Stojantiesiems

Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūra: naujas proveržis specialistų rengime

Liepos 13, 2018
Reaguojant į ryškėjantį vieną iš aukštojo mokslo prioritetų – studijų ir mokslo tarpkryptiškumą, atitinkantį modernaus pasaulio vystymosi tendencijas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kūrybinių industrijų fakultetas pradeda vykdyti naujai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą magistrantūros studijų programą Inovacijų ir technologijų komunikacija. Didelis išskirtinumas tarp kitų studijų programų yra tas, kad ši programa skirta asmenims, turintiems matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, inžinerijos, technologijų, sveikatos, žemės ūkio mokslų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir norintiems toliau įgyti kitos studijų krypties – komunikacijos, kompetencijų. Studijų tarpkryptiškumo svarbą šiandieninėje darbo rinkoje akcentuoja ir darbdaviai. Tokia programa, kuomet po technologijų, inžinerinių, informatikos mokslų yra galimybė stoti į komunikacijos magistrą, patiems žmonėms ir specialistams labai pravers. Bakalauro studijas pabaigę asmenys turi labai gilias technologines žinias, bet dažnu atveju stinga komunikacijos dalykų. O kadangi technologijos ir žmonės yra tampriai susiję, todėl ir kvalifikacijos įgijimo bei specialistų rengimo prasme svarbu derinti šiuos dalykus – naujos programos pranašumus įvardija sertifikuotos „Microsoft“ ir „EC-Council“ mokymų partnerės Lietuvoje UAB „TOWI“ direktorius Tomas Vileikis. Tokiam specialistui bus lengviau valdyti komandą, jis tampa komandos lyderiu, komandos žmogumi, ir toks specialistas labai paklausus ir reikalingas. Specialistai, šalia savo technologinių žinių, įgiję komunikacijos kompetencijų ir gebėjimų gali būti vieni brangiausiai apmokamų specialistų. O tokių žmonių labai trūksta. Tad tokio pobūdžio studijų programos atsiradimas – nauda labai didelė ir žmogui, kuriančiam savo karjerą, ir įmonei – pabrėžia Tomas Vileikis.

Komunikacinių gebėjimų poreikis šiuolaikinėse rinkose išaugo kartu su poreikiu tinkamai atstovauti įmonę, pristatyti kuriamų inovacijų naudą vartotojams. „Apie 53 proc. jaunųjų inžinierių darbdavių teigia, kad nauji darbuotojai neatitinka jų „pagrįstų lūkesčių“, o kasmetiniai tyrimai rodo šio požiūrio plitimą. Darbdaviai teigia, kad pagrindiniai įgūdžiai, kurių trūksta – įžvalga, praktinė patirtis ir lyderystės bei vadybiniai įgūdžiai. Darbdavių nurodomas jaunųjų inžinierių komunikacinių gebėjimų poreikis išaugo nuo 10 proc. 2011 metais, 18 proc. 2013 metais iki 22 proc. 2015 metais. 22 proc. darbdavių nurodo kompetencijos dirbti darpdalykinėje komandoje poreikį.“

Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūra yra orientuota į visų grandžių vadovų komunikacinių gebėjimų stiprinimą. Studijų programos rengimo grupės vadovė doc. dr. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė akcentuoja, kad turėdami technologinį, inžinerinį, biomedicininį bakalauro lygmens išsilavinimą ir baigę komunikacijos magistro studijas, absolventai bus konkurentabilūs darbo rinkoje, gebės sėkmingiau dirbti verslo ir valstybinėse įmonėse, technologijų parkuose ir slėniuose, inkubatoriuose, startuoliuose, inovatyvios ekonomikos ir politikos formavimo institucijose ir organizacijose, valstybės ir savivaldos institucijose, tarnybose ir programose, atsakingose už regionų plėtrą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau