Stojantiesiems

Energetikos sektoriaus stipendijos: ketvirtus metus iš eilės investuotojama į rytojaus lyderius

Birželio 11, 2025

Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikianti integruota energetikos paslaugų bendrovė „Ignitis grupė“ skatina šalies moksleivius rinktis elektros ir energijos inžinerijos krypčių studijas. Siekdama į energetikos sektorių pritraukti daugiau naujų talentų, bendrovė ketvirtus metus iš eilės skirs stipendijas šias bakalauro studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirinkusiems studentams. Stipendijoms kitiems mokslo metams iš viso yra numatyta skirti 300 tūkst. eurų. Į jas kitais mokslo metais galės pretenduoti 60 pirmakursių ir 40 antrakursių.

„Ignitis grupė“ pasirašė sutartis su devyniomis aukštosiomis šalies mokyklomis, kurių elektros ir energijos inžinerijos studijų kryptis pasirinkusiems studentams per 2025-2026 mokslo metus bus suteikiamos 300 eurų dydžio mėnesinės stipendijos, kurios bus mokamos 10 mėnesių. Stipendijų skyrimu, pagal numatytą tvarką, rūpinsis pačios elektros ir energijos inžinerijos studijų programas organizuojančios aukštosios mokyklos.

„Energetikos sektorius Lietuvoje yra labai svarbus, prisidedantis prie šalies ekonominės gerovės. Moksleivių susidomėjimas šia sritimi yra esminis, norint plėtoti efektyvų ir tvarų energetikos sektorių, kuris patenkintų visų Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų poreikius. Mūsų tikslas – įkvėpti vis daugiau moksleivių atrasti savo vietą energetikos pasaulyje“, – sako #EnergySmartSTART programos vadovė Giedrė Žlibinienė.

Stipendijos yra įvairias energetikų iniciatyvas vienijančios informacinės ir edukacinės programos #EnergySmartSTART dalis. Anot G. Žlibinienės, ketvirtus metus skiriamos stipendijos yra papildoma paskata pasirinkti energetikos studijos, ir gali prisidėti prie energetikos bei inžinerijos specialybių populiarumo didinimo.

„Inžinerinės specialybės Lietuvoje populiarumu vis dar nusileidžia socialinių ar humanitarinių krypčių studijoms. Energetikos sektoriuje specialistų reikia ir reikės visada, todėl būtina užtikrinti jų pritraukimą į darbo rinką. Ir toliau planuojame ne tik steigti stipendijas, bet ir tęsti šviečiamąją veiklą – pažindinti moksleivius su energetikos sektoriumi ir jo galimybėmis“, – sako G. Žlibinienė.

„Ignitis grupės“ paramą stipendijoms gaus 9 aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetui ir VILNIUS TECH skiriama po 54 tūkst. eurų. Vilniaus kolegija gaus 45 tūkst. eurų, Klaipėdos valstybinei kolegijai skiriama 30 tūkst. eurų, Lietuvos inžinerijos kolegijai ir Kauno kolegijai – po 27 tūkst. eurų, Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio kolegija ir Klaipėdos universitetas gaus po 21 tūkst. eurų.

#EnergySmartSTART programa yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Programa jungia įvairias energetikos įmonių iniciatyvas – ekskursijų moksleiviams ir susitikimų su specialistais organizavimą, stipendijas studentams, supažindinimą su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis. Daugiau apie programą galima sužinoti interneto svetainėje www.energysmartstart.lt.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau