Stojantiesiems

„Išmanusis miestas XI“ – apdovanoti VILNIUS TECH studentai, dėstytojai ir alumnai

Birželio 13, 2025
Trečiadienį Kaune, Mokslo saloje, įvyko urbanistikos ir architektūros apdovanojimų „Išmanusis miestas“ vienoliktoji ceremonija, kurioje prizinėmis vietomis įvertinti buvo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) bendruomenės nariai.
 
Istorija alsuojančioje edukacinėje aplinkoje, Mokslo saloje (Nemuno saloje), susirinko keli šimtai garbingų svečių: valstybinių institucijų atstovai, aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai, architektai, urbanistai, inžinieriai, savivaldybių atstovai, taip pat projektų autoriai ir konkurso partneriai. 

Šiais metais konkurse „Išmanusis miestas 11“ dalyvavo 10 Lietuvos savivaldybių bei buvo pateikti 47 projektai. Architektai, urbanistai, inžinieriai ir interjero dizaineriai kūrė erdves Alytaus rajono, Anykščių rajono, Jonavos rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos, Šilutės rajono, Skuodo rajono, Telšių rajono, Trakų rajono teritorijoms.

Studentų kategorijoje trečiąją vietą užėmė VILNIUS TECH komanda „May architects“ (Deimantė Karaliūtė ir Miglė Pakarskaitė; darbo vadovas – doc. dr. Arnoldas Gabrėnas). Ši merginų komanda kūrė Trakų miesto pakrantės projektą bei buvo apdovanota 500 eurų OGMIA čekiu.

Antrąją vietą šioje kategorijoje užėmė VILNIUS TECH „Sinergija“ komanda (Aurelija Černiauskaitė, Kotryna Šniukštaitė, Gabriela Sokolovskaja), sukūrusi projektą „Mokyklos teritorijos konversija į poilsio kompleksą“. VILNIUS TECH studentės, kartu su savo darbo vadovu prof. Gintaru Čaikausku, buvo apdovanoti „Haworth“ čekiu.

Profesionalų kategorijoje antrąją vietą užėmė UAB FORMA (VILNIUS TECH docentas Saulius Mikštas, Ernestas Prusaitis, Kotryna Šniukštaitė, Aurelija Černiauskaitė). Komanda, pasirinkusi Klaipėdos savivaldybę, buvo apdovanota „Haworth“ čekiu.

Net du partnerių apdovanojimas atiteko VILNIUS TECH studentėms Gabrielai Sokolovskajai, Kotrynai Šniukštaitei ir Aurelijai Černiauskaitei (projekto vadovas – prof. Gintaras Čaikauskas), kurios sukūrė projektą „PoUpe“. Šiai komandai ir jos darbo vadovui apdovanojimus įteikė DEXTERA didmenos vadovas Eimantas Čereška ir TIKKURILA mokymų centro vadovas Audrius Dryžas.

Susirinkusiems svečiams dar kartą buvo pristatyti projekto komisijos nariai, kurie šiemet – ypatingi: Ludovico Lombardi – architektas, vienos didžiausių įmonių „Zaha Hadid architects“ direktorius, Marshal Blecher – architektas, architektūros studijos MAST bendrakūris ir direktorius, Nikolaj Sveistrup – „Urban Agenda“ generalinis direktorius, Kopenhagos ateities studijų instituto ir SUSTAINORDIC asocijuotasis partneris, dr. Eglė Radvilė – Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė, futuristė, inovatorė ir miesto transformacijos lyderė, Artūras Blotnys – UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas, Kęstutis Vanagas – tvarios miestų plėtros ir infrastruktūros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius, Fokke Moerel – MVRDV partnerė, architektė, Asta Rokickienė – Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė, Yama Karim – architektas „Studio Libeskind“ partneris.

Renginio partneriai: Betono Mozaika, Artechnika, Barema Rytai, YIT, Schomburg, Wicona, BIPA, Corian, Tikkurila, Panasonic, DEXTERA, Etex, Nordec, Lucidus Techno, Stabilus Baltic, Acoris, WoodOn. 

Dovanas įsteigė: YIT, LT project, Ergonomiškos kėdės, Panasonic, Ogmios miestasi, Simitri, Ginalas, Smells like spells, Briedis, Knygauk, Phono, Vitaflora, Saldi dovana, Šampanė, Virkida, Simetria, Palanga life balance SPA, Verslo forumas, VR arena, Bizzare, viešbutis „Hilton“, Vanagupė, Čigono daržas.

Nuotrauka Darius Kučo
Parengta pagal www.structum.lt informaciją

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau