Kalėdinių dovanų aritmetika: kaip išgyventi švenčių šurmulį?

Gruodžio 20, 2019

Komentaro autorė: 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Kamilė Taujanskaitė

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti?

Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, JAV mažmeninės prekybos apimtys kalėdiniu laikotarpiu per 2018-uosius metus viršijo 1 trilijoną dolerių, o Jungtinėje Karalystėje – apie 2 milijardus svarų sterlingų. Beje, nustatyta, kad „judriausia“ apsipirkimo diena yra ne „juodasis penktadienis“, bet šeštadienis prieš Kalėdas. Taigi, kalėdinio laikotarpio namų ūkių išlaidos yra svarbios ne tik mažmeninės prekybos sektoriui, bet ir, neabejotinai, visai šalies ekonomikai.

Dėmesį dovanomis rodo ne tik lietuviai

Šventinis laikotarpis yra tas metų laikas, kai atsigręžiame į savo artimuosius, norime jiems parodyti dėmesį, ir tai darome ką nors dovanodami. Puiku, jeigu dovanų pirkimas neviršija finansinių galimybių. Finansų specialistai skaičiuoja, kad įprastais mėnesiais Lietuvoje apytiksliai 30 % gyventojų susiduria su biudžeto deficito problema, kas reiškia, jog išlaidos viršija pajamas. Priešventiniu laikotarpiu, tikėtina, šis skaičius dar labiau gali išaugti. Pavyzdžiui, 22 % amerikiečių mano, kad dėl išaugusių kalėdinių išlaidų kažkam liks skolingi.  

Kreditinės kortelės yra dar vienas populiarus būdas atsiskaityti už kalėdinius pirkinius JAV, kai daugiau kaip 55 % žmonių tokiu būdu apmoka kalėdiniu laikotarpiu patiriamas išlaidas. 2018-aisiais metais JAV namų ūkiai per kalėdinį atostogų laikotarpį išleido vidutiniškai 1 536 USD. Beje, tyrimai rodo, jog apytiksliai 51 % kalėdinių pirkėjų dovanas perka ir patys sau, o sutuoktinių dovanoms išleidžia vidutiniškai 123 USD. 

Ar perkant dovanas verta skolintis? 

Kiekvienas atvejis – individualus, tačiau atsakymas slypi skaičiuose. Visų pirma, reikia įvertinti, kiek skolinimasis kainuos, atsižvelgiant ne tik į palūkanų normą, tačiau į išlaidas įtraukiant ir įvairius su sutartimi susijusius mokesčius. Tik tuomet, kai skolinamės iš artimųjų, šios išlaidos nėra aktualios. Visais kitais atvejais, kai skolinamasi iš finansinės institucijos, grąžinama ne tik paskolos suma, tačiau yra sumokamos papildomas su paskola susijusios išlaidos. Beje, dažniausiai tokios paskolos grąžinimas tęsiasi kelis mėnesius arba netgi visus metus. Taigi, jeigu šios išlaidos netaps papildoma našta ir nelems kitų, net ir kasdienių poreikių skurdinimo, tuomet tokia galimybė svarstytina. 

Tam, kad neviršytume savo finansinių galimybių, verta iš anksto nustatyti dovanoms skiriamo biudžeto dydį, apgalvoti būsimų dovanų gavėjų sąrašą ir apskaičiuoti, kiek pinigų galima skirti kiekvienai dovanai.  Be to, reikėtų dovanomis pasirūpinti iš anksto ir perkant pagalvoti individualiai apie kiekvieną dovanos gavėją – taip išvengiama spontaniškumo, sutaupoma ne tik laiko, energijos, bet ir pinigų, nes turime galimybę dovanų kainas palyginti skirtingose prekybose vietose arba užsisakyti internetu, kas, tikėtina, kainuos ženkliai pigiau. 

Ar dovanos išties reikalingos?

Atsižvelgiant ne tik į finansinius su dovanų pirkimu susijusius klausimus, šiais pertekliaus laikais kaskart išrinkti dovanas tampa vis sunkiau – būtiniausių daiktų visi turime, o tai, ko norime, galime nesunkiai įsigyti. Ieškome, išleidžiame, dovanojame, pamirštame. Dažnai dovanas perkame vadovaujantis emocijomis – pamatę nuolaidas arba akcijas, manome, kad nuolaida yra kaip laimėjimas, bet ne išlaidos. Ar artimajam tos dovanos tikrai reikia? Verta pamąstyti. Psichologai pataria taikyti „vienos dienos“ testą – visų pirma, pagalvoti, iš karto nepirkti ir sprendimą priimti kitą dieną. 

Tad kuo gi nustebinti? 

Remiantis Lietuvoje Swedbank užsakymu atlikto tyrimo rezultatais (2018), apytiksliai 18 % gyventojų norėtų gauti ne materialią dovaną, tačiau kažką, kas primintų laiką kartu, sukeltų įspūdį, prisiminums ir pan. Juk Kalėdos, pirmiausia – susikaupimas, ramybė ir apmąstymai. Tai ne stovėjimas kamščiuose, ilgos eilės, desperatiškos dovanų paieškos. Tai kažkas ypatingo. Tai, ko laukiame visus metus.  

Kilnus poelgis bendruomenei, pagalba silpnesniam, pinigų paaukojimas sergančiam – puiki alternatyva materialiam dovanos pirkimui. Suruošti tokią dovaną užtrunka trumpiau, o laikas, kuomet visa šeima kartu diskutuoja, kam paaukoti šiemet – ko gero, suartina žymiai labiau. Tai formuoja vertybes, kuria tradicijas. Įtraukia ir turi išliekamąją vertę. Juk brangiausia – tai, kas neperkama. Ir, kas įdomiausia – nieko nekainuoja! Vienas geras žodis + sauja šilumos + žiupsnelis meilės = ypatinga dovana. Brangu? Nelabai. Gal šiemet įpirksim!
 

