Dažnai girdime, kad studentams nebetinka tradicinis mokymosi būdas – klausyti ir užsirašinėti. Dabar jiems svarbu, ar tai, ką jie klauso ir ką veikia, yra įdomu, naudinga ir prasminga. Dėl to kaip niekad aktualus tampa inovatyvus PBL – problemų sprendimu grįsto mokymosi – metodas, naudojamas pažangiausiuose pasaulio universitetuose, o pastaruoju metu aktyviai diegiamas ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH).
Žinios įsimenamos ilgam
Pasak VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupės vedėjos doc. dr. Vidos Navickienės, PBL strategija – inovacija, kurios atsiradimą nemažai lėmė darbo rinka. Ji ugdo tai, ko iš absolventų reikalauja šiuolaikiniai darbdaviai – kūrybiškumą, savarankiškumą, kritinį mąstymą, tarpdisciplininį požiūrį ir gebėjimą dirbti komandoje bei spręsti problemas.
PBL dėstymo ir studijų metodas taikomas žymiose pasaulio mokslo įstaigose: Masačusetso technologijų institute, McMaster universitete Kanadoje, daugelyje Danijos ir Nyderlandų universitetų, ir pritaikomas įvairiose studijų programose.
Didžiausias jo inovatyvumas – naujas, netradicinis požiūris į dėstymą ir kitoks užduočių pateikimas studentams, skatinantis giluminį mokymąsi.
„Esame įpratę prie dėstymo, susidedančio iš teorinių paskaitų, praktinių užsiėmimų, laboratorinių darbų ir atsiskaitymų, už kuriuos studentai gauna pažymius. Dėstytojai jaučiasi sąžiningai atlikę savo darbą ir tai yra tiesa, tačiau kaip mokėsi studentai? Ar žinios liko jų giluminėje atmintyje, ar jie įsitraukė ir susidomėjo?
Taikant PBL strategiją, kiekviena studentų grupė daro projektus, kurie aktualūs jiems ir atitinka studijų programos siekius. Svarbu, ar tame jie mato naudą ir prasmę, nes jei mato – kalnus nuvers, kad ją gautų. Įsitraukus, susidomėjus ir atlikus sunkų darbą, ima veikti kitas neuroedukacinis elementas – emocija. Tai skatina giluminį mokymąsi – žinios, įsisavintos esant teigiamoms emocijoms, įsimenamos ilgam“, – dalijasi doc. dr. V. Navickienė.
Siekis – taikyti PBL sistemiškai
VILNIUS TECH universitete PBL strategija taikoma įvairiais būdais – ją pasitelkia ir pavieniai dėstytojai, ir vykdomos PBL pagrindu sukonstruotos studijų programos.
„Pavyzdžiui, Statybos fakulteto dėstytojai apjungia skirtinguose semestruose dėstomus studijų dalykus: viename semestre studentai projektuoja namą ir apskaičiuoja rinkos kainą, kitame – sklypo vertę, o užbaigia vertindami individualaus gyvenamojo namo nuomos atsiperkamumą ir pelningumą“, – sako VILNIUS TECH specialistė.
Dar vienas pritaikymo būdas – kompleksiniai projektai, kurių metu studentai daro prototipus. Pavyzdžiui, Architektūros fakulteto Pramonės gaminių dizaino programos studentai, kurdami gaminius, glaudžiai bendradarbiauja su Mechanikos fakulteto dėstytojais, atsakingais už mechanikos sprendimus.
„Na, o dabar bandome dar vieną PBL taikymo variantą – dalykų integraciją jungiant juos į modulius. Tai taiko Aplinkos inžinerijos fakulteto Tvarumo technologijų studijų programa, kurios modulį sudaro fizika, chemija ir aplinkos tyrimai. Studentai įsisavina teorinius pagrindus, o tada grupėmis atlieka tyrimus. Tarpdisciplininė prieiga leidžia tiesiogiai ir iškart pritaikyti gautas žinias, pamatyti sąsajas tarp fundamentinių ir specialybės dalykų, ugdytis kritinį mąstymą ir platesnį profesinį požiūrį“, – pasakoja doc. dr. V. Navickienė.
Ateityje VILNIUS TECH numato stiprinti bei plėsti PBL strategijos taikymą universitete. Pagrindinis siekis – taikyti PBL sistemiškai. Tai leistų pasiekti didesnę naudą ir efektyvumą, sustiprinti ryšius tarp skirtingų disciplinų, taip pat su verslo partneriais ir alumnais, kurie studentams, buvusiems dėstytojams galėtų pasiūlyti konkretesnes, į studijų programas orientuotas projektines kryptis.
„Strateguojame dvi kryptis: pirma, stiprinti jau esančius PBL taikymo būdus – kompleksinius bei kursinius projektus. Antra, plėsti dėstytojų, naudojančių PBL savo dalykuose studijų programos mastu, būrį, bei ieškoti stipresnių sąsajų tarp dalykų, kurie galėtų arba tapti moduliais, arba eiti nuosekliu užduočių, projektų atlikimo, problemų sprendimo keliu“, – sako ekspertė.
Nauda – ne tik studentams
Taikant PBL metodą, VILNIUS TECH studentai mokosi spręsdami realias, sudėtingas problemas – analizuodami jų kontekstą, realizuodami idėjas, atlikdami projektus ir pristatydami juos savo grupės kolegoms, dėstytojams, galbūt net verslo partneriams ar platesnei visuomenei.
„Dėstytojai daug atsakomybės perleidžia patiems studentams – tai skatina jų kūrybiškumą ir per klaidas, kylančius iššūkius bei sprendimų paiešką leidžia patirti atradimo džiaugsmą. Tiesa, studentai nėra atsakingi tik už savo žinias – jie mokosi dirbti komandose, siekti bendro, o ne asmeninio intereso, kadangi prisiima atsakomybę už viso projekto teorinį supratimą, praktinį pagrindimą ir rezultatus“, – pasakoja doc. dr. V. Navickienė.
Visa tai, pasak jos, padeda ugdyti profesinei karjerai reikalingas kompetencijas: kritinį mąstymą, įgūdį valdyti stresines situacijas ir dirbti su įvairiais, neretai – kitokį požiūrį turinčiais žmonėmis, argumentuoti, komunikuoti, taip pat gebėjimą ieškoti sprendimų ir išeičių.
„Svarbu, kad yra aktualizuojamos ir teorinės žinios. Studentams atliekant praktines užduotis jų neretai pritrūksta, todėl reikia jas rasti, suprasti, pritaikyti. Mokymasis tarsi apsiverčia – dažnai einama ne nuo teorijos prie praktikos, bet nuo praktikos iki teorijos“, – tikina Edukacinių kompetencijų grupės vedėja.
PBL strategija naudinga ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Visi jie nuolat dalyvauja atradimų ir tyrinėjimo, praktinių bandymų ar prototipavimo, modeliavimo procese, tad tarp jų atsiranda glaudesnis santykis. Be to, jie mokosi susitarti tarpusavyje: dėstytojai – dėl užduočių kryptingumo, sudėtingumo, tarpdiscipliniškumo, o studentai – dėl darbų atlikimo eigos, galimų sprendimų būdų, laiko planavimo.
„Be to, ši strategija sudėlioja kitokias jungtis smegenyse ir „apverčia“ mąstymą, tad skatina edukologinį kūrybiškumą. Vis tik, didžiausia nauda mūsų dėstytojams – profesinis tobulėjimas ir prasmės jausmas. Atrodo, kad darbo lyg ir daugiau – konsultacijos, peržiūros, grįžtamojo ryšio teikimas, bet dėstytojai pamato studentų augimą semestro metu ir rezultatus, kurie dažnai gali nustebinti savo gyliu ar kūrybiniais sprendimais“, – sako doc. dr. V. Navickienė.
Galerija
