Stojantiesiems

Išleistas naujasis VGTU žurnalo „Sapere aude“ numeris

Gruodžio 15, 2014
Šio žurnalo numerio tema – darni plėtra. Tai žiniasklaidos mitas ar realybė? Tai tik teorija ar visgi ir praktika? 
 
Apie šią sąvoką ir Lietuvoje vykstančius darnios plėtros procesus žurnale mintimis dalijasi Lietuvos verslo praktikai – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, UAB „Traidenis“ vadovas Sigitas Leonavičius bei „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.  Žurnale iš verslininkų pasakojimų išgirsite autentišką dvidešimt penkerių Nepriklausomybės metų Lietuvos klupimo ir stojimosi istoriją.
 
Darnios plėtros problemas ir galimybes Lietuvoje taip pat komentuoja ir kiti įvairių sričių specialistai – urbanistikos, miestų planavimo, paveldo, aplinkos apsaugos, statybos bei kelių inžinerijos.
 
Kas yra skaitmeninė statyba? Ar tikrai modernios informacinės technologijos neaplenkia ir statybos aikštelių? Skaitmeninės statybos plėtros galimybes Lietuvoje nagrinėja žurnalistė Agnė Mažeikytė.
 
Kodėl gražiausi Lietuvos architektūriniai darbai arba stovi apleisti, arba įgyja „antrą kvėpavimą“? Kodėl geriau nerestauruoti, nei restauruoti prastai? Ko reikia, kad deramai išsaugotumėme Lietuvos paveldo objektus? Į šiuos klausimus naujajame žurnalo numeryje atsako Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, VGTU profesorė Jūratė Jurevičienė.
 
Apie darnią plėtrą ir Lietuvą pasiekusią globalizacijos ir „macdonaldizacijos“ bangą žurnale kalba ir šių laikų garsiausias lietuvių filosofas, Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas.
 
Žurnale taip pat rašome apie šalį, turinčią dvigubai mažesnį nei Lietuvos plotą ir 23 milijonų gyventojų… Nepaisant to, ši šalis, pasak VGTU studento, yra geriausias darnios plėtros pavyzdys. Apie išgyventus įspūdžius Taivane pasakoja Artūras Velaniškis.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau