Spalio 1 d. VILNIUS TECH Elektronikos fakultete ABB organizuotame „Energijos vartojimo efektyvumo simpoziume“ energetikos, mokslo, verslo ir pramonės atstovai diskutavo, kaip keičiasi energijos vartojimo aplinka Lietuvoje, kokių sprendimų reikės artimiausiais metais ir kur slypi didžiausios galimybės sutaupyti energijos.
Šių metų simpoziumo centre buvo ne tik energijos taupymas, bet ir platesnis klausimas: kaip efektyvus energijos vartojimas gali padėti Lietuvai augti, išlikti konkurencingai ir pasirengti didėjančiam energijos poreikiui?
Lietuvos energetikos tikslai: pažanga ir dar neįgyvendinti uždaviniai
Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė pristatydama Lietuvos energetinio efektyvumo kelią iki 2030 m., apžvelgė šalies pažangą, iššūkius ir didžiausią energijos taupymo potencialą turinčias sritis.
Jos pristatytais duomenimis, 2021– 2030 m. Lietuva yra įsipareigojusi sutaupyti 39,3 TWh galutinės energijos. Iki šiol jau buvo sutaupyta 26,24 TWh, arba 67 proc. numatyto tikslo. Vis dėlto išlieka svarbus uždavinys užtikrinti, kad likusi dalis būtų pasiekta laiku.
Panelinėje ekspertų diskusijoje Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad Lietuvai svarbu į energetikos transformaciją žvelgti kompleksiškai. Pasak jos, ilgalaikiai tikslai neapsiriboja vien elektros gamybos didinimu. Ne mažiau svarbios transporto elektrifikacijos, pastatų renovacijos, atsinaujinančiosios energetikos ir atliekinės šilumos panaudojimo iniciatyvos, padedančios mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti šalies energetinį atsparumą.
Augantis elektros poreikis – iššūkis ir galimybė Lietuvos ekonomikai
Vienu pagrindinių simpoziumo klausimų tapo Lietuvos pasirengimas augančiam elektros poreikiui. Diskusijos dalyviai sutarė, kad energetikos sistemos plėtra turi būti glaudžiai susieta su valstybės ekonominės raidos kryptimi, investicijų politika ir verslo poreikiais.
„Jeigu valstybė nusprendžia, kad mūsų strateginė kryptis yra didinti elektros vartojimą, pritraukti verslus ir būti valstybe, kuri eksportuoja energiją, vadinasi, mums reikia investicijų į energijos gamybą“, – teigia „Enefit“ verslo segmento vadovas Romas Urbonas. Anot jo, tam būtina aiški ir nuosekli valstybės strategija, leidžianti verslui priimti ilgalaikius investicinius sprendimus. Politika ir verslas turi judėti ta pačia kryptimi.
ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pabrėžė, kad augant elektros poreikiui būtina derinti reguliacinius, investicinius ir infrastruktūros sprendimus. Pasak jo, ypač svarbu apsibrėžti, kokias ekonomikos šakas Lietuva sieks aktyviausiai plėtoti ateityje. Tai padėtų kryptingai planuoti energetikos infrastruktūros plėtrą ir reikalingas investicijas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į sparčiai augančią duomenų centrų reikšmę: „Svarbu pabrėžti, kad apie 60 proc. duomenų centrų suvartojamos energijos tenka informacijos apdorojimui, kita likusi dalis skiriama jų veiklai užtikrinti, įskaitant aušinimo sistemas ir pagalbinę infrastruktūrą. Todėl kartu su atsinaujinančiosios energetikos plėtra būtina užtikrinti ir stabilų energijos tiekimo pagrindą. Taip pat planuojant ir projektuojant investicijas, svarbu vertinti įrangos energetinį efektyvumą per visą jos gyvavimo ciklą.“
Ekspertų diskusijoje Justinas kaip vieną svarbių infrastruktūros projektų išskyrė planuojamą elektros jungtį „Harmony Link“, kuri ateityje galėtų sustiprinti Lietuvos energetinės sistemos lankstumą ir sudaryti palankesnes sąlygas naujoms investicijoms.
„Šiuo metu Lietuva vis dar importuoja dalį elektros energijos ir veikia regione, kuriame elektros kainos yra aukštesnės bei labiau svyruojančios nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Todėl planuojant investicijas ir projektuojant naujus sprendimus energijos vartojimo efektyvumas turi būti vienas svarbiausių prioritetų. Tai naudinga ne tik aplinkosaugos požiūriu, nes padeda mažinti CO₂ emisijas, bet ir ekonomiškai, nes mažina gamybos sąnaudas ir didina Lietuvos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje“, – teigia Justinas Pesliakas.
Tvarumo konsultantė ir „Agenda’50“ direktorė Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė teigia, kad Lietuvoje energijos poreikis neišvengiamai auga, bet ar tai taps Lietuvos konkurencingumo varikliu, ar kliūtimi, priklausys nuo mūsų gebėjimo planuoti tinklo plėtrą, užtikrinti efektyvesnį vartojimą ir pasidalinti atsakomybe tarp valstybės, verslo, savivaldybių ir mokslo. „Renginio diskusija parodė, kad nors kalbame apie tai, ar užteks elektros tam tikruose regionuose, ar gebėsime panaudoti atliekinę šilumą ar tiekti centralizuotą vėsą, kurti energetines bendruomenes, tačiau esminis klausimas yra, ar pakankamai greitai priimsime nacionalinio ar vietos lygmens sprendimus, kurie leis energiją panaudoti išmintingai“, – pažymi Viktorija.
Technologinės inovacijos formuoja ateities energetiką
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros asistentas, dėstytojas dr. Jonas Vanagas savo pranešime daugiausia dėmesio skyrė technologijoms, kurios artimiausiais metais gali iš esmės pakeisti energijos gamybos, kaupimo ir vartojimo modelius.
Mokslininkas pristatė energijos kaupimo sprendimus, nuolatinės srovės mikrotinklus, elektrocheminės energetikos galimybes, naujos kartos saulės elektrines bei šiluminės energijos saugojimo technologijas. Pasak jo, būtent šios technologijos ateityje leis efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius, didinti energetikos sistemos lankstumą ir geriau prisitaikyti prie augančių energijos poreikių.
Pranešime taip pat pristatytos dirbtiniu intelektu paremtos energetikos planavimo ir valdymo galimybės bei inovatyvūs energijos kaupimo sprendimai. Šios technologijos gali tapti svarbia energetikos transformacijos dalimi, leidžiančia efektyviau panaudoti pagamintą energiją ir mažinti energijos sistemos disbalansus.
Bendradarbiavimas – būtina sąlyga energetikos pažangai
Renginio dalyviai sutarė, kad augančiam elektros poreikiui ir spartėjančiai energetikos transformacijai reikia ne tik technologinių inovacijų, bet ir aiškios strateginės krypties, investicijų bei glaudaus valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimo.
ABB organizuojamas „Energijos vartojimo efektyvumo simpoziumas“ siekia skatinti šį dialogą ir dalytis praktinėmis bei mokslinėmis įžvalgomis, padedančiomis kurti efektyvesnę, konkurencingesnę ir tvaresnę Lietuvos energetikos ateitį.
Galerija
