Kaip klimato kaitos iššūkius sprendžia VILNIUS TECH mokslininkai? (I dalis)

Kovo 20, 2025
Tvarumas – viena VILNIUS TECH vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato kaitos iššūkius skirtingose srityse sprendžia šimtai mūsų universiteto mokslininkų bei studentų, ir kokias ateitį keičiančias inovacijas jie kasdien kuria.
 
ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS
AF Urbanistikos katedros doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
 
Kokie yra pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Jūsų srityje ir kaip Jūsų sritis bei kuriamos inovacijos (arba atliekami tyrimai) jau šiandien prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo?
 
Urbanizacija yra viena ryškiausių pasaulinių tendencijų – remiantis JT duomenimis, iki 2050 m. apie 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Šis pokytis kelia esminius iššūkius miestų sistemoms: nuo mobilumo ir prieinamumo iki maisto bei atliekų ciklų, energijos tiekimo ir socialinės įtraukties. Visi šie veiksniai daro tiesioginę įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, socialiniams ryšiams ir judėjimui mieste. Be to, gyvename sparčių inovacijų laikotarpiu – reikšmingi pokyčiai vyksta energetikos, transporto, eismo valdymo, skaitmenizacijos, automatizavimo ir žiedinės ekonomikos srityse. Šios naujovės ne tik transformuoja atskiras sritis, bet ir formuoja naują miesto viziją. Kaip turėtų atrodyti ateities miestas, kuris prisitaiko prie šių pokyčių ir išnaudoja inovacijų potencialą? Į tokio pobūdžio klausimus siekiama atsakyti daugelyje Urbanistikos katedroje rengiamų darbų.
 
Žinia, šiuo metu urbanistika, kaip disciplina, krypsta link gamtai artimesnių sprendimų, kurie leidžia sukurti sveikesnius ir efektyvesnius miestus, tvarias ir tinkamas gyventi vietas. Klimato krizė, didėjanti socialinė įvairovė, segregacija ir pan. – tai priežastys dėl kurių atskiriems miesto elementams ar miestų dalims neretai prireikia naujų transformacijos strategijų.
 
Architektūros vientisosiose studijose V-ame kurse nuo 2019 m. turime modulį „Urbanistika ir inovacijos“ – jame dažnu atveju siekiame spręsti nestandartinius klausimus, ypač tokius, kurie yra gvildenami ir kitų pasaulio urbanistinių centrų ar mokyklų. Esam išbandę ne vieną metodiką, kuri siūlo sprendimus konkretiems urbanistiniams iššūkiams. Keletas sprendimų, kurie kaskart minimi – tai „15 minučių miestas“, viešojo transporto skatinimas, urbanistinių viešųjų erdvių plėtojimas, žaliųjų erdvių kūrimas, inžinerinės infrastruktūros tobulinimas.
 
Jeigu Jūs ir Jūsų komanda galėtumėte inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, kuri padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais, kokia ji būtų?
  • Lietuvos kontekste ryškiausi tvarios plėtros iššūkiai – (1) miesto urbanistinės struktūros subalansavimas ir (2) urbanistinės driekos suvaldymas. Pastarasis tiesiogiai susijęs su pirmuoju, nes neefektyvi ir nesubalansuota urbanistinė struktūra skatina chaotišką priemiesčių urbanizaciją. Šio proceso „paslėpti“ kaštai neigiamai veikia ne tik priemiesčius, bet ir visus miesto rajonus. Ilgalaikėje perspektyvoje urbanistinės driekos suvaldymas turėtų būti grindžiamas kompaktiška miesto forma bei efektyvia paslaugų ir infrastruktūros sistema, kas yra esminiai miesto urbanistinės struktūros tobulinimo tikslai.
  • Mūsų komandos tikslas – prisidėti prie miesto urbanistinės struktūros subalansavimo, siekiant: mažinti socialinę atskirtį, didinti multifunkciškumą monofunkciniuose rajonuose, maksimaliai pritaikyti urbanistines viešąsias erdves žmonių poreikiams, įskaitant žaliąsias miesto erdves, skatinti viešojo transporto plėtrą, mažinant automobilių priklausomybę ir CO₂ emisijas.
 
ELEKTRONIKOS FAKULTETAS
EF dekanas doc. dr. Artūras Medeišis
 
Kokie yra pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Jūsų srityje ir kaip Jūsų sritis bei kuriamos inovacijos (arba atliekami tyrimai) jau šiandien prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo?
 
Pagrindinis elektros ir elektronikos pramonės sektoriaus iššūkis aplinkosaugos srityje – yra per didelis ir toliau augantis bei neefektyvus elektros energijos sunaudojimas. Pavyzdžiui, sparčiai plėtojami duomenų centrai sunaudoja labai daug elektros energijos, didelė jos dalis yra išeikvojama paprasčiausiam aparatūros vėdinimui, kitaip sakant, dažnai tiesiog kaitina orą. Šis iššūkis yra sprendžiamas dvejopai: iš vienos pusės, nuolat yra  bandoma sumažinti elektros energijos poreikį, padaryti aparatūrą efektyvesnę. Kita vertus, yra bandoma ieškoti hibridinių sprendimų, naudojant atsinaujinančią elektros energiją, nukreipti perteklinę šilumą į miesto centralizuoto šildymo sistemas, plėtoti efektyvesnį elektros energijos skirstymą per t.v. Smart Grid sprendimus ir pan.
 
Kalbant apie inovacijas tvaresnei ateičiai, pažymėtinas išskirtinis elektronikos ir informacinių-komunikacinių technologijų vaidmuo, kadangi būtent jų dėka yra realizuojami „išmanūs“ sprendimai: nuo išmaniųjų namų iki išmaniųjų gamybos procesų. Būtent išmanieji sprendimai dažnai leidžia efektyvinti įvairiausių sistemų veikimą, mažinti jų energijos sunaudojimą. 
 
Jeigu Jūs ir Jūsų komanda galėtumėte inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, kuri padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais, kokia ji būtų?
 
Šiuo metu Elektronikos fakultete kaip tik plėtojame naują iniciatyvą, susijusią su inovatyviais elektros energijos tiekimo sprendimais, panaudojant dirbtinio intelekto sistemas ir tinklines baterijas, kad būtų kuo efektyviau išnaudotas atsinaujinančios elektros energijos potencialas.
 
 
LIETUVOS JŪREIVYSTĖS AKADEMIJA
LJA Uosto inžinerijos katedros vedėja Vilma Locaitienė

Kokie yra pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Jūsų srityje ir kaip Jūsų sritis bei kuriamos inovacijos (arba atliekami tyrimai) jau šiandien prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo?
 

Vienas pagrindinių aplinkosaugos iššūkių jūrų transporte yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas, laivybos poveikis vandens ekosistemoms bei uostų veiklos darna su aplinka, krovininio transporto srautų spūstys uosto prieigose, kurios didina ne tik oro taršą, bet ir energijos sąnaudas.
 
Lietuvos jūreivystės akademijoje vykdomi moksliniai tyrimai tiesiogiai prisideda prie tvaresnės jūrų transporto ateities kūrimo.
 
Laivų navigacijos katedros mokslininkai (vadovas doc. dr. Vytautas Dubra) specializuojasi laivybos efektyvumo ir saugumo didinimo srityje. Naudojant modernius laivų navigacinius treniruoklius (laboratorijos vadovas Arvydas Jankauskas), atliekami įvairių parametrų laivų eismo uoste tyrimai, kurie padeda optimizuoti laivų judėjimą, mažinti kuro sąnaudas ir išmetamųjų dujų kiekį. Taip pat vykdomas Klaipėdos uosto plėtros alternatyvų modeliavimas laivų eismo kontekste, leidžiantis įvertinti būsimos infrastruktūros poveikį aplinkai bei uosto veiklos efektyvumui. Paminėtini tokie mūsų laboratorijose vykdyti tyrimai: Dujovežio „Independence“ įplaukimo modeliavimas, Didelių konteinerinių laivų įplaukimo į Klaipėdos uostą modeliavimas.
 
Uosto inžinerijos katedros mokslininkai vykdo tyrimus „Jūrų transporto efektyvumo formavimas, įgyvendinant darnios plėtros strategiją“, kuriuose analizuojamos tvarios logistikos galimybės, žaliosios technologijos ir uostų infrastruktūros optimizavimas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. 
 
Aš pati rengiu disertaciją „Regioninių jūrų uostų užuosčio plėtros galimybės taikant aplinkai neutralias intermodalines priemones“. Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų – įvertinti, kaip aplinkai draugiškos transporto rūšys, tokios kaip vidaus vandens transportas, gali būti tvariai integruojamos į uosto logistikos sistemas. Tokia integracija gali padėti mažinti krovininio transporto spūstis uosto prieigose, prisidėti prie anglies dvideginio emisijų mažinimo ir padidinti transporto grandinių efektyvumą.
 
Šie tyrimai prisideda prie tvaresnės jūrų transporto ateities formavimo, padeda Klaipėdos uostui siekti žaliojo uosto strateginių tikslų ir užtikrinti efektyvią, aplinkai draugišką laivybą Baltijos regione.
 
Jeigu Jūs ir Jūsų komanda galėtumėte inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, kuri padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais, kokia ji būtų?
 
Jeigu būtų galimybė inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, ji būtų „Žaliųjų navigacinių sprendimų integracija Klaipėdos uoste“, kurios tikslai būtų: diegti skaitmenines priemones (dirbtinį intelektą, jutiklių sistemas) laivybos srautams optimizuoti ir mažinti anglies pėdsaką; plėsti alternatyvių degalų infrastruktūrą, ypač skatinti vandenilio ir elektros naudojimą; kurti integruotą „Green Port Digital Twin“ (skaitmeninį uosto dvynį), leidžiantį modeliuoti skirtingus veiklos scenarijus ir numatyti efektyviausius bei mažiausiai aplinką veikiančius sprendimus.
 
Ši iniciatyva svarbi, nes  padėtų Klaipėdos uostui stiprinti žaliojo uosto strategiją, mažinant ekologinį pėdsaką. Kartu būtų galima pritraukti tarptautines investicijas, susijusias su tvaria laivyba ir žaliosiomis technologijomis. Klaipėdos uostas  Baltijos jūros regione ne kartą rodė lyderystę, todėl ir įgyvendinant tokią iniciatyvą tai galėtų tapti pavyzdžiu kitiems Baltijos regiono uostams, siekiant nulinės emisijos tikslų.
 
 
KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS
KIF Piliečių mokslo centro vadovė doc. dr. Monika Mačiulienė
 
Kokie yra pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Jūsų srityje ir kaip Jūsų sritis bei kuriamos inovacijos (arba atliekami tyrimai, kiti projektai ir veiklos) jau šiandien prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo? 
 
Vienas didžiausių aplinkosaugos iššūkių šiandien nėra tik fizinė tarša ar iškastinio kuro naudojimas, bet ir informacinė tarša – klaidinga ar manipuliatyvi informacija apie klimato kaitą. Dezinformacija, kuri sumenkina mokslinius įrodymus, klaidina visuomenę ir trukdo priimti sprendimus, kurie būtini tvariai ateičiai kurti. 
 
Mūsų komandos Kūrybinių industrijų fakultete atliekami tyrimai padeda kovoti su šia problema keliais būdais. Pirma, analizuojame, kaip klaidinga informacija apie klimatą plinta socialiniuose tinkluose ir kitose medijos formose bei kaip ji veikia visuomenės nuostatas. Antra, kuriame priemones, skirtas atpažinti, demaskuoti ir efektyviai paneigti klaidinančią informaciją. Tai apima faktų tikrinimo metodus, algoritmus, galinčius aptikti dezinformacijos naratyvus, ir edukacines iniciatyvas, skirtas visuomenės atsparumui didinti.
 
