Gyvybes gelbėjantys herojai, į kuriuos tikimės niekada nesikreipti

Liepos 13, 2018

Popkultūrinė ir svajinga herojaus sąvoka keitėsi per amžius – nuo dievobaimingo šventojo, drąsaus riterio, komikso veikėjo iki pirmojo kosmonauto. Tačiau nelaimei ištikus pagalbos šauksmą nukreipiame į kasdien gyvybes gelbėjančius herojus: gydytojus, policininkus, ugniagesius. Jeigu pirmųjų dviejų išvardintų specialybių atstovus tenka kartais sutikti net nelaimei neatsitikus, pagalbos į ugniagesį tikimės niekada nesikreipti – geriau džiaugtis ugnies romantika, nei susidurti su jos naikinamosios galios pasekmėmis. Tuo, kad iš tiesų galėtume saugiai grožėtis liepsnomis, rūpinasi gaisrinės saugos specialistai, kuriuos parengia tik viena aukštoji mokykla Lietuvoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Su ugnimi siejama tiek žmogaus buities komforto evoliucija, tiek didelės nelaimės. Keičiantis gyvenimo standartui, būsto tipologijai, architektūros tendencijoms ir statinių kokybei, kyla ir tam tikri saugumo reikalavimai. Deja, statistinio piliečio žinios apie neatsakingo elgesio sukeliamus pavojus yra menkos, kaip ir žinios apie veiksmus, kurių negalima, o kuriuos būtina atlikti gyvybei pavojingos situacijos metu. „Akivaizdu, kad gaisrinės saugos specialisto užduotis – ne tik užtikrinti žmonių saugumą tam tikrais prietaisais ar inžinieriniais sprendimais statiniuose, bet ir edukuoti, kaip tinkamai naudotis suteiktais privalumais, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo nelaimių. Tai darbas, reikalaujantis nuolatinio bendradarbiavimo tiek su kitų sričių inžinieriais, tiek su statybininkais ir architektais ir, kas svarbiausia, kasdieniais objektų vartotojais – gyventojais, darbuotojais“, – sako  VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. Ritoltas Šukys.

Anot jo, būtina suprasti, jog gaisrinės saugos priemonių taikymas – tai raktas, gebantis užkirsti kelią tragedijai, tad šios srities specialistai yra gyvybiškai svarbūs. Neretai tai inžinieriai, derinantys darbą Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Gaisrinių tyrimų centre, projektavimo įmonėse, statybose su ugniagesio uniforma.

Nors gaisrinės saugos specialisto pagrindinės užduotys – užtikrinti žmonių gyvybės, sveikatos bei turto apsaugą nuo gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių, pašalinti jų padarinius, jis geba ir valdyti ugnį, ir suteikti pagalbą nuo jos nukentėjusiems. Tai darbas reikalaujantis daug drąsos ir, kas įdomu, traukia vis daugiau moteriškos lyties atstovių. VGTU leidžiamo žurnalo „Sapere aude“ numeryje galima perskaityti pokalbį su Irmante Baranauskaite, ugniagese gelbėtoja, kuri šiuo metu derina itin rizikingą darbą su gaisrinės saugos studijomis. 

Kad tiek ugniagesiai, tiek gaisrinės saugos specialistai nusipelnė bendro modernių laikų herojaus vardo sutinka ir VGTU antrakursė Viktorija Bagdanavičiūtė: „Kartu siekiame tų pačių tikslų – užtikrinti ir kontroliuoti gaisrinę saugą, spręsti gaisrinės saugos klausimus ir, kas svarbiausia, apsaugoti žmogaus gyvybę“. Neseniai iš studijų mainų programos Slovakijoje grįžusi mergina noriai dalinosi įspūdžiais iš praeitais metais atliktos praktikos, kurios metu, kaip ir Irmantė, kovojo su liepsnomis. „Pirmieji du studijų metai daugiausiai orientuoti į teorinę dalį, o likę du labiau specializuoti, kad kuo geriau įsisavintume kas yra gaisrinė sauga ir kaip viskas veikia. Tiesa, po pirmųjų studijų metų jau turime galimybę susipažinti su savo specialybe iš arčiau, nes atliekame dviejų savaičių praktiką. Pirmąją praktikos savaitę praleidau Bendrajame pagalbos centre, kur stebėjau kaip priimami pagalbos skambučiai, kaip yra išsiunčiama pagalba į nurodytą vietą ir Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, važiuodavau kartu tikrinti gautų skundų dėl gaisrinės saugos pažeidimų mokyklose, ofisuose, namuose. Taip pat kartu vykau tirti neseniai įvykusių gaisrų. Antrąją savaitę turėjau galimybę praleisti III-iojoje gaisrininkų komandoje, kurioje pajaučiau ką reiškia dėvėti ugniagesio gelbėtojo kovinę aprangą ir važiuoti į gautą iškvietimą. Po trečiojo kurso turėsime dar vieną praktiką, kuri bus dviejų mėnesių, todėl galiu drąsiai teigti, jog būsimiems specialistams yra suteikiamos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.“

Taigi, kam yra aktualios gaisrinės saugos žinios? Iš tiesų – visiems. Kiekvienas atsakingas pilietis privalo susipažinti su tinkamo elgesio gaisro, avarijos, stichinės nelaimės metu. Tačiau gaisrinės saugos specialybę vertėtų rinktis tiems, kurie svajojo kovoti su liepsnomis, gelbėdami žmonių gyvybę – juk inžinierinės studijos suteikia žymiai daugiau praktikoje taikomų žinių, o jos neretai neleidžia nelaimei atsitikti. Ši profesija tiks ir statybos bei architektūros aktualijomis besidomintiems – pastatų gaisrinio saugumo reikalavimai nuolat kinta kartu su šiuolaikinių miestų įvaizdžiu. Savo vietą studento suole atras ir potencialūs išradėjai: nuolat ieškoma geresnių problemų sprendimų. Jautiesi galįs juos atrasti? Šių laikų inžinieriaus-superherojaus apsiaustą gali užsitarnauti pasirinkęs Gaisrinės saugos specialybės studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Tekstą parengė: Magdalena Beliavska

 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau