Pasibaigus pagrindiniam priėmimui paaiškėjo, kad stojantieji šiemet rečiau rinkosi IT studijas – kai kuriose programose liko laisvų valstybės finansuojamų vietų. Tokius rezultatus galėjo lemti kalbos apie sparčiai įsigalėjantį dirbtinį intelektą (DI), kuris neva pakeis specialistus.
Vis dėlto, IT ekspertas ir VILNIUS TECH lektorius Vitalijus Gurčinas sako: rinktis studijas pagal šios dienos gandus yra tas pats, kas pirkti akcijas žiūrint į vakarykštę kainą, juk stojantieji sprendimą priima šiemet, o į darbo rinką ateis daug vėliau – per tą laiką jau nemažai kas bus pasikeitę.
„Ciklas juk visada tas pats – stojantieji išsigąsta, o po ketverių metų – specialistų trūkumas bei puikios sąlygos tiems, kurie tuomet nepabūgo“, – pastebi lektorius.
Šiomis dienomis ne vienas abiturientas svarsto, ar verta pasinaudoti papildoma galimybe – mėginti stoti antrajame priėmimų į aukštąsias mokyklas etape, kuris vyks nuo rugpjūčio 14 iki 17 d. Ekspertas atskleidžia, į ką iš tiesų reikėtų atsižvelgti, renkantis IT studijas.
Specialisto vaidmuo vis svarbesnis
IT specialistai ilgą laiką buvo vieni geidžiamiausių rinkoje, o pati sritis žavėjo aukštais atlyginimais ir karjeros perspektyvomis. Vis dėlto šiuo metu kalbama, jog neva jų poreikis bei atlyginimai mažėja. Tačiau ar tai – tiesa?
„Mažėja poreikis ir nyksta profesija yra du visiškai skirtingi dalykai. Mano nuomone, vienu metu vyksta trys atskiri procesai, kuriuos žmonės suverčia dirbtiniam intelektui, – sako Fundamentinių mokslų fakulteto lektorius. – Visų pirma, po pastarojo penkmečio bumo įmonės prisamdė daugiau, nei realiai reikėjo, todėl dabar mes tiesiog einame link normos.“
Antra, pasak eksperto, nebesame „pigių rankų šalis“. Per septynerius metus atlyginimai išaugo keliskart ir šiuo metu Lietuva nuo Europos lyderių atsilieka visai nedaug. Tad iš tiesų keičiasi verslo modelis, o ne „nyksta profesija“.
Kalbant apie trečią procesą, lektorius pritaria, jog dalį paprasto darbo „suvalgė“ išpopuliarėjęs dirbtinis intelektas. Tačiau, pasak jo, tai – tik įrankis, o ne žmogaus pakaitalas:
„Palyginikime paprastai: išradus ekskavatorių, statybininkai niekur nedingo, šis išradimas tik panaikino kastuvų poreikį. Problema tik tokia, kad anksčiau jauni specialistai buvo mokomi dirbti „su kastuvu“, o dabar šis mokymosi laiptelis dingo. Tačiau juk niekas nesako, kad statybininkų nebereikia – tiesiog dabar į statybų aikštelę ateinama jau mokant valdyti techniką ir suprantant, ką, kodėl ir kaip statome.
Sudėkime viską ir gausime ne mažesnę paklausą, o pakilusį slenkstį, kur nyksta vykdytojas, kuriam reikia duoti užduotį, ir auga tas, kuris pats mato, ką daryti bei sugeba patikrinti, ar rezultatas teisingas“, – paaiškina V. Gurčinas.
Dėl to žmogaus vaidmuo darbo rinkoje tampa dar svarbesnis: DI puikiai rašo kodą, tačiau visiškai neprisiima atsakomybės, tad kuo daugiau kodo pagaminama automatiškai, tuo brangesnis darosi specialistas, mokantis pasakyti, ar tą kodą apskritai galima paleisti, tęsia ekspertas.
„Bijantiems konkurencijos su dirbtiniu intelektu, siūlau užduoti sau vieną klausimą: o kur gi planuojate pasitraukti? DI ir automatizacija palies teisininkus, finansininkus, vertėjus, rinkodaros specialistus, tad priedangos nėra – skirtumas tik tas, kad IT žmonės yra tie, kurie šitą technologiją kuria ir valdo. Bijoti rinktis IT dėl dirbtinio intelekto man atrodo panašu, kaip 1900-aisiais vengti elektrotechnikos, nes „ateina“ elektra“, – apibendrina V. Gurčinas.
Eksperto patarimas stojantiesiems
Svarstantiems, ar rinktis studijas universitete, o gal verčiau trumpalaikius IT kursus, lektorius atsako: šiuolaikinės studijos jau seniai nėra vien paskaitos ir egzaminai. Šalia jų – įvairios akceleravimo ir mentorystės programos, realūs projektai su įmonėmis, IT ir kibernetinės saugos treniruotės, praktikos ir kt. Pasak jo, pirmiausia darbdavys žiūri ne į įvertinimus, o į tai, ką studentas nuveikė, siekdamas diplomo.
Be to, universitetai turi kitą stiprybę: be jau išvardintų dalykų, studentai taip pat turi prieigą prie visos reikalingos įrangos, kurios namuose neturėtų – tai galingi skaičiavimo serveriai, kibernetiniai poligonai, operacinės sistemos, algoritmai ir kt. Ir visa tai – vienoje vietoje bei nemokamai.
„Nesirinkite IT sektoriaus dėl pinigų, nes tai – kintantis parametras, ir, būkime atviri, blogas motyvas. Geriau rinkitės šias studijas, jeigu jus traukia problemos, kurios kasmet darosi įdomesnės ir kompleksiškesnės, o pasaulis – vis labiau priklausomas nuo jų sprendimo.
Ir, pabaigai, – argumentas, kuris paprastai įtikina tėvus: IT bakalauras nėra siauras įsipareigojimas, kadangi iš jo galima pereiti į dirbtinio intelekto, saugos, gynybos technologijų vystymą, produktų vadybą, mokslinę veiklą ar savo verslo kūrimą. Neapibrėžtumo laikais juk renkamės ne saugiausią kryptį, o tą, kuri palieka daugiausia atvirų durų“, – pataria Vitalijus Gurčinas.
Primename, jog papildomo priėmimo antrasis etapas vyks nuo rugpjūčio 14 iki 17 d. Papildomame priėmime gali dalyvauti stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu negavo kvietimo studijuoti arba jame apskritai nedalyvavo. Taip pat šiame etape į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą gali pretenduoti ir tie, kurie pagrindinio priėmimo metu įstojo bei pasirašė studijų sutartį valstybės nefinansuojamoje (VNF) vietoje.
Galerija