Jeigu Jūs ir Jūsų komanda galėtumėte inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, kuri padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais, kokia ji būtų?
 
Jei galėtume inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, ji būtų piliečių mokslu grįsta klimato dezinformacijos stebėjimo sistema. Užuot leidę algoritmams vieniems kovoti su melaginga informacija, į procesą įtrauktume visuomenę – kad žmonės ne tik būtų dezinformacijos vartotojai, bet ir aktyvūs jos neutralizuotojai. Įsivaizduokite platformą, kurioje kiekvienas gali pranešti apie pastebėtą klimato dezinformaciją – socialiniuose tinkluose, politinėse kampanijose, tradicinėje žiniasklaidoje. Šie duomenys realiu laiku būtų analizuojami, o ekspertai, kartu su dirbtiniu intelektu, padėtų identifikuoti pagrindinius skleidėjus, dažniausiai naudojamus naratyvus ir jų plitimo būdus. Piliečių mokslas čia būtų ne tik duomenų rinkimas, bet ir reali visuomenės mobilizacija, padedanti mažinti klimato dezinformacijos poveikį. 
 
 
STATYBOS FAKULTETAS
SF Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros ir Civilinės inžinerijos centro vyresn. mokslo darbuotojas, doc. dr. Robertas Zavalis
 
Kokie yra pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Jūsų srityje ir kaip Jūsų sritis bei kuriamos inovacijos (arba atliekami tyrimai) jau šiandien prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo?
 
Statybos inžinerija, o konkrečiau, mano konstrukcijų projektavimo srityje, vienas pagrindinių iššūkių yra CO2 mažinimas. Šiuo metu statybinių konstrukcijų projektuotojai stengiasi projektuoti racionalias konstrukcijas, tačiau tai yra padiktuota ekonominės naudos požiūrio. Todėl nebūtinai tokia suprojektuota konstrukcija racionaliausia tvarumo požiūriu. Žinoma, projektuotojai taiko medžiagas ir numato statybos technologijas tokias, kurios šiuo metu yra prieinamos rinkoje, todėl mokslininkai, dirbantys statybos inžinerijos srityje, ieško naujų medžiagų, jų kombinacijų, naujų konstrukcinių sprendinių ir technologijų, kad ateities pastatai turėtų kuo mažesnį poveikį mūsų aplinkai.
 
Ne išimtis ir VILNIUS TECH mokslininkai. Manau, mūsų mokslininkai jau daugybę metų dirba šia kryptimi, nors tai ir nebuvo garsiai įvardinta. Laboratorijose kuriamos naujos medžiagos, pritaikant pramonines atliekas, kurios, pavyzdžiui, leidžia mažinti cemento kiekį betone neprarandant pagrindinių betono savybių. Kuriamos inovatyvios konstrukcijų stiprinimo technologijos, kurios leidžia ženkliai prailginti statinių, tiltų ir kitų konstrukcijų eksploatacijos laikotarpį. Vadinasi, nereikia griauti ir statyti naujo statinio, o tai prisideda ne tik prie ekonominės naudos, bet ir prie bendro CO2 išmetimo mažinimo. Nemažai dėmesio skiriame ir pastatų renovacijos bei modernizavimo temai. Atliekame tyrimus su inovatyviais surenkamo fasado elementais. Apjungiame tradicines mūro medžiagas su išankstinio apgniuždymo technologija. Tai leidžia ženkliai suploninti išorinį plytų sluoksnį, todėl su tuo pačiu medžiagos kiekiu galime uždengti didesnį kiekį pastato fasado. Be to, perkėlus gamybą iš statybos aikštelės, galime tiksliau kontroliuoti gamybos procesus. O tai sąlygoja mažesnį atliekų kiekį ir lemia mažesnį CO2 išmetimą.
 
