Stojantiesiems

Gyvybes gelbėjantys herojai, į kuriuos tikimės niekada nesikreipti

Liepos 13, 2018

Popkultūrinė ir svajinga herojaus sąvoka keitėsi per amžius – nuo dievobaimingo šventojo, drąsaus riterio, komikso veikėjo iki pirmojo kosmonauto. Tačiau nelaimei ištikus pagalbos šauksmą nukreipiame į kasdien gyvybes gelbėjančius herojus: gydytojus, policininkus, ugniagesius. Jeigu pirmųjų dviejų išvardintų specialybių atstovus tenka kartais sutikti net nelaimei neatsitikus, pagalbos į ugniagesį tikimės niekada nesikreipti – geriau džiaugtis ugnies romantika, nei susidurti su jos naikinamosios galios pasekmėmis. Tuo, kad iš tiesų galėtume saugiai grožėtis liepsnomis, rūpinasi gaisrinės saugos specialistai, kuriuos parengia tik viena aukštoji mokykla Lietuvoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Su ugnimi siejama tiek žmogaus buities komforto evoliucija, tiek didelės nelaimės. Keičiantis gyvenimo standartui, būsto tipologijai, architektūros tendencijoms ir statinių kokybei, kyla ir tam tikri saugumo reikalavimai. Deja, statistinio piliečio žinios apie neatsakingo elgesio sukeliamus pavojus yra menkos, kaip ir žinios apie veiksmus, kurių negalima, o kuriuos būtina atlikti gyvybei pavojingos situacijos metu. „Akivaizdu, kad gaisrinės saugos specialisto užduotis – ne tik užtikrinti žmonių saugumą tam tikrais prietaisais ar inžinieriniais sprendimais statiniuose, bet ir edukuoti, kaip tinkamai naudotis suteiktais privalumais, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo nelaimių. Tai darbas, reikalaujantis nuolatinio bendradarbiavimo tiek su kitų sričių inžinieriais, tiek su statybininkais ir architektais ir, kas svarbiausia, kasdieniais objektų vartotojais – gyventojais, darbuotojais“, – sako  VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. Ritoltas Šukys.

Anot jo, būtina suprasti, jog gaisrinės saugos priemonių taikymas – tai raktas, gebantis užkirsti kelią tragedijai, tad šios srities specialistai yra gyvybiškai svarbūs. Neretai tai inžinieriai, derinantys darbą Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Gaisrinių tyrimų centre, projektavimo įmonėse, statybose su ugniagesio uniforma.

Nors gaisrinės saugos specialisto pagrindinės užduotys – užtikrinti žmonių gyvybės, sveikatos bei turto apsaugą nuo gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių, pašalinti jų padarinius, jis geba ir valdyti ugnį, ir suteikti pagalbą nuo jos nukentėjusiems. Tai darbas reikalaujantis daug drąsos ir, kas įdomu, traukia vis daugiau moteriškos lyties atstovių. VGTU leidžiamo žurnalo „Sapere aude“ numeryje galima perskaityti pokalbį su Irmante Baranauskaite, ugniagese gelbėtoja, kuri šiuo metu derina itin rizikingą darbą su gaisrinės saugos studijomis. 

Kad tiek ugniagesiai, tiek gaisrinės saugos specialistai nusipelnė bendro modernių laikų herojaus vardo sutinka ir VGTU antrakursė Viktorija Bagdanavičiūtė: „Kartu siekiame tų pačių tikslų – užtikrinti ir kontroliuoti gaisrinę saugą, spręsti gaisrinės saugos klausimus ir, kas svarbiausia, apsaugoti žmogaus gyvybę“. Neseniai iš studijų mainų programos Slovakijoje grįžusi mergina noriai dalinosi įspūdžiais iš praeitais metais atliktos praktikos, kurios metu, kaip ir Irmantė, kovojo su liepsnomis. „Pirmieji du studijų metai daugiausiai orientuoti į teorinę dalį, o likę du labiau specializuoti, kad kuo geriau įsisavintume kas yra gaisrinė sauga ir kaip viskas veikia. Tiesa, po pirmųjų studijų metų jau turime galimybę susipažinti su savo specialybe iš arčiau, nes atliekame dviejų savaičių praktiką. Pirmąją praktikos savaitę praleidau Bendrajame pagalbos centre, kur stebėjau kaip priimami pagalbos skambučiai, kaip yra išsiunčiama pagalba į nurodytą vietą ir Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, važiuodavau kartu tikrinti gautų skundų dėl gaisrinės saugos pažeidimų mokyklose, ofisuose, namuose. Taip pat kartu vykau tirti neseniai įvykusių gaisrų. Antrąją savaitę turėjau galimybę praleisti III-iojoje gaisrininkų komandoje, kurioje pajaučiau ką reiškia dėvėti ugniagesio gelbėtojo kovinę aprangą ir važiuoti į gautą iškvietimą. Po trečiojo kurso turėsime dar vieną praktiką, kuri bus dviejų mėnesių, todėl galiu drąsiai teigti, jog būsimiems specialistams yra suteikiamos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.“

Taigi, kam yra aktualios gaisrinės saugos žinios? Iš tiesų – visiems. Kiekvienas atsakingas pilietis privalo susipažinti su tinkamo elgesio gaisro, avarijos, stichinės nelaimės metu. Tačiau gaisrinės saugos specialybę vertėtų rinktis tiems, kurie svajojo kovoti su liepsnomis, gelbėdami žmonių gyvybę – juk inžinierinės studijos suteikia žymiai daugiau praktikoje taikomų žinių, o jos neretai neleidžia nelaimei atsitikti. Ši profesija tiks ir statybos bei architektūros aktualijomis besidomintiems – pastatų gaisrinio saugumo reikalavimai nuolat kinta kartu su šiuolaikinių miestų įvaizdžiu. Savo vietą studento suole atras ir potencialūs išradėjai: nuolat ieškoma geresnių problemų sprendimų. Jautiesi galįs juos atrasti? Šių laikų inžinieriaus-superherojaus apsiaustą gali užsitarnauti pasirinkęs Gaisrinės saugos specialybės studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Tekstą parengė: Magdalena Beliavska

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau