Stojantiesiems

Iš Indianos į Vilnių: kelionė, įkvėpta profesinio ir asmeninio smalsumo

Balandžio 22, 2026

Iš Vidurio Vakarų JAV į Lietuvą persikėlusios Davinos Jackson, Purdue universiteto Šiaurės vakarų filialo absolventės, laukė ne tik magistro studijas – čia ji sukūrė karjerą, rado bendruomenę ir ramesnį gyvenimo būdą. Nors šis sprendimas šeimai buvo didelė staigmena, o persikraustymas į kitą pasaulio kraštą pareikalavo ryžto ir strategijos, Davina dėl to niekada nesigailėjo. Priešingai – šis didelis nuotykis jai priminė seną svajonę dalintis žiniomis mokant kitus. Žinant Davinos užsispyrimą, ši svajonė skamba itin realistiškai.

Žinia šeimai – strateginis žingsnis

Nedaug amerikiečių studentų šeimų išgirsta apie jų ketinimą kraustytis į Lietuvą. Davina, ruošdamasi pasidalinti šia naujiena, pasirinko strateginį kelią. „Pirmiausia pasakiau mamai, nes žinojau, kad ji tai priims ramiau nei likusieji šeimos nariai, – prisimena studentė. – Ji padėjo šią idėją pristatyti visai šeimai.“

Artimiausius Davinos draugus, kurie jau žinojo apie jos ilgai trunkantį susidomėjimą šia šalimi, įtikinti buvo kur kas lengviau – jie džiaugėsi ir palaikė. Jos smalsumas turėjo konkrečią kilmę: Davina susidraugavo su lietuviu mainų studentu, kai šis lankėsi JAV. Ši draugystė sužadino susidomėjimą, o apsilankymas Lietuvoje tai patvirtino, ir netrukus ji jau ieškojo informacijos apie universitetus.

VILNIUS TECH universitetas išsiskyrė iškart. „Informacinių sistemų programų inžinerijos turinys atitiko tiek mano patirtį, tiek stipriąsias puses, – aiškina ji. – Jaučiau, kad šios magistro studijų programos pasirinkimas tinkamas tiek akademine, tiek profesine prasme.“

Studijų ir asmeninio gyvenimo skirtumai

Prieš persikraustydama Davina Lietuvoje lankėsi dukart, todėl kultūrinis šokas buvo minimalus. Tai, ko ji tikėjosi labiausiai – gamtos gausos – visiškai pasitvirtino. Vis dėlto, akademinė aplinka pateikė keletą staigmenų.

„JAV mano bakalauro studijų programoje nebuvo numatyta rašyti baigiamąjį darbą ar jį gintis; vertinimai daugiausia susidėjo iš egzaminų ir projektų, – pasakoja ji. – Prisitaikyti prie minties, kad reikės rašyti magistro darbą ir jį viešai gintis, man buvo didžiausias pokytis.“

Antroji staigmena – turtingas studentiškas gyvenimas – buvo malonesnė. „Erasmus Student Network“ (ESN) organizacija, neturinti atitikmens JAV, atvėrė duris į plačią tarptautinę bendruomenę.

Didžiausia pamoka, kurią ji išmoko studijų metu, buvo asmeninė. „Svarbiausia – išmokti pasirūpinti savimi, – sako Davina. – Esu linkusi pervargti ir kartais apleisti pagrindinius poreikius, pavyzdžiui, maistą ar poilsį. Supratau, kad pusiausvyra ir gera savijauta yra būtinos siekiant ilgalaikės sėkmės.“

Pusiausvyra tarp studijų ir karjeros pradžios

Derinti magistro studijas su darbu pilnu etatu – nelengvas iššūkis. Būtent taip pasielgė Davina, įsidarbinusi IT inžiniere „SEB“ banko Balso ir realaus laiko paslaugų skyriuje. Šio darbo ji aktyviai ieškojo per „LinkedIn“ platformą, jau sukaupusi patirties „Western Union“ įmonėje. Prieš priimdama pasiūlymą, ji įsitikino, kad sugebės suvaldyti dvigubą krūvį.

„Kai prisijungiau prie „SEB“, komanda žinojo apie mano akademinius įsipareigojimus ir pritaikė mano vaidmenį prie darbo daliniu etatu, – aiškina Davina. Jos dienotvarkė buvo įtempta: darbas kiekvienos darbo dienos rytą, valandos pertrauka prieš paskaitas, prasidedančias 16:20 arba 18:10, tada namų darbai iki pat miego – ir taip kasdien. – Kartais dėl to tenka praleisti socialines veiklas, bet primenu sau, jog tai laikina ir atsipirks baigus studijas.“

Kasdienis Davinos darbas sukasi aplink „SEB“ telefonijos sistemų – vidinių numerių, stalinių telefonų, programinės telefonijos ir grupinių skambučių eilių – valdymą. Ji taip pat atlieka su „Microsoft“ susijusias užduotis ir teikia platesnį IT palaikymą „Agile“ komandoje. Ši sritis sparčiai evoliucionuoja.

„Debesų kompiuterijos sprendimai, automatizacija ir dirbtinis intelektas formuoja telefonijos ateitį, – teigia ji. – Kad neatsilikčiau nuo pramonės krypčių, man būtina perprasti šias sritis. Kvalifikaciją keliu nuolatiniais mokymais, skaitydama techninę dokumentaciją ir konsultuodamasi su vyresniais kolegomis“.

Kas Lietuvoje daroma teisingai

Padirbėjusi abiejose šalyse, Davina mato ryškų darbo kultūros kontrastą. „Pagrindinis skirtumas yra darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, – sako ji. – JAV išlaikyti sveiką balansą dažnai atrodo neįmanoma. Lietuvoje privalomi atostogų blokai, dosnios kasmetinės atostogos bei skatinamos pietų ir poilsio pertraukos sukuria daug sveikesnę aplinką.“

Ji taip pat pastebi įvairovę ir lygias galimybes. Nors technologijų sritis visame pasaulyje išlieka dominuojama vyrų, ji pastebėjo stiprų moterų ir įvairių sričių specialistų atstovavimą.

„Nuo persikėlimo į Lietuvą dirbau dviejose pozicijose ir niekada nepatyriau nelygybės ar išankstinio nusistatymo“, – teigia Davina.

Tiesa, ji priduria – jei praeityje sau galėtų duoti vieną patarimą ir ką nors pakeisti, lietuvių kalbos būtų pradėjusi mokytis anksčiau, o ne tik persikrausčiusi.

Ateities planai ir svajonė mokyti

Baigdama rašyti paskutinį magistro darbo skyrių, Davina jau galvoja apie ateitį. Jos svarstomi variantai atspindi tiek ambicijas, tiek norą dalintis žiniomis.

„Mane domina galimybė tapti programuotoja arba kilti savo dabartinėje srityje iki L3 lygio specialistės, – sako ji. Tačiau yra ir trečias kelias, kuris niekada nebuvo apleidęs jos minčių. – Vis dar jaučiu susidomėjimą mokymu. Vaikystėje norėjau būti mokytoja, bet nepasirinkau šio kelio dėl susirūpinimo finansiniu stabilumu. Jei atsirastų galimybė dėstyti ar asistuoti technologijų srities akademinėje aplinkoje, manau, tai teiktų didelį profesinį pasitenkinimą.“

Bet kuriam Amerikos studentui, svarstančiam sekti jos pėdomis, Davinos patarimas yra aiškus ir drąsinantis. „Patarčiau nuodugniai išanalizuoti savo sprendimą ir įsitikinti, kad tai tikrai tai, ko norite, nes persikraustymas į kitą pasaulio kraštą reikalauja ryžto ir planavimo“, – sako D. Jackson ir priduria, kad jei pasiryžimo užtenka, ji mielai sutiks papasakoti apie viešojo transporto subtilybes, socialinį gyvenimą ir kultūrinius skirtumus Lietuvoje.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau