Įspūdingą karjerą padariusi Katažina turi svarbų patarimą nežinantiems, ką studijuoti

Liepos 21, 2026

Ką pasirinkti, jei patinka ir humanitariniai, ir tikslieji mokslai? Sėkmingą tarptautinę karjerą sukūrusi ir prie didžiausių investicinių projektų energetikos bei infrastruktūros srityje dirbanti Katažina Andrukonytė prisipažįsta, kad baigdama mokyklą taip pat susidūrė su šiuo klausimu. „Kelios nesėkmės, aktyvumas ir teisingai pasirinkta studijų kryptis padėjo man atrasti labai patinkantį ir prasmingą darbą. Jeigu reikėtų duoti vieną patarimą būsimiems studentams, sakyčiau – nebijokite rinktis inžinerijos“, – ragina VILNIUS TECH alumnė.

Šiandien Suomijoje gyvenanti K. Andrukonytė vadovauja AFRY įmonės komandai, dirbančiai su tarptautinių finansinių institucijų finansuojamais projektais. Ji koordinuoja sudėtingus energetikos ir infrastruktūros projektus Europoje, Azijoje, Australijoje bei kituose regionuose, vadovauja tarptautinėms komandoms ir konsultuoja bankus, investicinius fondus, vyriausybes bei privačius investuotojus, projektų vystytojus dėl šimtų milijonų eurų vertės investicijų.

Katažina Andrukonytė

Katažina Andrukonytė

Tačiau prieš daugiau kaip dvidešimt metų ji, kaip ir daugelis abiturientų, nežinojo, kokį kelią pasirinkti.

Vienas geriausių sprendimų gyvenime

„Mokykloje buvau maždaug 50 proc. humanitarė ir 50 proc. tiksliukė. Todėl ilgai blaškiausi, domėjausi įvairiomis studijų kryptimis, tarp jų ir teise. Prisipažinsiu, inžinerija nebuvo mano svajonė, tačiau neįstojusi į pirmu numeriu pasirinktas studijas, nutariau studijuoti inžineriją ir galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime“, – prisimena K. Andrukonytė.

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete ji baigė Aplinkos technologijų bakalauro studijas, vėliau – Aplinkos inžinerijos ir valdymo magistrantūrą, o darbdavių paskatinta įgijo ir Pastatų energijos inžinerijos magistro laipsnį.

„Ko nesitikėjau, kad vos įstojus į inžinerijos magistrą, įmonės mus su kursiokais tiesiog išgraibstė dar neįsibėgėjus mokslo metams“, – prisiminusi šypsosi moteris.

Specializaciją padėjo atrasti darbdavys

Studijuodama Katažina suprato du dalykus: pirmas, kad aplinkosauga – labai plati sritis, antras – kad būtina kuo anksčiau atrasti kryptį, kurioje ji norės tas žinias pritaikyti. Lemiamu lūžio tašku tapo darbdavio pasiūlymas, atvėręs kelią į energetikos ir tarptautinių projektų pasaulį.

„Įmonė, kurioje dirbau dar studijuodama, ieškojo specialistų energetikos srityje ir pasiūlė man tęsti mokslus Pastatų energijos inžinerijos magistrantūroje. Jie finansavo mano studijas, nes specialistų labai trūko. Taip ir atradau savo profesinį kelią“, – prisimena specialistė.

Šiandien ji įsitikinusi, kad toks kelias gali būti naudingas daugeliui jaunų žmonių – pirmiausia įgyti plačias galimybes atveriantį inžinerinį išsilavinimą, o vėliau atrasti konkrečią specializaciją.

Universitetas suteikė ne tik žinių, bet ir galimybių

Nors studijos nebuvo lengvos, VILNIUS TECH alumnė prisipažįsta, kad būtent kilę iššūkiai padėjo suformuoti tvirtą profesinį pagrindą.

„Matematikos ir fizikos tikrai buvo nemažai. Tačiau svarbu suprasti, kad inžinerija nėra vien formulės. Sunkesnius etapus tiesiog reikia įveikti – tai natūrali mokymosi proceso dalis“, – pataria Katažina.

Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko ne paskaitos, o universiteto suteiktos galimybės.

„Universitetas siūlė daugybę projektų, konkursų, tarptautinių vasaros mokyklų ir mainų programų. Buvau labai aktyvi, dalyvavau seminaruose, projektuose, net šešis kartus pagal tarptautinių mainų programas ir konkursus vykau studijuoti ir stažuotis į užsienį. Teko aplankyti Čekiją, Daniją, Italiją, Pietų Korėją, Suomiją, Švediją. Būtent ten ir supratau, kiek daug galimybių gali suteikti inžinerija“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH alumnė.

Karjera, prasidėjusi Suomijoje

Šiandien Katažina su šeima gyvena Suomijoje ir dirba tarptautinėje bendrovėje AFRY. Tai – viena didžiausių Europos inžinerijos, projektavimo ir konsultacijų bendrovių, veikianti daugiau kaip 40 šalių ir vienijanti apie 19 tūkst. specialistų.

Katažinos įgyvendinamų projektų geografija apima ne tik Europą ir Aziją, bet Australiją ir kitus regionus. Jau 15 metų ji dirba prie energetikos ir infrastruktūros projektų, konsultuoja bankus, investicinius fondus ir projektų vykdytojus ir vystytojus. Kiekviename projekte lietuvei tenka dirbti su dešimtimis skirtingų sričių specialistų – inžinieriais, finansininkais, investuotojais, savivaldybių atstovais ir tarptautinėmis organizacijomis. Kasdien Katažinai tenka bendradarbiauti su specialistais iš daugiau kaip 20 valstybių.

„Pastaruosius 3 metus investuotojai ypač daug dėmesio skiria biometano, vandenilio, atsinaujinančios energetikos, hibridinės energijos, energijos kaupimo, centralizuoto šilumos ir elektros gamybos bei tiekimo ir dekarbonizacijos projektams. Tad mano darbe techninės žinios yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbūs bendravimo, derybų ir projektų valdymo įgūdžiai. Iš esmės esu tas žmogus, kuris sujungia skirtingų sričių specialistus į vieną komandą.

Todėl inžinerijoje tikrai yra daug vietos ir žmonėms, turintiems humanitarinių gebėjimų. Energetika šiandien yra globali sritis. Jei esi geras inžinierius, tavo žinios bus reikalingos ir vertinamos visame pasaulyje“, – įsitikinusi ji.

Panašios naujienos

Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose. Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą. – Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu? – Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą. Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas. [caption id="attachment_128057" align="alignnone" width="1024"] Dominykas Krivonos[/caption] – Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį? – Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais. Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė. – Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose? – Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų. – Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti? – Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei. Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais. Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti. – Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą. Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH. – Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai? – Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti. Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų. – Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje? – Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus. Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms. – Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai? – Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys. Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai. Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas. – Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo? – Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame. – Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes? – Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją. Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu. [caption id="attachment_128056" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Tinklinio komanda[/caption] – Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus? – Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout'uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai. Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima. – O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą? – Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai. – Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko? – Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį. – O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį? – Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti. – Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti? – Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia. Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.   Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 
Plačiau