Galerija

Panašios naujienos

Pirmasis susitikimas su naujaisiais doktorantais
Pirmasis susitikimas su naujaisiais doktorantais
Įvyko pirmasis į VILNIUS TECH šiais metais įstojusių doktorantų susitikimas, tapęs ne tik proga susipažinti su nauju studijų etapu, bet ir išgirsti keletą paprastų, tačiau svarbių patarimų, galinčių praversti per visus ketverius doktorantūros metus. Sveikindamas naujuosius doktorantus, Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas linkėjo nebijoti išbandyti naujų dalykų ir neapsiriboti vien tuo, kas tiesiogiai susiję su disertacijos tema. Projektai, bendradarbiavimas su kitų sričių tyrėjais ar naujos veiklos gali tapti galimybe išmokti dirbti komandoje, įgyti naujų kompetencijų ir geriau suprasti, kokį kelią norisi rinktis ateityje. Prorektorius taip pat ragino doktorantus neapsiriboti savo aplinka ir bendrauti su kolegomis iš kitų šalių, naudotis universiteto turima ir vis atnaujinama infrastruktūra, išbandyti save pedagoginėje veikloje, ir, kas labai svarbu studijų kelyje, – nepabijoti prašyti pagalbos. Savo kalbą prorektorius baigė įkvepiančia JAV lengvaatlečio Jim'o Ryun'o citata: „Motyvacija yra tai, kas jus paskatina pradėti. O įprotis yra tai, kas jums neleidžia sustoti.“ Tuo metu Doktorantūros mokyklos direktorė doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė pasidalino praktiniais patarimais, praversiančiais kiekvienam studentui: visų pirma, neatidėlioti reikalų iki paskutinės minutės ir laiku spręsti kylančius iššūkius, užsirašyti mintis bei idėjas vos tik joms kilus, kad šios nepasimirštų. Taip pat – atsiradus kitiems įsipareigojimams, studijų nenukelti į ateitį, kadangi universitetas siūlo puikias galimybes derinti mokslus su kasdieniniu gyvenimu. Dar vienas svarbus patarimas –  aktyviai bendrauti tarpusavyje, megzti kontaktus ir kurti tarpdisciplininius ryšius, kurie šiuolaikiniame moksle tampa vis svarbesni. Šiemet VILNIUS TECH doktorantūros studijas pradeda 49 nauji doktorantai, tarp jų – ir 10 užsienio studentai, o penki – laimėję vietas LMT. Šiais metais buvo laimėtos trys podoktarantūros (post-doctoral) LMT vietos. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo vidurio įvyko 26 gynimai, o šiais kalendoriniais metais planuojami iš viso 34 gynimai. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo vidurio buvo atliktos 107 trumpalaikės ir ilgalaikės išvykos.
Plačiau
Naujos galimybės, ieškom: Project Chief Researcher acting in Transport research group
Naujos galimybės, ieškom: Project Chief Researcher acting in Transport research group
Location: SustAInLivWork Centre of Excellence (CoE) (Artificial Intelligence Excellence Centre at Kaunas University of Technology, Kaunas, Lithuania). The role requires on-site presence at KTU, with the possibility of partial remote work Reports to: Project expert acting as Head of the AI Research HUB of SustAInLivWork Centre of Excellence (CoE). Contract type: Project-based contract until 31 August 2029. Remuneration package: 40.03 EUR per hour (Gross income (in Lithuanian, BRUTO) is the amount of salary or wages paid to an individual by an employer before any deductions are taken) Application start date: 02 September 2026 MAIN DUTIES AND RESPONSIBILITIES Provide scientific leadership in AI for intelligent transport systems, smart mobility, and logistics; Initiate and lead research, experimental development, and innovation (R&D/I) projects, including industry-driven projects, Horizon Europe, and other national/international programmes; Develop and apply advanced AI solutions for logistic, transport and mobility systems, including predictive analytics, real-time decision-making, and autonomous or semi-autonomous systems; Lead interdisciplinary collaboration between AI experts, transport engineers, and domain specialists in mobility and logistics; Establish and strengthen collaborations with transport operators, logistics companies, public authorities, and international research institutions; Ensure high-quality scientific output, including Q1 publications, datasets, open-source tools, prototypes, and demonstrators; Supervise PhD students and mentor early-stage researchers; Contribute to proposal preparation and coordination of international research consortia;   REQUIREMENTS FOR THE CANDIDATE PhD degree in Informatics (N009), Informatics Engineering (T007) or Transport Engineering (T003); Qualification level equivalent to Senior Researcher / Principal Investigator; Proven scientific track record, including at least five peer-reviewed publications (preferably in Q1/Q2 journals) in AI for transport, mobility systems, Unmanned Aerial Vehicle (UEV) or related domains; At least 3 years of experience in national/international R&D/I projects related to intelligent transport systems, mobility, logistics, or smart infrastructure (e.g., traffic analysis, fleet management, autonomous systems, UEV, smart scheduling and optimization); Experience in applying AI methods such as machine learning, deep learning, computer vision, or data-driven optimization in transport, mobility, intelligent routing, and other contexts; A minimum of 1 year of experience in supervising R&D/I research projects or teams in AI, transport, or related domains; Strong understanding of real-world transport and mobility systems (e.g., telematics, IoT, and vehicle data) with the ability to translate complex real-world challenges into robust, scalable, and deployable AI solutions in operational environments; Strong leadership, organizational, and interdisciplinary collaboration skills; Experience in collaboration with industry or public sector stakeholders (e.g., transport authorities, mobility service providers) is considered an advantage. Language proficiency: Lithuanian (C1) and English (C1) Benefits Leadership role in a Centre, shaping the future of AI in transport and logistics; Opportunity to lead high-impact international R&I projects (e.g., HE, Digital Europe) Access to cutting-edge research infrastructure, including HPC resources, industrial robots, UEV, advanced IoT devices, AI testbeds, and experimental platforms for large-scale testing, simulation, and real-world deployment. Strong collaboration ecosystem with transport and mobility stakeholders Support for building and leading your own research team, including PhD students, postdoctoral researchers, and interdisciplinary experts; Dedicated support for grant development and project management; Opportunities for scientific excellence and visibility, including publications, keynote talks, and participation in global AI networks. Method of Applications’ Submission and Closing Date for Applications Please submit all the required documents by email cv@ktu.lt Applications must be submitted by 16 September 2026 (inclusive). The list of documents that each Applicant must submit: The Curriculum Vitae (narrative CV) clearly outlining how the applicant meets the position requirements. Copy of diploma(s) certifying higher education. Copy of PhD diploma. Any other supporting documents the applicant considers relevant. Equal Opportunity Statement: The Employer does not discriminate on the basis of race, religion, colour, national origin, gender, sexual orientation, age, marital status, or disability status.  
Plačiau