„Ko reikia ateities profesijoms?”, – tokį klausimą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienose” kėlė politikas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) partijos pirmininkas Gabrieliaus Landsbergis. Studentams skirtoje paskaitoje charizmatiškasis politikas išsakė savo nuomonę apie dabartinę šalies padėtį ir tai, kas, jo nuomone, yra Lietuvos ateitis.
Paskaitą G. Landsbergis pradėjo nuo klausimo, ką Lietuva galėtų padaryti dabar, kad gyvenimas pagerėtų? Kaip vienintelį tinkamą mūsų valstybei pavyzdį jis pateikė Airiją – ši valstybė tam, kad suklestėtų, pradėjo traukti investicijas. Būtent tokį scenarijų politikas siūlo ir Lietuvai. Jis pastebėjo, kad investicijoms labai svarbūs yra keli faktoriai: mokeščių sistemos stabilumas, įstatymų stabilumas, darbo jėgos išsilavinimas. Nuo šių dalykų priklauso, kaip investuotojai vertina rinką, į kurią nori įsilieti.
Dabar pasaulyje vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija – technologinis proveržis, kai robotai padaro viską greičiau ir geriau nei žmonės. Ji yra lėta ir kol kas mažai pastebima, bet ji vyksta, tačiau šio proceso neįmanoma paneigti. G. Landsbergis iškėlė klausimą, kokį planą turi Lietuva, kad po 10–15 metų galėtų išlikti konkurencinga, jeigu dabar mes galime konkuruoti tik pigia darbo jėga. Reikia pabrėžti, jog pasaulyje fabrikai jau yra labai stipriai mechanizuoti, tad daugelis darbuotojų netenka darbo vien dėl to, kad tai už juos nudirba robotai.
„Lietuva vis dar yra tarp tų valstybių, kurios konkuruoja pasaulyje dėl tokių įmonių atvykimo. Mes turime „Investuok Lietuvoje“, kuri važinėja po visą pasaulį, ieško tokių fabrikų, siūlo jiems įvairias sąlygas, kad jie perkeltų panašias įmones į mūsų. Mes suprantame, kad artėjame prie naujos eros, naujo laikmečio, kai konkuruoti tampa nebeįmanoma“, – didžiausiose VGTU istorijoje „Karjeros dienose“ kalbėjo G. Landsbergis, pasak kurio, vienintelė išeitis yra švietimas.
„Švietimas ir jo kokybė tampa ateities valiuta. Valstybės, kurios turės gerą švietimo sistemą, eis į priekį, o kitos, deja, bus Bangladešas. Dabar mes turime ne diskutuoti ar vykdyti greitas ir mažai naudos atnešančias reformas, bet keisti švietimo sistemą iš esmės. Turime grįžti atgal ir viską kurti iš naujo – tik tada galėsime judėti į priekį. Reikia ugdyti kūrybingą žmogų, nes tik jis galės sukurti pridėtinę vertę. Jei mes to nesuprantame – jau pralaimėjome“, – savo kalbą baigė politikas.
Parengė Samanta Jurkuvėnaitė
Galerija
