Stojantiesiems

Ilja Laursas: „Jaunimas inovacijų srityje turi daugiau galimybių nei rinkos grandai“

Lapkričio 13, 2015
„Baimė, jog jauną startuolį „suvalgys“ didžiosios kompanijos aplanko beveik kiekvieną inovacijų kūrėją. Visgi daugelis jų turi svarių pranašumų prieš dabartinius rinkos grandus“, – vakar Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Žinių ir technologijų perdavimo centro bei Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) organizuotame startuolių kūrėjams ir investuotojams skirtame renginyje „READY 2 START“ sakė Ilja Laursas. „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei vienas sėkmingiausių šalies verslininkų neabejoja, jog būtent jauni žmonės, studentai, dabar užkariauja pasaulį, o inovacijos – jų pusėje.
Per 4-erius metus – daugiau nei keturi milijardai dolerių privačių investicijų įvairiems projektams. Tokiais skaičiais gali pasigirti Stanfordo universiteto studentų startuoliai. Šį pavyzdį davęs I. Laursas teigia, jog vienas iš jaunimo kuriamų inovacijų pranašumų – vidiniai kompanijų procesai ir vadovų motyvacija.


„Labai svarbu suvokti, kaip inovaciniai procesai vyksta ar, dažniau, nevyksta didesnėse kompanijos. Jos specializuojasi tam tikroje srityje ir optimizuoja savo darbus, tad bet koks nukrypimas į šoną yra nepageidautinas, kartais – net neįmanomas. Tą patį galima pasakyti ir apie vadovus – jų veikla matuojama pagal tam tikrus rodiklius, o ne inovacijas“, – sako žymus verslininkas, pabrėžęs, jog sėkmingas vadovavimas kompanijai ir naujų dalykų kūrimas yra du itin skirtingi dalykai, kurių neturėtų atlikti tas pats žmogus.
Kitas svarbus momentas – inovacijų įsisavinimo greitis. Juk itin sparčiai besikeičiame pasaulyje visi procesai vyksta itin sparčiai, o tai, kas vakar buvo nauja, šiandien jau gali būti atgyvena.

„Mažos komandos daug greičiau priima ir įgyvendina sprendimus. Greitis yra didelis pranašumas, o mažoje grupėje našumas gali būti didesnis nei šimtus darbuotojų turinčioje įmonėje. Taigi, poros ar kelių jaunuolių kompanija, skirdami visą savo fokusą naujam projektui, šiuo atžvilgiu gali turėti pastebimą pranašumą“, – neabejoja I. Laursas. Jo teigimu, jaunų startuolių privalumas yra ir tas, jog, dar neturint jokio įvaizdžio, nebaisu juo rizikuoti. Tokios prabangos didelės kompanijos sau leisti negali, tad, tobulindamos produktą ar paslaugą, jos gali užtrukti gerokai ilgiau nei jauni startuoliai.
Startuolių pusėje ir tam tikros „pilkosios“ teisinės ir reguliacinės zonos, kuriose tradiciniai verslai negali sau leisti veikti.


„Akivaizdu, jog „Youtube“ dėl autorių teisių negalėjo susikurti didelėje kompanijoje. Praėjo daug metų, juos nupirko „Google“ ir dabar tai yra dominuojanti video platforma pasaulyje“, – pasakoja verslininkas. Drąsindamas į renginį „READY 2 START“ susirinkusius jaunus startuolių kūrėjus, jis prisiminė anekdotą apie fiziką, kuris galimybę sutikti dinozaurą prilygino 50 procentų – arba sutiksi, arba nesutiksi.

„Keistai atrodo, bet startuolių sėkmės tikimybės procentas yra toks pats. Jokia korporacija tiksliai nežino, kaip sukurti naujovę. Optimalaus inovacinio sprendimo priėmimas reikalauja daug bandymų. Viena kompanija dažniausiai yra pajėgi pasirinkti tik vieną kelią. Tuo tarpu startuoliai pasirinks šimtą kelių, nes yra šimtas startuolių“,  – renginyje, kuriame buvo renkamas perspektyviausias VGTU startuolis, kalbėjo I. Laursas.
Paaiškėjo, jog šįkart vieną iš teisingiausių inovacijų kelių pasirinko mokslininkas kartu su savo doktorantais sukūrę startuolį ECOSTAT – ekologiškos išpurškiamos statybinės medžiagos taikymą pastatų atitvaruose. Jie LT VCA buvo apdovanoti paskatinamuoju 500 eurų piniginiu prizu.
 

Kita gera naujiena VGTU studentams ir absolventams – „READY 2 START“ metu buvo pasirašyta universiteto ir LT VCA bendradarbiavimo sutartis, padėsianti naujoms idėjoms dar greičiau tapti sėkmingomis. VGTU kartu su partneriais jau yra įgyvendinę projektą „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), kurio metu buvo įkurta 18 VGTU studentų pradedančių inovatyvių įmonių.

„Šiandien turime visai kitokias galimybes nei turėjome anksčiau. Idėjos tampa vis jaunesnės ir jaunesnės, tad stengiamės studentams sudaryti visas sąlygas kurti sėkmingas inovacijas. Ši bendradarbiavimo sutartis suteiks naują impulsą, jauniems kūrėjams padės dar greičiau rasti savo investuotoją“, – renginio metu sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau