Dizaino katedroje veikianti pramonės gaminių dizaino programa ruošia naudą teikiančio dizaino specialistus, kurie čia kuria, testuoja ir į gyvenimą paleidžia naujus, masinei gamybai tinkančius produktus. Pavyzdžiui, antrus metus studijuojanti Ingrida Stonytė neseniai sukūrė edukacinį stalo žaidimą, kuris moko pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Studentė pasakoja, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje pasiruošimo nelaimėms tema tapo itin aktuali ir Lietuvoje – tai buvo viena iš paskatų imtis šio projekto.
„Kai atsiduriame ekstremalioje situacijoje, reikia pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba. Tačiau ne visi turi žinių, ką daryti nutikus nelaimei. Aš norėjau sukurti naudingą priemonę, kuri svarbių įgūdžių mokytų ramioje, žaidybinėje atmosferoje“, – pasakoja edukacinio žaidimo kūrėja.
Pasak jos, žaidimas kurtas remiantis informacija, pateikiama tinklalapyje lt72.lt. Visos žaidime aprašytos situacijos yra itin realistiškos, o pati žaidimo forma leidžia ne tik lengviau įsiminti gautą informaciją, įtraukti į mokymosi procesą įvairaus amžiaus žaidėjus, bet ir kalbėti temomis, kurios ne visiems yra malonios.
Dr. Kristė Kibildytė-Klimienė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Dizaino katedros docentė, sako, kad I. Stonytės darbas – puikus pavyzdys, kad studentai ir pačios pramonės gaminių dizaino studijos yra glaudžiai susijusios su gyvenimo realybe.
„Studentai mato, kas vyksta, reaguoja į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir pagal realius poreikius formuoja savo darbų tikslus. Natūralu, kad nenorime būti pasyvūs ir kaip galime prisidedame, ieškodami sprendimų. Nesvarbu, ar tai baldų dizainas, ar edukaciniai projektai – svarbiausia, kad jie spręstų realias problemas ir prisidėtų prie visuomenės gerovės“, – akcentuoja K. Kibildytė-Klimienė.
Ir kūryba, ir inžinerija
Dr. Linas Krūgelis, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Dizaino katedros docentas, taip pat akcentuoja, kad dizainas negali egzistuoti vakuume – jis turi spręsti visuomenės problemas ir atsižvelgti į jos poreikius.
„Gyvensenos įpročiai turi labai daug įtakos dizaino tendencijoms. Kai tik išryškėja problema arba susiformuoja poreikis, atsiranda erdvės sukurti inovaciją, kuri jį patenkintų“, – sako jis.
Pasak K. Kibildytės-Klimienės, pramonės gaminių dizaino studijų paskirtis kaip tik tokia – ruošti specialistus, kurie gebėtų kurti ne tik estetiškus, bet ir aiškią funkciją atliekančius bei pridėtinę vertę kuriančius pramonės gamybos objektus.
„Mūsų studijų programa yra unikali tuo, kad ji orientuota ne į dizainą plačiąja prasme, o į objektus, kurie gaminami pramoniniu būdu. Bendradarbiaudami su Mechanikos fakultetu, programoje deriname dizaino ir inžinerijos kryptis. Tokia struktūra skatina studentus ne tik generuoti kūrybines idėjas ar koncepcijas, bet ir moko mąstyti apie inžinerinius, gamybos ir pritaikymo realioje rinkoje iššūkius. Tai – vienas didžiausių studijų programos išskirtinumų“, – akcentuoja docentė.
Menų, inžinerijos ir socialinius mokslus sujungiančių studijų metu, būsimieji specialistai mokosi dizaino, 3D modeliavimo ir projektavimo, ergonomikos, medžiagų gamybos technologijos ir verslo strategijos.
„Kai studentai pradeda kurti pirmuosius savo projektus, su jais dirba dėstytojų komanda, kuri išmano dizainą, kūrybą, ir inžineriją. Taip būsimi specialistai išmoksta dirbti ne tik su būsimų gaminių koncepcijomis, bet ir su gamyba“, – sako pašnekovė.
L. Krūgelis priduria, kad ne visos studentų idėjos išvysta dienos šviesą. Tačiau, pasak docento, toks ir nėra studijų tikslas.
„Norint išleisti produktą į rinką, reikia praeiti ilgą tobulinimo procesą, kuris dažnai trunka ilgiau nei vieną studijų semestrą. Sukūrę projektą, studentai ne visada turi galimybę dalyvauti procese iki pat jo pabaigos. Tačiau dažnai jų sukurti sprendimai tampa pagrindu tolesniems projektams ar net realiems gaminiams. Be to, po praktikos studentai gali tęsti darbą su panašiais projektais savo profesinėje veikloje“, – teigia jis.
Be to, sako L. Krūgelis, praktinė patirtis leidžia geriau suprasti rinkos poreikius ir išmokti efektyviai bendradarbiauti su įvairiais specialistais.
„Jei studentas sukūrė pirmąjį baldo projektą, dirbdamas su antruoju jis jau turi patirties ir gali ja remtis. Be to, tai puikus būdas išsiaiškinti, su kokia pramonės dizaino kryptimi būsimam kūrėjui labiausiai patinka dirbti ir pagal tai konstruoti tolimesnę savo karjerą“, – kad kiekviena patirtis yra naudinga pabrėžia docentas.
Vėlesniuose kursuose studijuojantys jaunuoliai, kurie dažniausiai jau dirba, savo baigiamuosius darbus sieja su profesine veikla.
„Pavyzdžiui, studentas kuris dirbo elektrinių autobusų „Dancer” gamybos bendrovėje Klaipėdoje, savo magistrantūros diplominį darbą skyrė vairo panelės tyrimui ir tobulinimui“, – pasakoja K. Kibildytė-Klimienė.
Svarbi pridėtinė vertė
K. Kibildytė-Klimienė sako, kad į realią naudą kuriančius projektus studentus dažnai įtraukia dėstytojai, kurie visi yra dizaino srities praktikai. Partnerių spektrą išplečia ir socialiniai partneriai.
„Viena iš užduočių, kurią skiriame studentams, yra miesto infrastruktūros objekto projektas. Ruošdami šiuos projektus, studentai bendradarbiauja su savivaldybėmis. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė planuoja tvarkyti konkrečią erdvę mieste, studentai siūlo daiktinius sprendimus, kuriuos būtų galima realiai įgyvendinti, o užduoties tiksluose nurodoma naudoti standartinius detalių ruošinius, gaminamus pramoniniu būdu“, – sako ji.
Šiemet, Vilniui tapus Europos žaliąja sostine 2025, pavasariui studentai turi užduotį sostinei pasiūlyti žaliąją autobusų stotelę.
Anot L. Krūgelio, ieškodami inovatyvių sprendimų savo problemoms į universitetą dažnai kreipiasi su jo galimybėmis ir kompetencijomis susipažinę verslo atstovai.
„Nė viena sėkminga inovacija neapsieina be dviejų pagrindinių elementų – geros idėjos ir sklandaus jos įgyvendinimo. Natūralu, kad verslui svarbu, jog dizainas sukurtų vertę, o inžinerija – sprendimus. Su įmonėmis paprastai dirbame tandemo principu: mes kuriame idėją, o iš jų tikimės, kad ištestavę ar pagaminę produktą, pasidalins su mumis savo vertinimais“, – atskleidžia jis.
Anot docento, vienas iš ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių – bendradarbiavimas su reklamos gamybos bendrove UAB “DUV”, kuri davė užduotį sukurti lengvai surenkamų baldų komplektą.
„Iš pradžių su projektu dirbau asmeniškai aš pats, o vėliau į kūrybinius eksperimentus įsitraukė ir studentai. Dalis jų kaip tik dabar šia tema rašo baigiamuosius darbus ir turi galimybę konsultuotis ne tik su universiteto dėstytojais, bet ir su verslo atstovais bei inžinieriais. Įmonė įsipareigojo pagaminti baldų prototipus – studentams tai neįkainojama proga pamatyti, kaip veikia realūs gamybos procesai“, – pasakoja L. Krūgelis.
K. Kibildytė-Klimienė priduria, kad bendrų sąlyčio su verslu taškų randama ir studentams ieškant praktikos – neretai praktiką siūlančios bendrovės tampa pirmosiomis jų darbovietėmis. L. Krūgelis papildo, kad verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavime dar yra neišnaudoto potencialo.
„Mums labai naudinga, kai verslas dalijasi savo giliosiomis žiniomis ir praktikomis, vadinamuoju know-how. Tai padeda studentams geriau suprasti darbo rinkos poreikius ir geriau pasiruošti inžinieriaus karjerai. Jei atsirastų daugiau mokslinio, ekspertinio bendradarbiavimo, galėtume atlikti platesnio masto dizaino tyrimus. Tai būtų didelė paskata studentams ir reikšminga nauda verslui,“ – sako jis.
Galerija
