yra beprotiškai sunku: jeigu mokysiesi – viską įveiksi. Studijuojant matematiką, žinoma, reikia žinių, bet jos pasiekiamos lengviau nei moksleiviams dažnai atrodo“ , – ragina rinktis Moderniųjų technologijų matematikos studijas docentas A. Bugajev. 

„Nėra taip, kad mes studentą tiesiog farširuojame žiniomis. Studentai gauna daug praktikos. Programavimo taip pat. Dabar trečiakursiams dėstau finansinį modeliavimą ir matau, kad jie jau geriau už mane programuoja, ir jau man pataria, kur ir ką reikėtų  geriau padaryti“, – sako Matematinio modeliavimo katedros docentė Teresė Leonavičienė.  

Jeigu neketinate likti tiesiog IT programuotoju – rinkitės Moderniųjų technologijų matematiką:
•    Ji skirta tiems, kurie nori lengvai susieti realybę su matematika, o matematikos jėgą panaudoti realybės gerinimui;
•    Tiems, kurie nori vystyti skaitmeninį pasaulį kurdami naujas paslaugas ir technologijas;
•    Tiems, kurie nori suprasti, kaip šiuolaikinės ir ateities technologijos statomos ant galingo matematinio fundamento ir kaip funkcionuoja skaitmeninis pasaulis.

„Studijos nėra lengvos. Mes nesiūlome suvalgyti pyragaitį“, – pabrėžia prof. R. Čiegis. 

Tačiau, studijos garantuos, kad baigę jas įsiliesite į pasaulio matematikos ir programavimo elitą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau