Stojantiesiems

Hobis=verslas? Verslininkės U. Mikelevičiūtės receptas kaip užsidirbti iš savo pomėgio

Kovo 31, 2016
„Kaip hobį paversti verslu arba darbu?“, – atsakymą į šį mūsų laikais itin aktualų klausimą žino kulinarijos studijos „ČIOP ČIOP“ vadovė, tinklaraščio www.dervynas.lt autorė Urtė Mikelevičiūtė, kuri, kaip pati sako, yra apsėsta savo pomėgių. Ši garsi vyno ir maisto žinovė, kadaise palikusi šiltą banko darbuotojos kėdę, mielai sutiko savo patirtimi pasidalyti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Karjeros dienų dalyviais ir jiems atskleidė savo 4 ingredientų sėkmės receptą.
 
Vynas, maistas, kelionės ir tiesiog visas geras gyvenimas – būtent šie dalykai patenka į mėgstamų Urtės laisvalaikio užsiėmimų sąrašą. Dabar atsisukusi atgal mergina neabejoja – būtent maistas ir domėjimasis juo lydėjo ją visą sąmoningą gyvenimą.
 
„Apie tai skaičiau knygas, žurnalus, kaupdavau straipsnius. Net kai buvau maža, kelionėse, kituose miestuose man visuomet buvo įdomūs restoranai. Spėju, jog tai jau buvo mano kraujyje, be abejo, prisidėjo ir aplinka – seneliai, tėvai visuomet diegė maisto, vakarienės kultūrą“, – prisiminė U. Mikelevičiūtė, kuri tiek mokykloje, tiek universitete įvairiems projektams rinkosi su maistu, alkoholiu susijusių verslų analizes.
 
Nors puikiai suvokė savo pomėgius, norėdama užsidirbti daugiau pinigų, dabartinė „ČIOP ČIOP“ vadovė susirado darbą banke – galvojo, padirbės per vasarą, o atsitokėjo čia būdama jau… penktus metus! Vėliau sekė stažuotės Prancūzijoje pas vyndarius, iš tingėjimo draugams rašyti laiškus atsiradęs nuosavas tinklaraštis bei lemtinga žinutė kulinarijos studijos vadovams su išreikštu noru pas juos dirbti. Dabar sėkmės lydima mergina neabejoja, jog laimė susideda iš daugybės komponentų, bet vienas svarbiausių – mėgstamas darbas, kuris yra artimas hobiui. Kaip paversti savo pomėgius pelną nešančiais užsiėmimais? Pristatome U. Mikelevičiūtės sėkmės receptą!
 
1 ingredientas. HOBIS
 
„Neužtenka turėti savo hobį, reikia būti apsėstam jo…“, – sako Urtė, kuriai be maisto ir gėrimų kultūros taip pat įdomi mada, drabužiai. Visgi savo bičiulių rate ji turi tokių draugių, kurios yra to apsėstos, todėl ir dirba mados srityje. Taigi, peržvelkite savo istoriją ir galbūt įsivardinsite, kas eina šalia visą gyvenimą – galbūt tai gali tapti jūsų nauja profesine veikla. Ir nenusiminkite, jei kol kas neatrodote didžiausio savo pomėgio: tai nebūtinai įvyksta vaikystėje, kartais gali ateiti ir 50-ies. Taip pat, atradus savo pomėgius, svarbu nenustoti tobulėti, gilinti žinias, plėsti kompetencijas.
 
„Mokslai atveria galimybes, tu paprasčiau supranti, kur kreiptis, galbūt kokių klaidų nedaryti. Žinoma, norint būti profesionalu, neužteks tik aukštojo mokslo diplomo, bet jis irgi labai svarbus“, – kalba „ČIOP ČIOP“ vadovė.
 
2 ingredientas. VERSLUMAS
 
Jau turint hobį, reikėtų apsispręsti: norite būti verslininkas ar savo srities profesionalas. „Sakykime, besidomėdama vynais aš galėčiau būtų someljė, bet tai nebūtų verslas“, – aiškina U. Mikelevičiūtė. Trečiasis variantas – laisvai samdomas darbas (freelancing‘as) , kuris itin tiks žmonėms, niekaip negalintiems dirbti nuo 8 iki 17 valandos. Renkantis darbo pobūdį, svarbu pasverti visus pliusus ir minusus. Juk nuosavas verslas, kad ir kaip gerai skambėtų, yra didžiulė atsakomybė, dažnai reikalaujanti nemažų investicijų.
 
3 ingredientas. KOMPETENCIJOS
 
Vidinė motyvacija, gebėjimas organizuoti savo veiklą, laiko valdymas, saviugda, mokėjimas planuoti, komunikaciniai įgūdžiai – tai tik dalis savybių, kurias, norint padaryti gerą karjerą, reikia turėti arba išsiugdyti.
 
4 ingredientas. VIZITINĖ KORTELĖ
 
Niekam ne paslaptis, jog šiais laikais reikia kurti savo įvaizdį. Viskuo nebūsite, tad svarbu turėti savo sritį, kurioje būsite kompetentingas. Jei nuoširdžiai domėsitės, tikrai turite daug šansų tapti savo srities profesionalu.
 
„Nebūtina būti ryškia asmenybe, gali kurti save subtiliai. Geras, personalizuotas gyvenimo aprašymas, įvaizdžio kūrimas per atitinkamus socialinius tinklus – tai tikrai svarbu. Žinoma, svarbiausia tai daryti protingai. Sakykime, maniškiame „Facebook“ profilyje daugiausiai informacijos susiję su maistu, vynu, degustacijomis – noriu, kad žmonės mane matytų kaip šios srities profesionalę, tendencijų kūrėją, konsultantę“, – neslepia mergina.
 
Šalia aukščiau išvardintų ingredientų tiesiog būtini du priedai.
 
1 priedas. Balansas. Kai būsite subalansuoti viduje, viskas eisis lengviau. Balansas tarp darbo ir laisvalaikio, tarp draugų ir laiko sau, tarp noro linksmintis ir ramybės – tai turėtų būti siekiamybė.
 
2 priedas. Tikslas. Reikia suprasti, kuo nori būti, ko nori iš gyvenimo. Ir tai nebūtinai bus konkreti profesija. „Mano tikslas – gerai, laimingai gyventi. Norint to pasiekti, man reikia mėgstamo darbo, artimų žmonių, meilės, kelionių. Jei žurnale pamatau kokią vietą, kurioje labai noriu apsilankyti, tiesiog išsiplėšiu tą nuotrauką ir pasidedu. Ir žinau, kad ten būsiu. Dabar noriu į Italiją, todėl ant telefono ekrano užsidėjau nuotrauką iš ankstesnės kelionės po šią šalį. Neįsivaizduojate, kiek daug per tai pasiekiau. Svarbiausia nepamiršti, jog neužtenka vien turėti tikslą, reikia jo siekti!”, – VGTU Karjeros dienų renginyje reziumuoja Urtė, kuriai nusišypsojo laimė savo hobį paversti verslu. Galbūt ir jūs pasinaudosite šiuo sėkmės receptu?
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau