Įspūdingą karjerą padariusi Katažina turi svarbų patarimą nežinantiems, ką studijuoti

Liepos 21, 2026

Ką pasirinkti, jei patinka ir humanitariniai, ir tikslieji mokslai? Sėkmingą tarptautinę karjerą sukūrusi ir prie didžiausių investicinių projektų energetikos bei infrastruktūros srityje dirbanti Katažina Andrukonytė prisipažįsta, kad baigdama mokyklą taip pat susidūrė su šiuo klausimu. „Kelios nesėkmės, aktyvumas ir teisingai pasirinkta studijų kryptis padėjo man atrasti labai patinkantį ir prasmingą darbą. Jeigu reikėtų duoti vieną patarimą būsimiems studentams, sakyčiau – nebijokite rinktis inžinerijos“, – ragina VILNIUS TECH alumnė.

Šiandien Suomijoje gyvenanti K. Andrukonytė vadovauja AFRY įmonės komandai, dirbančiai su tarptautinių finansinių institucijų finansuojamais projektais. Ji koordinuoja sudėtingus energetikos ir infrastruktūros projektus Europoje, Azijoje, Australijoje bei kituose regionuose, vadovauja tarptautinėms komandoms ir konsultuoja bankus, investicinius fondus, vyriausybes bei privačius investuotojus, projektų vystytojus dėl šimtų milijonų eurų vertės investicijų.

Katažina Andrukonytė

Katažina Andrukonytė

Tačiau prieš daugiau kaip dvidešimt metų ji, kaip ir daugelis abiturientų, nežinojo, kokį kelią pasirinkti.

Vienas geriausių sprendimų gyvenime

„Mokykloje buvau maždaug 50 proc. humanitarė ir 50 proc. tiksliukė. Todėl ilgai blaškiausi, domėjausi įvairiomis studijų kryptimis, tarp jų ir teise. Prisipažinsiu, inžinerija nebuvo mano svajonė, tačiau neįstojusi į pirmu numeriu pasirinktas studijas, nutariau studijuoti inžineriją ir galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime“, – prisimena K. Andrukonytė.

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete ji baigė Aplinkos technologijų bakalauro studijas, vėliau – Aplinkos inžinerijos ir valdymo magistrantūrą, o darbdavių paskatinta įgijo ir Pastatų energijos inžinerijos magistro laipsnį.

„Ko nesitikėjau, kad vos įstojus į inžinerijos magistrą, įmonės mus su kursiokais tiesiog išgraibstė dar neįsibėgėjus mokslo metams“, – prisiminusi šypsosi moteris.

Specializaciją padėjo atrasti darbdavys

Studijuodama Katažina suprato du dalykus: pirmas, kad aplinkosauga – labai plati sritis, antras – kad būtina kuo anksčiau atrasti kryptį, kurioje ji norės tas žinias pritaikyti. Lemiamu lūžio tašku tapo darbdavio pasiūlymas, atvėręs kelią į energetikos ir tarptautinių projektų pasaulį.

„Įmonė, kurioje dirbau dar studijuodama, ieškojo specialistų energetikos srityje ir pasiūlė man tęsti mokslus Pastatų energijos inžinerijos magistrantūroje. Jie finansavo mano studijas, nes specialistų labai trūko. Taip ir atradau savo profesinį kelią“, – prisimena specialistė.

Šiandien ji įsitikinusi, kad toks kelias gali būti naudingas daugeliui jaunų žmonių – pirmiausia įgyti plačias galimybes atveriantį inžinerinį išsilavinimą, o vėliau atrasti konkrečią specializaciją.

Universitetas suteikė ne tik žinių, bet ir galimybių

Nors studijos nebuvo lengvos, VILNIUS TECH alumnė prisipažįsta, kad būtent kilę iššūkiai padėjo suformuoti tvirtą profesinį pagrindą.

„Matematikos ir fizikos tikrai buvo nemažai. Tačiau svarbu suprasti, kad inžinerija nėra vien formulės. Sunkesnius etapus tiesiog reikia įveikti – tai natūrali mokymosi proceso dalis“, – pataria Katažina.

Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko ne paskaitos, o universiteto suteiktos galimybės.

„Universitetas siūlė daugybę projektų, konkursų, tarptautinių vasaros mokyklų ir mainų programų. Buvau labai aktyvi, dalyvavau seminaruose, projektuose, net šešis kartus pagal tarptautinių mainų programas ir konkursus vykau studijuoti ir stažuotis į užsienį. Teko aplankyti Čekiją, Daniją, Italiją, Pietų Korėją, Suomiją, Švediją. Būtent ten ir supratau, kiek daug galimybių gali suteikti inžinerija“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH alumnė.

Karjera, prasidėjusi Suomijoje

Šiandien Katažina su šeima gyvena Suomijoje ir dirba tarptautinėje bendrovėje AFRY. Tai – viena didžiausių Europos inžinerijos, projektavimo ir konsultacijų bendrovių, veikianti daugiau kaip 40 šalių ir vienijanti apie 19 tūkst. specialistų.

Katažinos įgyvendinamų projektų geografija apima ne tik Europą ir Aziją, bet Australiją ir kitus regionus. Jau 15 metų ji dirba prie energetikos ir infrastruktūros projektų, konsultuoja bankus, investicinius fondus ir projektų vykdytojus ir vystytojus. Kiekviename projekte lietuvei tenka dirbti su dešimtimis skirtingų sričių specialistų – inžinieriais, finansininkais, investuotojais, savivaldybių atstovais ir tarptautinėmis organizacijomis. Kasdien Katažinai tenka bendradarbiauti su specialistais iš daugiau kaip 20 valstybių.

„Pastaruosius 3 metus investuotojai ypač daug dėmesio skiria biometano, vandenilio, atsinaujinančios energetikos, hibridinės energijos, energijos kaupimo, centralizuoto šilumos ir elektros gamybos bei tiekimo ir dekarbonizacijos projektams. Tad mano darbe techninės žinios yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbūs bendravimo, derybų ir projektų valdymo įgūdžiai. Iš esmės esu tas žmogus, kuris sujungia skirtingų sričių specialistus į vieną komandą.

Todėl inžinerijoje tikrai yra daug vietos ir žmonėms, turintiems humanitarinių gebėjimų. Energetika šiandien yra globali sritis. Jei esi geras inžinierius, tavo žinios bus reikalingos ir vertinamos visame pasaulyje“, – įsitikinusi ji.

Panašios naujienos

Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Artėjant mokslų metų pradžiai, būsimiesiems pirmo kurso studentams iškyla klausimų apie apgyvendinimą bendrabučiuose, tad pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: Kas gauna bendrabutį? Pagal kokius kriterijus vertinama? Vertinimas vyksta pagal prie prašymo pridėtas pažymas. Konkursinis balas priklauso nuo atstumo, socialinės padėties bei kitų veiksnių. Kada bus aišku, ar gavau bendrabutį? Kaip yra tuo atveju, jei įstojau papildomų priėmimų etapų metu? Apie bendrabučio gavimą informacija skelbiama ir kasmet atnaujinama vilniustech.lt svetainėje. Šiais metais pagrindinio priėmimo metu įstoję studentai apie vietos gavimą sužinojo rugpjūčio 13 d., pirmojo papildomo priėmimo etapo metu įstoję sužinos rugpjūčio 20 d. Kaip pateikti prašymą dėl bendrabučio? Ar būtina pridėti visus dokumentus, kurių prašo? Prašymai teikiami nurodytomis datomis prisijungus prie mano.vilniustech.lt. Studentams privaloma pateikti tris pažymas, o kitas - pagal šeimines aplinkybes. Ar galiu rinktis, kuriame bendrabutyje gyvensiu? Ar galiu pasirinkti kambarį? Pageidavimą galima išreikšti sutarties sudarymo metu, tačiau negalime garantuoti, kad pageidaujamame bendrabutyje ir/ar kambaryje yra laisva vieta. Jeigu laisvų vietų yra – apgyvendiname pagal pageidavimą ir galimybes. Ar galima iš anksto užsirezervuoti konkretų kambarį ir už jį sumokėti? Ne, bendrabučių kambariai nėra iš anksto rezervuojami. Kada reikia pasirašyti sutartį? Ar galima nuotoliniu būdu? Kur atvykti? Kokių dokumentų reikia? Kiekvienais metais sutarčių pasirašymo datos skiriasi. Šiemet sutarčių pasirašymas prasideda rugpjūčio 18 d. ir tęsis iki rugsėjo mėnesio, kol bus užpildytos visos vietos. Nuotoliniu būdu apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartys nesudaromos. Atvykimo adresas (taip pat nurodomas pateikiamoje informacijoje) yra Saulėtekio al. 25, 2 kabinetas. Atvykus su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Ką daryti atveju, jeigu negaliu atvykti pasirašyti apgyvendinimo bendrabutyje sutarties paskirtu laiku? Įprastai yra skelbiama diena, kada gali atvykti visi studentai, kurie negalėjo atvykti pasirašyti sutarties jiems paskirtu laiku. Taip pat dalis studentų atvykimo/neatvykimo dėl svarių priežasčių laiką gali derinti tiesiogiai su bendrabučius administruojančia įmone. Ar galima gyventi bendrabutyje su draugu (-e), kuris (-i) taip pat gavo vietą bendrabutyje? Jeigu mūsų sutarčių pasirašymo datos skiriasi – ką daryti tokiu atveju? Galima gyventi su draugu (-e), jei tokiam apgyvendimui turime galimybes. Jei norima gyventi kartu, kiekvienas studentas vis tiek turi atvykti jam paskirtu laiku. Pirmesnis atvykęs gali išreikšti pageidavimą gyventi su draugu (-e) ir nurodyti, kada draugas (-ė) atvyks pasirašyti sutarties - jei bus galimybės abu studentus (-es) apgyvendiname kartu. Ar galima kambaryje gyventi su antrąja puse? (jeigu abu gavome vietą bendrabutyje) Taip, kambaryje galima gyventi su antrąja puse. Ar sutarties pasirašymo dieną galima iškart įsikelti į kambarį? Jei ne, nuo kada bus galima? Sutarties pasirašymo dieną studentai gauna specialias įėjimo į bendrabutį korteles bei kambario raktus. Kambariuose jie gali palikti asmeninius daiktus, tačiau įsikelti gali tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kadangi sutartis įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Kada reikia sumokėti avansą? Avansas (depozitas) sumokamas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Ar galima nutraukti sutartį? Ar tokiu atveju atgausiu depozitą? Taip, sutartį galima nutraukti. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Jei depozitas jau sumokėtas, tačiau sutartį nusprendžiate nutraukti nepraėjus 3 mėn., depozitas negrąžinamas. Praėjus minimaliam 3 mėn. gyvenimo laikotarpiui, nutraukus sutartį depozitas grąžinamas. Kada galima apžiūrėti kambarį? Ar galima tą padaryti atvažiavus pasirašyti sutarties? Jeigu netiks kambarys, ar bus galima gauti kitą? Kambario raktus studentai gauna pasirašę sutartį, tuo metu ir turi galimybę apžiūrėti. Apgyvendinimo metu kambariai nekeičiami. Dėl kambarių keitimo galima kreiptis anksčiausiai nuo spalio mėnesio. Kokie baldai ir buitinė technika yra kambaryje bei virtuvėje ir ką reikėtų atsivežti savo? Visuose kambariuose bendrabučio inventoriaus komplektacija yra tokia pati: stalas, kėdė, lova, spinta, lentyna, kai kuriuose gali būti ir šaldytuvas. Įprastai, kokio papildomo inventorius reikės, studentai sprendžia individualiai po to, kai apžiūri kambarį. Bendrabučiuose yra po dvi savitarnos skalbimo mašinas ir džiovykles. Virtuvės yra bendro naudojimo.
Plačiau
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
Po 8 valandų darbo dienos nebelieka jėgų nei šeimai, nei draugams, nei pomėgiams – daugybei žmonių toks scenarijus yra tapęs kasdienybe. Perdegimą Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) įvardija kaip vieną didžiausių XXI a. iššūkių, kurį gali lemti ir netinkama darbo aplinka. VILNIUS TECH mokslininkai pabandė šią situaciją pakeisti –  jie sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biurus iš statiškų erdvių transformuoja į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas. Pasak VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros mokslininko, profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko, standartinė biuro aplinka, kuri dažnai būna statiška ir varginanti, ignoruoja individualią žmogaus būseną ir sukelia nuovargį. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojui dirbant jam netinkamoje biuro aplinkoje, mažėja jo darbo našumas ir blogėja afektinių, emocinių, loginių ir kognityvinių būklių rodikliai“, – sako mokslininkas. O kas būtų, jei ši aplinka ne skatintų stresą, nuovargį ir nerimą, o nuo jo apsaugotų – pastebėtų pirmuosius signalus ir padėtų to išvengti? Tokį klausimą iškėlęs prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas su kitais VILNIUS TECH mokslininkai įgyvendino mokslinių tyrimų projektą ir sukūrė sistemą AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings). Ji realiuoju laiku analizuoja darbuotojo emocines, afektines ir fiziologines būsenas, o pagal jas pritaiko darbo aplinką – nuo apšvietimo, kvapų, oro taršos (gera ventiliacija ir mažesnė CO₂ koncentracija), temperatūros, drėgmės iki muzikos, filmų ar darbuotojui pateikiamos informacijos. „Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus. Tik tada technologijos iš tikrųjų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai“, – tikina profesorius. Darbuotojų perdegimas kainuoja milijardus Vis dar dažnai galvojama, kad darbuotojo savijauta – jo asmeninis reikalas, tačiau iš tiesų yra priešingai. Darbe patiriamas ilgalaikis stresas, kognityvinė perkrova ir perdegimas mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir darbo efektyvumą, didina klaidų tikimybę bei skatina darbuotojų kaitą, o tai lemia kasmetinius milijardinius nuostolius verslui, valstybei ir visuomenei. Deja, dauguma organizacijų tai pastebi per vėlai. Darbuotojų apklausos, pokalbiai ar metiniai gerovės tyrimai parodo pasekmes, bet neleidžia laiku pastebėti pirmųjų ženklų. Be to, vadovai sprendimus dėl darbo krūvių dažnai priima remdamiesi intuicija arba subjektyviais skundais, o ne objektyviais duomenis. Pasak mokslininko, būtent čia atsiranda vietos naujos kartos, į žmogų orientuotoms sumanioms technologijoms, kurios sukuria visiškai naują darbo aplinkos valdymo standartą. „Mes nenorime konstatuoti, kad žmogus jau perdegė. Norime padėti pastebėti pirmuosius didesnio nuovargio, nerimo, ilgalaikio streso signalus ir bandyti šią situaciją pakeisti. Kadangi suaugę žmonės biuruose praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo, AFFECTS technologija gali veikti kaip masinė prevencinė priemonė“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Biuras gali tapti aktyviu pagalbininku Reikšmingiausia AFFECTS inovacija – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Ši technologija transformuoja biurus iš statiškų erdvių į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas: ji realiuoju laiku analizuoja dešimtis aplinkos, emocinių ir fiziologinių rodiklių, o pagal juos gali individualiai pritaikyti muziką, kvapus, apšvietimą, vaizdus ar kitus darbo aplinkos elementus. Jeigu sistema pastebi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, ji gali pasiūlyti kitokią aplinką, padedančią išlaikyti darbingumą. Svarbu ir tai, kad pats darbuotojas sprendžia, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti. „AFFECTS gali suteikti asmeninį, privatų prietaisų skydelį, kuriame darbuotojas pats mato savo afektinius, emocinius, fiziologinius, loginius ir kognityvinius išteklius. Tai gali padėti moksliškai pagrįsti sprendimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ir veikti kaip ankstyvojo įspėjimo sistema, neleidžianti pasiekti kritinės streso ir nuovargio ribos, todėl po darbo dienos darbuotojas grįžta namo turėdamas energijos asmeniniam gyvenimui, o ne visiškai emociškai ir fiziškai išsekęs“, – technologijos privalumus vardija VILNIUS TECH profesorius. Tai įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių. Rezultatai parodė, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą savo darbu. Išmani darbo aplinka – milžiniškas konkurencinis pranašumas Pasak vieno iš projekto kūrėjo, AFFECTS nėra tik darbuotojų gerovės technologija – ji gali tapti ir nauju, emociškai intelektualiu organizacijų valdymo įrankiu, suteikiančiu milžinišką konkurencinį pranašumą kovojant dėl geriausių pasaulio talentų. Sistema leidžia matyti apibendrintas organizacijos tendencijas – pavyzdžiui, didėjantį streso lygį konkrečiame padalinyje ar ilgalaikio nuovargio požymius. Tai suteiktų galimybę laiku perskirstyti darbo krūvius, perplanuoti užduotis, sudaryti naujas darbo grupes, atsižvelgiant į darbuotojų emocinį suderinamumą, priimti sprendimus dėl papildomų etatų samdymo arba terminų atidėjimo. Darbuotojų emocinio suderinamumo nustatymui būtų naudojama AFFECTS sistema ir jos el. klausimynas, kuris naudingas tuo, jog leistų palyginti darbuotojų ir AFFECTS vertinimus bei sudarytų sąlygas tolimesniam sistemos apsimokymui ir tobulinimui. Šiuo metu AFFECTS patikimumas yra pakankamai aukštas (R2=0.88). „Realiu laiku matuojami duomenys vadovui gali aiškiai parodyti, kai darbuotojai nagrinėjamu laikotarpiu dirba ties kognityvinės perkrovos riba. Tai leistų įmonės valdžiai priimti sprendimus ar imtis prevencinių priemonių remiantis patikimais duomenimis, o ne nuojauta, ir tiksliau prognozuoti projektų terminus ir rizikas“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Tiesa, individualūs darbuotojų duomenys vadovams nėra atskleidžiami – sprendimai grindžiami nuasmeninta ir apibendrinta informacija, todėl išlaikomas privatumas. „Tyrime buvo taikoma Pramonės 5.0 ir Visuomenės 5.0 vizijos esmė – masinis teikiamų paslaugų ir produktų personalizavimas bei žmogaus ir mašinos sinergija, kurioje sujungiamas robotų tikslumas ir žmogaus kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Jei darbuotojas jausis kontroliuojamas, tokia sistema praras savo vertę. Todėl skaidrumas, privatumas ir žmogaus pasirinkimo laisvė mums yra tokie pat svarbūs kaip ir dirbtinis intelektas“, – pabrėžia profesorius. Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir darbo aplinkos AFFECTS išsiskiria tuo, kad vienoje sistemoje sujungia darbuotojo emocinių, afektinių, loginių, kognityvinių ir fiziologinių būsenų analizę, darbo aplinkos išmanųjį personalizavimą (muzikos, apšvietimo spalvų, kvapų, oro taršos, žinių, filmų, video, temperatūros, drėgmės), skaitmeninį darbuotojo ir aplinkos dvynį bei dirbtinio intelekto sprendimus. Mokslininkai mato plačias technologijos pritaikymo galimybes – nuo biurų iki ligoninių, reabilitacijos centrų, mokyklų, universitetų, transporto sistemų ar net muziejų. Visur, kur žmogus ilgą laiką praleidžia uždarose erdvėse, aplinka galėtų būti pritaikoma ne vien funkcionalumui, bet ir emocinei savijautai. „Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias ir adaptyvias darbo vietas. Mūsų tikslas – parodyti, kad technologijos gali prisidėti ne tik prie produktyvumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės ir džiaugsmo“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. AFFECTS buvo kuriamas remiantis H2020 ROCK projekto patirtimi. 2019 m. sausio 25–27 dienomis nuvilnijusiame pirmajame Vilniaus šviesų festivalyje Vilniaus miesto savivaldybės ir VILNIUS TECH mokslininkų vykdomo ROCK projekto pagrindu sukurta instaliacija festivalio dalyvių išrinkta į geriausiųjų dešimtuką.
Plačiau