Kaip įvertinti žurnalo kokybę?

Gruodžio 6, 2021

Moksliniai žurnalai yra pagrindinė mokslininkų komunikacijos ir dalinimosi žiniomis priemonė. Tačiau šiandien akademinėje bendruomenėje jau tapo įprasta praktika tyrimų rezultatų publikavimui žurnalą rinktis ne tik pagal tematinį atitikimą ir tikslinę auditoriją, bet vis labiau akcentuojant paties žurnalo kokybę.
 
Žurnalų kokybė gali būti vertinama įvairiais aspektais, atsižvelgiant į:

  • Redakcinius kriterijus (svarbiausias jų – recenzavimas)
  • Leidybos etikos principų laikymąsi
  • Redkolegijos sudėtį ir narių kompetentingumą
  • Žurnalo apimtį ir periodiškumą
  • Taikomus publikavimo modelius
  • Tematikos aktualumą ir kt.

Tačiau dažniausiai žurnalų kokybės vertinimas yra grindžiamas juose paskelbtų publikacijų cituojamumo duomenimis. Patogesniam vertinimui, visų žurnalo publikacijų cituojamumo duomenys yra išreiškiami žurnalų cituojamumo rodikliais

Pagrindinėse bibliografinėse duomenų bazėse (Web of Science (WoS) ir Scopus) pateikiami įvairūs žurnalų cituojamumo rodikliai, tačiau pagrindiniai ir plačiausiai naudojami vertinimo tikslais yra: WoS – Journal Impact Factor (JIF); Scopus – CiteScore, Source Normalized Impact per Paper (SNIP) ir Scimago Journal Rank (SJR) rodikliai.

Siekiant atrinkti tik konkrečius kokybės kriterijus atitinkančius žurnalus, bibliografinėse duomenų bazėse žurnalų paiešką iš karto galima apriboti, nurodant pageidaujamus žurnalų kokybės kriterijus. Šiuo tikslu žurnalų kokybė dažniausiai vertinama pagal jų užimamas pozicijas atstovaujamose mokslų kategorijose, išreikštas kvartilėmis (Q)
 
WoS ir Scopus duomenų bazėse žurnalai skirstomi į kategorijų kvartiles pagal pagrindinių toje bazėje taikomų žurnalų cituojamumo rodiklių vertes (WoS – pagal JIF, Scopus – pagal CiteScore).

WoS indeksuojamų žurnalų kokybę pagal jų priskyrimą atstovaujamų mokslo kategorijų kvartilėms patogiausia įvertinti naudojantis Journal Citation Reports (JCR) įrankiu. 

Scopus duomenų bazės Source skiltyje taip pat galima atrinkti tik konkrečioms kvartilėms priskiriamus žurnalus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Scopus duomenų bazėje nėra tiesiogiai pateikiamos kvartilių (Q) reikšmės – jas reikia nustatyti pagal žurnalo poziciją mokslo kategorijose (percentiles): kad žurnalas patektų į Q1 ar Q2 Scopus DB, jo pozicijos reikšmė percentiliais turi būti ne mažesnė nei 50.

Scopus indeksuojamų žurnalų kokybę pagal kvartiles galima įvertinti ir Scimago Jaurnal & Country Rank (SJR) tinklapyje. Tačiau, šiuo atveju svarbu įsidėmėti, kad Scimago Jaurnal & Country Rank žurnalai reitinguojami pagal Scimago Journal Rank (SJR) rodiklio vertes, o Scopus DB – pagal CiteCrore rodiklio vertes. Todėl kai kuriais atvejais to paties žurnalo kvartilės Scopus DB ir Scimago Jaurnal & Country Rank tinklapyje gali nesutapti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad duomenų bazėse žurnalai dažniausiai priskiriami daugiau nei vienai mokslų kategorijai. Tuo tarpu, apribojant žurnalų paiešką pagal kvartiles, rezultatuose bus pateikiami tie žurnalai, kurie bent vienoje iš jų atstovaujamų mokslo kategorijų patenka į pasirinktas kvartiles, tačiau kitose kategorijose tas žurnalas gali būti priskiriamas ir kitoms kvartilėms. 

Bet kuriuo atveju, žurnalo pasirinkimas publikavimui pirmiausiai turėtų būti pagrįstas jo tinkamumu, o ne kokybiniais rodikliais.

Plačiau apie žurnalo parinkimą publikavimui ir jo kokybės vertinimą skaitykite >>>
 

Galerija

Panašios naujienos

Universiteto miestelis atsinaujino: atviros, žalios ir visai bendruomenei pritaikytos erdvės jau laukia
Universiteto miestelis atsinaujino: atviros, žalios ir visai bendruomenei pritaikytos erdvės jau laukia
VILNIUS TECH universiteto miestelis atsinaujino – nuo šiol studentai, dėstytojai ir darbuotojai gali laiką leisti dar jaukesnėje ir patogesnėje aplinkoje. Kiemeliuose prie S3 ir S4 pastatų įrengtos medinės terasos ir pavėsinės, atnaujintas apšvietimas ir tako danga, pastatyti nauji lauko baldai, įrengta žalioji sienelė, pasodinta daugiau želdinių. Atnaujinant aplinką, pirmenybė teikta natūralioms ir ekologiškoms medžiagoms. Ir universitetui, ir miestui Atnaujintos aplinkos koncepciją sukūrė Architektūros fakulteto profesorius a.a. Sigitas Kuncevičius. Jo vizijoje – erdvės, kuriose paskaitos galėtų vykti po atviru dangumi, universiteto bendruomenei ir miestiečiams skirtos poilsio bei įvairių veiklų zonos bei į aplinkos kūrimo procesą įsitraukę studentai. Lauko erdvės prie Aplinkos inžinerijos fakulteto (S4, S5) pasižymi išraiškingu reljefu ir gausiais želdiniais, todėl turi didelį potencialą tapti reikšminga miesto dalimi. Kuriant koncepciją, vienas pagrindinių prioritetų buvo patogus judėjimas visiems – pėstiesiems, dviratininkams, tėvams su vaikais ir individualių poreikių turintiems žmonėms. Todėl takai projektuoti ilgesni, su mažesnėmis nuokalnėmis. Ateityje planuojama atnaujinti estradą ir amfiteatrą, kuriuose vėl galėtų vykti renginiai, įkurti instaliacijų parką, įrengti erdves augalams auginti ir iš pakeltų lysvių į kosmosą pasiųsti unikalų QR kodą.
Plačiau