 
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
VVF Verslo technologijų ir verslininkystės katedros vedėja prof. dr. Ieva Meidutė
Kavaliauskienė
 
Logistikos sektorius susiduria su daugybe aplinkosauginių iššūkių. Pavyzdžiui, transporto srityje pagrindine problema vis dar išlieka įvairiausi į aplinką patenkantys  teršalai, tarp kurių yra išskiriamos kietosios dalelės bei anglies dvideginio emisijos kiekis. Kitas svarbus iššūkis yra atliekų ir pakuočių tvarkymas visoje tiekimo grandinėje, nes per didelis plastiko naudojimas pakavime, nepakankamas perdirbimas ir antrinių žaliavų panaudojimas kelia grėsmę aplinkai ir prisideda prie taršos problemų. Sandėliavimo srityje yra labai didelis energijos sunaudojimas. Kalbant apie gamybos procesus, susiduriama su išteklių bei aplinkos (oro, vandens bei dirvožemio) užterštumo iššūkiais.
 
Logistikos sektoriui tenka didelė atsakomybė dėl tvaresnės ateities kūrimo, nes šis sektorius buvo, yra ir bus augantis, nes gyvename globalioje rinkoje, kur žmonių ir prekių judėjimas vyksta nuolatos. Todėl jau šiandien logistikos sritis prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo diegdama inovacijas, modernizuodama tiek vidinius, tiek išorinius įmonių veiklos procesus ir investuodama į mokslinius tyrimus, kurie padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai, kaip, pavyzdžiui, alternatyvių degalų ir ekologiškų transporto priemonių naudojimas, taip pat išmaniosios logistikos sistemos ir skaitmenizacija, dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų duomenų (Big Data) analizės sprendimai, kurie padeda optimizuoti ir efektyviai valdyti tiekimo grandines, taip pat apie jas suteikia realaus laiko duomenis, leidžiančius priimti tvaresnius sprendimus. Išmaniosios sandėlių valdymo sistemos padeda sumažinti energijos sąnaudas ir efektyviau išnaudoti sandėliavimo erdves. Taip pat, daug dėmesio kreipiama į pakuočių atliekų mažinimą bei alternatyvų, biologiškai skaidžios ir perdirbamos pakuotės kūrimą, kuri suteikia galimybę atsisakyti tradicinio plastiko. 
 
Jeigu Jūs ir Jūsų komanda galėtumėte inicijuoti vieną tvarumo iniciatyvą, kuri padėtų kovoti su klimato kaitos iššūkiais, kokia ji būtų?
 
Iniciatyvų galima sugalvot labai daug, tik ar jos bus įgyvendinamos, todėl, mano nuomone, vis dėlto reikėtų pradėti nuo mažų dalykų – atsakingo vartojimo.
 
 
Su kitų fakultetų inovacijomis ir tyrimais galėsite susipažinti antrojoje straipsnio dalyje Tarptautinės Motinos Žemės dienos proga balandžio 22 d.

Galerija

Panašios naujienos

Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą
Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto bendruomenė ir Japonijos ambasada Lietuvoje maloniai kviečia į atvirą Pritzkerio architektūros premijos laureato SHIGERU BAN paskaitą: „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ 2026 m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. VILNIUS TECH, T2 209 aud., Trakų g. 1, Vilnius Paskaita nemokama ir atvira visiems. Būtina registracija: užpildykite šią formą. Japonų architektas Shigeru Ban paskaitoje apžvelgs savo iki šiol nueitą profesinį kelią, ypatingą dėmesį skirdamas tris dešimtmečius trunkančiai veiklai nelaimių ir humanitarinės architektūros srityje. Shigeru Ban garsėja novatorišku atsinaujinančių medžiagų panaudojimu ir greito reagavimo sprendimais humanitarinės architektūros srityje. Jo darbai atskleidžia, kokią galią architektūra turi kurti teigiamus pokyčius po stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių. Revoliuciniai architekto darbai, kuriuose naudojami popieriniai vamzdžiai, rodo, kaip kuklios ir paprastos medžiagos gali tapti įspūdingų sprendimų pagrindu – nuo greitai pastatomų laikinų statinių, skirtų ekstremalioms situacijoms, iki elegantiškų ir ilgaamžių pastatų. Tuo metu medinės konstrukcijos atveria naujas aplinkos tausojimo galimybes. Šis požiūris į medžiagų inovacijas, derinamas su giliu įsipareigojimu architektūros socialinei atsakomybei, pakeitė požiūrį į reagavimą į nelaimes visame pasaulyje ir iki šiol skatina diskusijas apie architektūros, tvarumo ir humanitarinės pagalbos sąsajas. Klimato kaitos, vis dažnėjančių stichinių nelaimių ir pasaulinių konfliktų laikais Shigeru Ban darbai tampa kaip niekad aktualūs. Jie primena, kad atsparios ir lanksčios konstrukcijos gali padėti išsaugoti gyvybes ir padėti nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. 2026 m. paskaitoje „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ Shigeru Ban pasidalys vertingomis įžvalgomis apie architektūros projektavimą po nelaimių ir apžvelgs šią savo veiklos sritį platesniame įvairiapusės ir išskirtinės profesinės karjeros kontekste. Architektas Shigeru Ban Shigeru Ban gimė 1957 m. Tokijuje. Baigė Cooper Union universitetą. 1982 m. pradėjo dirbti Aratos Isozaki biure, o 1985 m. įkūrė savo architektūros studiją „Shigeru Ban Architects“. 1995 m. tapo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantu. Tais pačiais metais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Voluntary Architects' Network“ (VAN), teikiančią paramą nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. Tarp svarbiausių jo darbų – Pompidou centras Mecene, Oitos prefektūros meno muziejus, Fudžio kalno pasaulio paveldo centras Šizuokoje, „La Seine Musicale“ koncertų kompleksas ir „Swatch Omega“ būstinė. Shigeru Ban yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų, tarp jų – Prancūzijos Architektūros akademijos aukso medalį (2004), Japonijos architektūros instituto Didįjį prizą (2009), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininko laipsnį (2010), Auguste'o Perret premiją (2011), Japonijos kultūros reikalų agentūros meno premiją (2012), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino komandoro laipsnį (2014), Pritzkerio architektūros premiją (2014), Japonijos Garbės medalį su violetine juosta (2017), Motinos Teresės socialinio teisingumo apdovanojimą (2017) ir Astūrijos princesės santarvės premiją (2022). 2021 m. Shigeru Ban buvo pakviestas tapti vienu iš „iškilių mąstytojų ir praktikų“ Europos Naujojo Bauhauzo aukšto lygio apskritojo stalo ambasadorių. 2024 m. jis pelnė „Praemium Imperiale“ architektūros premiją. Šiuo metu Shigeru Ban yra kviestinis profesorius Shibaura technologijos institute. Renginio formatas Po pagrindinės paskaitos vyks klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu auditorija galės tiesiogiai užduoti klausimus Shigeru Ban. Būtina registracija: užpildykite registracijos formą. Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. „Facebook“ renginys Renginio nuotrauka: Hiroyuki Hirai. Fudžio kalno pasaulio paveldo centras, 2017 m., Šizuoka, Japonija.
Plačiau
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius
Mokslo metų pradžia – puikus metas iš naujo atrasti VILNIUS TECH bibliotekos informacijos išteklius. Čia rasite ne tik spausdintų leidinių, bet ir gausų elektroninių išteklių pasirinkimą studijoms, moksliniams tyrimams ir profesiniam tobulėjimui. Biblioteka nuolat plečia išteklių pasiūlą ir užtikrina, kad kiekvienas rastų patikimą, kokybišką bei aktualią informaciją studijoms ir mokslui. Bibliotekos spausdintų leidinių fonde - vadovėliai, mokslinės monografijos, žodynai, enciklopedijos, periodiniai leidiniai ir kiti informacijos šaltiniai, padedantys gilinti žinias, rengtis paskaitoms ir rengti mokslinius darbus. Dar daugiau galimybių suteikia elektroniniai ištekliai - knygos, žurnalai, mokslo vertinimo ir statistiniai duomenys, vaizdo įrašai ir kiti informacijos šaltiniai. Elektroninius išteklius galite rinktis pagal mokslo sritį ar konkrečią temą - teminės informacijos skiltyje. Nežinote, nuo ko pradėti paiešką? Visų leidinių ieškokite vieno langelio principu - VILNIUS TECH virtualioje bibliotekoje. Čia galima ieškoti bibliotekos išteklių, LST standartų, prenumeruojamų bei atviros prieigos elektroninių išteklių. Laikinos prieigos skiltyje rasite duomenų bazes ir kitus elektroninius išteklius, kuriuos leidėjai laikinai suteikia išbandyti VILNIUS TECH bendruomenei. Informacija šioje skiltyje nuolat atnaujinama pagal tuo metu vykstančius testavimus. Elektroniniais ištekliais galima naudotis ne tik universitete. Jeigu jungiatės ne iš VILNIUS TECH tinklo, naudokitės VPN paslauga. Jungiantis prie VPN, papildomai reikalinga dviejų faktorių autentifikacija – prisijungimą patvirtinsite mobiliojo įrenginio programėle arba skambučiu.  VILNIUS TECH prenumeruojamos universalios ir specializuotos duomenų bazės: Academic Complete & Library Thing Books Cover Widget Package duomenų bazė, turinti daugiau nei 240 tūkst. įvairių mokslo sričių elektroninių knygų. Access Engineering (McGraw Hill) technologijos mokslų duomenų bazė, kurioje yra daugiau nei 900 interaktyvių grafikų, lentelių, skaičiuoklių, atvejų analizių bei kitos vaizdinės medžiagos. ACM Digital Library – atviros prieigos žurnalai, konferencijų pranešimai  ir kiti leidiniai kompiuterijos ir informacinių technologijų temomis. ACS Publications daugiau nei 60 chemijos ir susijusių sričių mokslinių žurnalų. Applied Science and Technology Source (per EBSCO) - viso teksto žurnalai bei kitos publikacijos kompiuterijos ir susijusiomis temomis. Cambridge University Press 90 įvairių mokslo sričių Cambridge University Press el. knygos, kurios buvo įsigytos nuolatinei prieigai. Knygų sąrašas >>> EBSCO Publishing duomenų bazių paketas, apimantis daugelį mokslo sričių straipsnių, konferencijų pranešimų ir kitų elektroninių išteklių. EBSCO eBook Academic Collection daugiau nei 260 tūkst. įvairių mokslo sričių el. knygų. EBSCO eBook Open Access Collection daugiau nei 2500 įvairių mokslo sričių el. knygų. Emerald Engineering  eJournals Collection 26 inžinerijos mokslo elektroniniai žurnalai. Emerald Core eJournals Collection 172 ekonomikos bei vadybos mokslo sričių elektroniniai žurnalai. Human Anatomy Atlas Visible Body tai išsamūs 3D ištekliai, skirti žmogaus kūno anatomijai, fiziologijai ir sveikatos mokslams. IEEE Electronic Library (IEL) elektros ir elektronikos inžinerijos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų žurnalai, standartai, konferencijų medžiaga. IOPscience EXTRA  66 fizikos ir susijusių mokslų elektroniniai žurnalai. JoVE vaizdo įrašų platforma, kurioje yra daugiau kaip 25 000 vaizdo įrašų, skirtų mokymuisi, mokymams bei tyrimams. Turinį sudaro fizikos, gamtos, medicinos, psichologijos, inžinerijos, statistikos, aplinkos apsaugos ir kitų mokslų tyrimai, laboratoriniai eksperimentai, straipsniai. JSTOR Collections  aukštos kokybės archyviniai žurnalai ir pirminių šaltinių turinys vienoje kolekcijoje. Ši duomenų bazė apima virš 4000 akademinių žurnalų įvairiomis temomis: literatūra, istorija, politika, psichologija, ekonomika, verslas, gyvybės ir gamtos mokslai, menai ir kt.   KTU el. knygos daugiau nei 500 leidyklos „Technologija“ įvairių mokslo sričių el. knygų.   OnArchitecture – architektūros ir dizaino projektų vaizdo įrašų biblioteka: interviu, projektų trumpi aprašymai, informacija apie demonstruojamus pastatus ir įrenginius, techninės specifikacijos. Passport (Euromonitor International) 210 šalių statistiniai duomenys, analizės, ataskaitos ir prognozės apie įvairias pramonės šakas, šalis ir vartotojus. SAGE Journals Online daugiau nei 700 įvairių mokslo sričių žurnalų. SAGE ImechE Journals 18 technologijos mokslo sričių žurnalų. Science Direct daugiau nei 2000 Elsevier leidyklos leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. eBooks on Science Direct daugiau nei 50 tūkst. Elsevier leidyklos įvairių mokslo sričių el. knygų. Scopus – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslinių žurnalų straipsnių bibliografinių įrašų bei mokslinės informacijos internete paieškai. Scopus AI – tai intuityvus ir išmanus paieškos įrankis, kuris pagrįstas generatyviuoju dirbtiniu intelektu bei Scopus indeksuojamų publikacijų duomenimis. Springer LINK daugiau nei 2000 įvairių mokslo sričių žurnalų. SpringerLink Computer Science Collections Books 2011-2012 daugiau nei 2000 el. knygų kompiuterijos temomis. SpringerLink Engineering Collections Books 2011-2012 daugiau nei 1000 el. knygų  mechanikos, elektronikos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų srityse. SpringerLink įvairių kolekcijų el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Springer eBooks: Engineering Collection Inžinerijos mokslų el. knygos, apimančios visas inžinerijos sritis ir jų tarpusavio ryšius. Tai ryšių inžinerijos tinklai, grandinės ir sistemos, signalų, vaizdų apdorojimas, gamyba, mašinos, įrankiai ir procesai, sauga ir apsauga, DI taikymas inžinerijoje. Statista Campus License tai pasaulinė duomenų ir verslo žinių platforma, turinti platų statistikos, ataskaitų ir įžvalgų rinkinį, apimantį daugybę temų ir faktų iš 170 pramonės šakų ir daugiau nei 150 šalių. Taylor & Francis apie 2000 įvairių mokslo sričių elektroninių žurnalų. Taylor & Francis įvairių mokslo sričių el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Verslo žinios. Premium.  Vienintelis verslo naujienų portalas Lietuvoje. Verslo ir politikos aktualijos, įvykių analizė, ekspertų komentarai ir prognozės, tendencijos, akcijos, valiutų kursai, įmonės ir žmonės, sprendimai. VILNIUS TECH mokslo žurnalai  VILNIUS TECH 16 leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. VILNIUS TECH el. knygos daugiau nei 700 VILNIUS TECH išleistų įvairių mokslo sričių el. knygų. Web on Science (Clarivate Analytics) – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslo vertinimui, ieškant literatūros, renkantis žurnalą publikavimui. Web of Science Research Assistant Generatyviniu dirbtiniu intelektu (DI) paremtas įrankis. Wiley Online Library daugiau nei 1300 įvairių mokslo sričių žurnalų. Writefull - anglų kalbos redagavimo įrankis, kuris taiso gramatiką, rašybą, skyrybą bei specializuojasi akademinėje kalboje vartojamais terminais, tad gali tapti pagalbininku rašant mokslinį ar baigiamąjį darbą. Svarbu: kai kuriose duomenų bazėse prieinamas ne visas turinys, o prenumeruojama tam tikra el. knygų ar žurnalų kolekcija. Prie kiekvienos bazės aprašymo rasite informaciją, kokie leidiniai ar informacija yra prieinama VILNIUS TECH bendruomenei.  Informaciją iš licencijuojamų duomenų bazių galima kopijuoti (perkelti į kompiuterį, spausdinti) tik asmeninėms mokslo reikmėms ir tik nedideliais kiekiais. Griežtai draudžiama tokią informaciją perduoti tretiesiems asmenims, talpinti į intranetą ar naudoti komerciniais tikslais. Taip pat griežtai draudžiamas prisijungimo duomenų perdavimas tretiesiems asmenims. Lietuvoje autorių teises gina  LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Plačiau