Europos klimato pakto ambasadorius S. Barsteiga: „Svarbu, kad žmonės suvoktų pasekmes klimatui“

Vasario 28, 2025
Vasario pradžioje Europos komisija išrinko 10 naujų Europos klimato pakto ambasadorių – vienu jų tapo VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga. Ši iniciatyva skatina gyventojus, bendruomenes ir organizacijas siekti klimatui neutralios Europos, todėl  ambasadorių užduotis – dalintis žiniomis apie klimato iššūkius, bendradarbiauti ieškant veiksmingų sprendimų bei palaikyti vieni kitus, įgyvendinant tvarumo tikslus.
 
Pirmasis tikslas – skatinti žinių valorizaciją

S. Barsteiga pasakoja, jog tiek moksle, tiek versle vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp žinių ir jų vertės bei mokslinių tyrimų, inovacijų ir praktinio jų pritaikymo. „Mes kuriame, vystome idėjas, bet kokia jų galutinė prasmė? Ar sudėję visus mokslinius tyrimus ir rezultatus į vieną vietą sukursime didesnę vertę visuomenei? Jei ne, tai kodėl? Ar kažką darome ne taip? Jei taip, tai ką?“, – svarsto kompetencijų vadovas. 
 

2024 m. Europos vadovų taryba priėmė išvadas dėl žinių valorizacijos stiprinimo. Žinių valorizacija – tai socialinės ir ekonominės vertės kūrimo iš moksliniais tyrimais ir inovacijomis įgytų žinių procesas. Pasak S. Barsteigos, tai pasiekiama duomenis, praktinę patirtį ir mokslinių tyrimų rezultatus paverčiant produktais, paslaugomis, sprendiniais ir žiniomis grindžiama politika, kurie būtų naudingi visuomenei.
 
„Sėkmingai žinių valorizacijai reikia trijų elementų: technologinės pažangos, strateginio valdymo ir vertybinės orientacijos. Maksimali sinergija reikalauja ne tik pavienių pastangų, bet ir sisteminio pokyčio. Esu tikras, kad didžiausias proveržis laukia pergalvojant ir perkuriant mūsų bendradarbiavimo modelį. Tai neapsiriboja vien noru, idėja ar gražiomis mintimis – bendradarbiavimą turi skatinti struktūra ir sistema.
 
Juk būtų nuostabu, jei tiesiog atlikdami savo darbą natūraliai prisidėtume prie kitų departamentų, įmonių ar įstaigų tikslų įgyvendinimo. Manau, kad tai ne tik įmanoma – tai būtina, jei siekiame realios žinių valorizacijos“, – sako naujasis Europos klimato pakto ambasadorius.


 

Duomenys – neišnaudojami resursai
 
Vienas pirmųjų dalykų, reikalingų valorizacijai pasiekti – tai išgryninti ir struktūrizuoti duomenys bei informacija. „Tam, kad duomenys taptų realia vertės kūrimo priemone, reikia didelių investicijų – ne tik finansinių, bet ir infrastruktūrinių bei žmogiškųjų.  Jeigu neturime šio resurso ir negalime tinkamai interpretuoti duomenų, mūsų rezultatai dažnai tampa fragmentiški. Aš manau, kad mes neišnaudojame nei pusės savo ir Lietuvos galimybių. 
 
Matydamas, kad man pačiam ir kitiems trūksta informacijos, prieš kelias savaites ėmiausi vidinės informacijos dalinimosi iniciatyvos. Po truputį savo veiklą perkelinėjų į Climate neutral solutions „Sharepoint“ portalą, kuriame siekiu sutelkti skirtingų sričių VILNIUS TECH mokslininkus dalintis savo žiniomis bei kompetencijomis aplinkai palankių ir klimatui neutralių sprendimų  srityje, ieškoti bendrų skirtingų mokslo sričių sąlyčio taškų ir sprendimų, galinčių prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pasakoja kompetencijų centro vadovas.
 
S. Barsteiga toliau pasakoja, jog tikslas, – kad ateityje šioje platformoje (ar naujoje jos versijoje) kiekvienas mokslininkas ar studentas galėtų pasidalinti bei rasti kitų paskelbtą informaciją jiems svarbiais klausimais, kadangi šiuo metu situacija tokia, jog vienos srities specialistas daro vieną, kitas – kitą, tačiau nežino apie jų abiejų gaunamus rezultatus, kuriuos būtų galima apjungti ieškant naujų sprendimų įtraukiant verslą, institucijas ir visuomenę. 
 
Šioje platformoje viskas – vykdomi projektai, jų rezultatai, leidiniai, darbuotojų paieška – būtų integruota vienoje vietoje. Prireikus, bendruomenė galėtų tuo pasinaudoti, apjungti ir galbūt toliau ieškoti sprendimų kartu. „Juk mes iššvaistome nemažai laiko ir energijos ieškodami informacijos arba darydami tą patį darbą atskiruose skyriuose kelis kartus. Ar sudėję šį atskirai atskiruose skyriuose atliktą darbą į vieną dėžutę padidintume vertę? Jei ne, tai ką taip darome ne taip?“  
 
S. Barsteigos teigimu, tokios dalinimosi platformos galėtų padėti mokslininkams ir mokslo administracijai pradėti mąstyti ir už savo srities lauko ribų (Out Of The Box), kitaip sakant – atsiradus problemai, sugebėti pamatyti jos sprendimo būdą ir kitose mokslo srityse, pavyzdžiui, kaip viename padalinyje kuriamą medžiagą panaudoti ir kitais būdais. „Dažnai tokiu atveju mokslininkas mato būdus tik per savo mokslo tyrimų prizmę. Tačiau ir verslui, ir visuomenei, ir mums kaip bendruomenei svarbu žinoti, kokios yra alternatyvos kitose srityse. Tik žinant visas mūsų galimybes galėsime  jas tinkamai suintegruoti viduje ir su išorės partneriais – tokiu būdu sukursime didesnę vertę.“
 
Suvokti pasekmes – būtina
 
Dar vienas tikslas – keisti visuomenės mąstymą klimato kaitos klausimais. Pasak kompetencijų centro vadovo, tiek paprastiems žmonėms, tiek mokslininkams, verslininkams ar kitiems inovatoriams svarbu suvokti ir kritiškai įvertinti, kokį poveikį bei sąlyginai pamatuojamą vertę klimatui, jo neutralumui, biologinei įvairovei ir t.t. daro jų vykdomi veiksmai bei projektai.
 
„Kodėl mes turime permąstyti tai, ką darome, puikiai iliustruoja dokumentinis filmas „Climate Extremes“, kuriuo stengiuosi dalintis ir didinant supratimą apie klimato poveikį mūsų aplinkai. (Filmą galite rasti čia: ClimateExtremes(FullDocumentary).mp4)
 
Kiekvienas kūrėjas turėtų pagalvoti, kokios pasekmės laukia sukūrus tą produktą, arba kitaip – koks bus produkto gyvavimo ciklas (ang. product life cycle). Kiekvienas daiktas kada nors ateityje taps nebenaudojamu, galbūt bus išardytas ir/arba taps atlieka. Todėl norėčiau, kad kūrėjai nuo pat produkto kūrimo pradžios pagalvotų apie tai, kas jam nutiks pasibaigus tarnavimo laikui ir kaip galima jį sukurti kuo labiau neutralų klimatui“, – paaiškina S. Barsteiga. 
 
Kompetencijų centro vadovas priduria, jog toks pokytis žmonių mąstyme galėtų būti diegiamas universitetuose, pavyzdžiui, į visų studijų programas įtraukiant klimatui neutralių sprendimų ieškojimą ne tik savo, bet ir kitose srityse, sujungiant skirtingų fakultetų studentus. „Tai tik vienas iš variantų – jų galima prigalvoti ir daugiau, svarbu, kad tas noras pokyčiui ateitų iš mūsų pačių.“

Galerija

Panašios naujienos

Pirmasis susitikimas su naujaisiais doktorantais
Pirmasis susitikimas su naujaisiais doktorantais
Įvyko pirmasis į VILNIUS TECH šiais metais įstojusių doktorantų susitikimas, tapęs ne tik proga susipažinti su nauju studijų etapu, bet ir išgirsti keletą paprastų, tačiau svarbių patarimų, galinčių praversti per visus ketverius doktorantūros metus. Sveikindamas naujuosius doktorantus, Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas linkėjo nebijoti išbandyti naujų dalykų ir neapsiriboti vien tuo, kas tiesiogiai susiję su disertacijos tema. Projektai, bendradarbiavimas su kitų sričių tyrėjais ar naujos veiklos gali tapti galimybe išmokti dirbti komandoje, įgyti naujų kompetencijų ir geriau suprasti, kokį kelią norisi rinktis ateityje. Prorektorius taip pat ragino doktorantus neapsiriboti savo aplinka ir bendrauti su kolegomis iš kitų šalių, naudotis universiteto turima ir vis atnaujinama infrastruktūra, išbandyti save pedagoginėje veikloje, ir, kas labai svarbu studijų kelyje, – nepabijoti prašyti pagalbos. Savo kalbą prorektorius baigė įkvepiančia JAV lengvaatlečio Jim'o Ryun'o citata: „Motyvacija yra tai, kas jus paskatina pradėti. O įprotis yra tai, kas jums neleidžia sustoti.“ Tuo metu Doktorantūros mokyklos direktorė doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė pasidalino praktiniais patarimais, praversiančiais kiekvienam studentui: visų pirma, neatidėlioti reikalų iki paskutinės minutės ir laiku spręsti kylančius iššūkius, užsirašyti mintis bei idėjas vos tik joms kilus, kad šios nepasimirštų. Taip pat – atsiradus kitiems įsipareigojimams, studijų nenukelti į ateitį, kadangi universitetas siūlo puikias galimybes derinti mokslus su kasdieniniu gyvenimu. Dar vienas svarbus patarimas –  aktyviai bendrauti tarpusavyje, megzti kontaktus ir kurti tarpdisciplininius ryšius, kurie šiuolaikiniame moksle tampa vis svarbesni. Šiemet VILNIUS TECH doktorantūros studijas pradeda 49 nauji doktorantai, tarp jų – ir 10 užsienio studentai, o penki – laimėję vietas LMT. Šiais metais buvo laimėtos trys podoktarantūros (post-doctoral) LMT vietos. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo vidurio įvyko 26 gynimai, o šiais kalendoriniais metais planuojami iš viso 34 gynimai. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo vidurio buvo atliktos 107 trumpalaikės ir ilgalaikės išvykos.
Plačiau
Naujos galimybės, ieškom: Project Chief Researcher acting in Transport research group
Naujos galimybės, ieškom: Project Chief Researcher acting in Transport research group
Location: SustAInLivWork Centre of Excellence (CoE) (Artificial Intelligence Excellence Centre at Kaunas University of Technology, Kaunas, Lithuania). The role requires on-site presence at KTU, with the possibility of partial remote work Reports to: Project expert acting as Head of the AI Research HUB of SustAInLivWork Centre of Excellence (CoE). Contract type: Project-based contract until 31 August 2029. Remuneration package: 40.03 EUR per hour (Gross income (in Lithuanian, BRUTO) is the amount of salary or wages paid to an individual by an employer before any deductions are taken) Application start date: 02 September 2026 MAIN DUTIES AND RESPONSIBILITIES Provide scientific leadership in AI for intelligent transport systems, smart mobility, and logistics; Initiate and lead research, experimental development, and innovation (R&D/I) projects, including industry-driven projects, Horizon Europe, and other national/international programmes; Develop and apply advanced AI solutions for logistic, transport and mobility systems, including predictive analytics, real-time decision-making, and autonomous or semi-autonomous systems; Lead interdisciplinary collaboration between AI experts, transport engineers, and domain specialists in mobility and logistics; Establish and strengthen collaborations with transport operators, logistics companies, public authorities, and international research institutions; Ensure high-quality scientific output, including Q1 publications, datasets, open-source tools, prototypes, and demonstrators; Supervise PhD students and mentor early-stage researchers; Contribute to proposal preparation and coordination of international research consortia;   REQUIREMENTS FOR THE CANDIDATE PhD degree in Informatics (N009), Informatics Engineering (T007) or Transport Engineering (T003); Qualification level equivalent to Senior Researcher / Principal Investigator; Proven scientific track record, including at least five peer-reviewed publications (preferably in Q1/Q2 journals) in AI for transport, mobility systems, Unmanned Aerial Vehicle (UEV) or related domains; At least 3 years of experience in national/international R&D/I projects related to intelligent transport systems, mobility, logistics, or smart infrastructure (e.g., traffic analysis, fleet management, autonomous systems, UEV, smart scheduling and optimization); Experience in applying AI methods such as machine learning, deep learning, computer vision, or data-driven optimization in transport, mobility, intelligent routing, and other contexts; A minimum of 1 year of experience in supervising R&D/I research projects or teams in AI, transport, or related domains; Strong understanding of real-world transport and mobility systems (e.g., telematics, IoT, and vehicle data) with the ability to translate complex real-world challenges into robust, scalable, and deployable AI solutions in operational environments; Strong leadership, organizational, and interdisciplinary collaboration skills; Experience in collaboration with industry or public sector stakeholders (e.g., transport authorities, mobility service providers) is considered an advantage. Language proficiency: Lithuanian (C1) and English (C1) Benefits Leadership role in a Centre, shaping the future of AI in transport and logistics; Opportunity to lead high-impact international R&I projects (e.g., HE, Digital Europe) Access to cutting-edge research infrastructure, including HPC resources, industrial robots, UEV, advanced IoT devices, AI testbeds, and experimental platforms for large-scale testing, simulation, and real-world deployment. Strong collaboration ecosystem with transport and mobility stakeholders Support for building and leading your own research team, including PhD students, postdoctoral researchers, and interdisciplinary experts; Dedicated support for grant development and project management; Opportunities for scientific excellence and visibility, including publications, keynote talks, and participation in global AI networks. Method of Applications’ Submission and Closing Date for Applications Please submit all the required documents by email cv@ktu.lt Applications must be submitted by 16 September 2026 (inclusive). The list of documents that each Applicant must submit: The Curriculum Vitae (narrative CV) clearly outlining how the applicant meets the position requirements. Copy of diploma(s) certifying higher education. Copy of PhD diploma. Any other supporting documents the applicant considers relevant. Equal Opportunity Statement: The Employer does not discriminate on the basis of race, religion, colour, national origin, gender, sexual orientation, age, marital status, or disability status.  
Plačiau