Stojantiesiems

Kalėdinių dovanų aritmetika: kaip išgyventi švenčių šurmulį?

Gruodžio 20, 2019

Komentaro autorė: 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Kamilė Taujanskaitė

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti?

Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, JAV mažmeninės prekybos apimtys kalėdiniu laikotarpiu per 2018-uosius metus viršijo 1 trilijoną dolerių, o Jungtinėje Karalystėje – apie 2 milijardus svarų sterlingų. Beje, nustatyta, kad „judriausia“ apsipirkimo diena yra ne „juodasis penktadienis“, bet šeštadienis prieš Kalėdas. Taigi, kalėdinio laikotarpio namų ūkių išlaidos yra svarbios ne tik mažmeninės prekybos sektoriui, bet ir, neabejotinai, visai šalies ekonomikai.

Dėmesį dovanomis rodo ne tik lietuviai

Šventinis laikotarpis yra tas metų laikas, kai atsigręžiame į savo artimuosius, norime jiems parodyti dėmesį, ir tai darome ką nors dovanodami. Puiku, jeigu dovanų pirkimas neviršija finansinių galimybių. Finansų specialistai skaičiuoja, kad įprastais mėnesiais Lietuvoje apytiksliai 30 % gyventojų susiduria su biudžeto deficito problema, kas reiškia, jog išlaidos viršija pajamas. Priešventiniu laikotarpiu, tikėtina, šis skaičius dar labiau gali išaugti. Pavyzdžiui, 22 % amerikiečių mano, kad dėl išaugusių kalėdinių išlaidų kažkam liks skolingi.  

Kreditinės kortelės yra dar vienas populiarus būdas atsiskaityti už kalėdinius pirkinius JAV, kai daugiau kaip 55 % žmonių tokiu būdu apmoka kalėdiniu laikotarpiu patiriamas išlaidas. 2018-aisiais metais JAV namų ūkiai per kalėdinį atostogų laikotarpį išleido vidutiniškai 1 536 USD. Beje, tyrimai rodo, jog apytiksliai 51 % kalėdinių pirkėjų dovanas perka ir patys sau, o sutuoktinių dovanoms išleidžia vidutiniškai 123 USD. 

Ar perkant dovanas verta skolintis? 

Kiekvienas atvejis – individualus, tačiau atsakymas slypi skaičiuose. Visų pirma, reikia įvertinti, kiek skolinimasis kainuos, atsižvelgiant ne tik į palūkanų normą, tačiau į išlaidas įtraukiant ir įvairius su sutartimi susijusius mokesčius. Tik tuomet, kai skolinamės iš artimųjų, šios išlaidos nėra aktualios. Visais kitais atvejais, kai skolinamasi iš finansinės institucijos, grąžinama ne tik paskolos suma, tačiau yra sumokamos papildomas su paskola susijusios išlaidos. Beje, dažniausiai tokios paskolos grąžinimas tęsiasi kelis mėnesius arba netgi visus metus. Taigi, jeigu šios išlaidos netaps papildoma našta ir nelems kitų, net ir kasdienių poreikių skurdinimo, tuomet tokia galimybė svarstytina. 

Tam, kad neviršytume savo finansinių galimybių, verta iš anksto nustatyti dovanoms skiriamo biudžeto dydį, apgalvoti būsimų dovanų gavėjų sąrašą ir apskaičiuoti, kiek pinigų galima skirti kiekvienai dovanai.  Be to, reikėtų dovanomis pasirūpinti iš anksto ir perkant pagalvoti individualiai apie kiekvieną dovanos gavėją – taip išvengiama spontaniškumo, sutaupoma ne tik laiko, energijos, bet ir pinigų, nes turime galimybę dovanų kainas palyginti skirtingose prekybose vietose arba užsisakyti internetu, kas, tikėtina, kainuos ženkliai pigiau. 

Ar dovanos išties reikalingos?

Atsižvelgiant ne tik į finansinius su dovanų pirkimu susijusius klausimus, šiais pertekliaus laikais kaskart išrinkti dovanas tampa vis sunkiau – būtiniausių daiktų visi turime, o tai, ko norime, galime nesunkiai įsigyti. Ieškome, išleidžiame, dovanojame, pamirštame. Dažnai dovanas perkame vadovaujantis emocijomis – pamatę nuolaidas arba akcijas, manome, kad nuolaida yra kaip laimėjimas, bet ne išlaidos. Ar artimajam tos dovanos tikrai reikia? Verta pamąstyti. Psichologai pataria taikyti „vienos dienos“ testą – visų pirma, pagalvoti, iš karto nepirkti ir sprendimą priimti kitą dieną. 

Tad kuo gi nustebinti? 

Remiantis Lietuvoje Swedbank užsakymu atlikto tyrimo rezultatais (2018), apytiksliai 18 % gyventojų norėtų gauti ne materialią dovaną, tačiau kažką, kas primintų laiką kartu, sukeltų įspūdį, prisiminums ir pan. Juk Kalėdos, pirmiausia – susikaupimas, ramybė ir apmąstymai. Tai ne stovėjimas kamščiuose, ilgos eilės, desperatiškos dovanų paieškos. Tai kažkas ypatingo. Tai, ko laukiame visus metus.  

Kilnus poelgis bendruomenei, pagalba silpnesniam, pinigų paaukojimas sergančiam – puiki alternatyva materialiam dovanos pirkimui. Suruošti tokią dovaną užtrunka trumpiau, o laikas, kuomet visa šeima kartu diskutuoja, kam paaukoti šiemet – ko gero, suartina žymiai labiau. Tai formuoja vertybes, kuria tradicijas. Įtraukia ir turi išliekamąją vertę. Juk brangiausia – tai, kas neperkama. Ir, kas įdomiausia – nieko nekainuoja! Vienas geras žodis + sauja šilumos + žiupsnelis meilės = ypatinga dovana. Brangu? Nelabai. Gal šiemet įpirksim!
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos technologijų perdavimo centrų tinklas „TTO Lithuania“ tapo prestižinio Europos komiteto NAAC nariu
Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei skirtas reikšmingas įvertinimas tarptautinėje erdvėje. Lietuvos technologijų perdavimo centrų (angl. Technology Transfer Offices – TTO) bendradarbiavimo platforma „TTO Lithuania“ oficialiai tapo Europos žinių ir technologijų perdavimo asociacijos ASTP Valdančiojo komiteto – Nacionalinių asociacijų patariamosios tarybos (NAAC) – nare. Šis žingsnis žymi tęsiamą Lietuvos integraciją į aukščiausio lygio Europos žinių perdavimo ekosistemos valdymo struktūras. Oficialiame ASTP sveikinimo laiške pabrėžiama, kad „TTO Lithuania“ narystė sustiprins vietos inovacijų bendruomenės balsą ir leis aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos inovacijų politikos formavimo. Oficialia Lietuvos atstove šiame komitete paskirta „TTO Lithuania“ tinklo pirmininkės pareigas šiuo metu einanti VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė. Kas yra NAAC ir kodėl tai svarbu Lietuvai? Nacionalinių asociacijų patariamoji taryba (NAAC) yra viena pagrindinių ASTP valdymo institucijų, šiuo metu vienijanti 35 nacionalines asociacijas iš 28 Europos šalių. Šis komitetas veikia kaip kritinė grandis, jungianti Europos lygio iniciatyvas, regioninius technologijų perdavimo centrus ir vietines inovacijų ekosistemas. Tapimas pilnateise NAAC nare „TTO Lithuania“ suteikia strategines galimybes keturiose pagrindinėse srityse: Atstovavimas ir matomumas: kiekviena Europos šalies nacionalinė asociacija komitete turi po vieną oficialų atstovą. Nuo šiol Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo specialistų interesai bus matomi ir girdimi kartu su stipriausiomis Europos valstybėmis. Patariamoji funkcija ES politikoje: komiteto nariai tiesiogiai pataria ASTP vykdomajai valdybai Europos ir ES politikos klausimais, susijusiais su inovacijomis, žinių komercializavimu ir technologijų diegimu. Lietuva galės ne tik perimti gerąją užsienio šalių praktiką, bet ir tiesiogiai dalytis mūsų šalies tendencijomis bei pasiekimais. Įtaka valdymui: NAAC turi išskirtinę teisę tiesiogiai nominuoti kandidatus į ASTP Vykdomąją valdybą, užtikrindama, kad nacionalinių asociacijų nuomonė išliktų svarbi priimant strateginius sprendimus. Sprendimų priėmimas ir balsavimo teisė: „TTO Lithuania“ įgyja tiesioginę balsavimo teisę (vieną balsą) priimant svarbiausius organizacijos nutarimus ir teikiant pasiūlymus. Žingsnis link glaudesnės integracijos NAAC nariai aktyviai bendradarbiauja ištisus metus. Per metus organizuojami 5–6 posėdžiai (keturi nuotoliniai ir iki dviejų gyvų susitikimų), kuriuose sprendžiami aktualiausi žinių perdavimo klausimai, analizuojamos teisinės bazės naujovės bei kuriami bendri projektai. „TTO Lithuania“ įsiliejimas į šį tinklą atveria naujus kelius Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir technologijų centrų specialistams integruotis į tarptautinius procesus, kelti kvalifikaciją ir užtikrinti, kad lietuviški moksliniai išradimai bei inovacijos efektyviau pasiektų pasaulines rinkas.
Plačiau